Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena Ariogaloje
Demokratinis pasaulis sausio 27-ąją minėjo tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, susijusią su Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimu 1945 metais. Pasak Lietuvos Respublikos ministro pirmininko Gintauto Palucko, Holokausto tragedija visados išliks per didelė ir per skaudi, kad liktų tolima.
MinimÄ… dienÄ… TarptautinÄ—s komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas kartu su Ariogalos gimnazijos Tolerancijos ugdymo centru kvietÄ— Tolerancijos ugdymo centrų bendruomenes dalyvauti deÅ¡imtÄ… kartÄ… rengiamoje meninÄ—je konferencijoje. Å ių metų konferencijos tema – „Prarasta ir atrasta Lietuvos žydų bendruomenÄ—s istorija“. TarptautinÄ—s komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdantysis direktorius Ronaldas RaÄinskas iÅ¡reiÅ¡kÄ— padÄ—kÄ… gimnazijai, kuri tai rengia ir priima minÄ—ti skaudžiÄ… praeitį ir saugesnÄ™ ateitį bendraminÄių apsuptyje, iÅ¡sakydamas tikÄ—jimÄ…, kad po renginio atjautos, suvokimo, gÄ—rio bus daugiau. AuÅ¡vicas yra tapÄ™s Holokausto įsikÅ«nijimo simboliu, taÄiau ne mažiau svarbu kalbÄ—ti apie tai, ko netekome Äia, kur kiekvienas miestas, miestelis turÄ—jo skaitlingas žydų bendruomenes, staÄiusias, kÅ«rusias LietuvÄ…. Ariogalos gimnazijos direktorius Arvydas Stankus apžvelgdamas renginio tradicijos istorijÄ… minÄ—jo, kad daugiau nei prieÅ¡ deÅ¡imt metų Å¡iame kraÅ¡te buvo įsteigtas vienas Pasaulio tautų teisuolÄ—s Janinos TarapaitÄ—s-Å liburienÄ—s vardo Tolerancijos ugdymo centras gimnazijoje (vadovÄ— istorijos mokytoja metodininkÄ— Rasa ZakaitÄ—), o dabartiniu metu veiklos apima praktiÅ¡kai visÄ… Raseinių rajonÄ…. Vis tik be minÄ—tos TarptautinÄ—s komisijos lyderių R. RaÄinsko, Ingridos VilkienÄ—s, Kauno žydų bendruomenÄ—s pirmininko Žako Gerco, tokio lygio minÄ—jimų ir renginių nebÅ«tų, tad minÄ—tiems partneriams įteiktos simbolinÄ—s „Gerumo angelo“ statulÄ—lÄ—s.
„Šiandien Äia susirinkome minÄ—ti vienÄ… tamsiausių žmonijos istorijos puslapių – HolokaustÄ…, praÄ—jus 80 metų po AuÅ¡vico-Birkenau koncentracijos stovyklos iÅ¡laisvinimo, – į susirinkusiuosius kreipÄ—si Izraelio ambasadorÄ— Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein. – AuÅ¡vicas buvo neįsivaizduojamų kanÄių vieta, kur daugiau nei milijonas žmonių, daugiausia žydų, nužudyti vien dÄ—l savo tautybÄ—s. TaÄiau tai taip pat yra vieta, kuri mums duoda svarbiÄ… pamokÄ…, kad net ir esant didžiausiai neapykantai žmonÄ—s gali rasti vilties. Man Holokaustas nÄ—ra tik istorija iÅ¡ praeities – man tai yra asmeniÅ¡ka… Mano seneliai Miriam ir Jeremiach iÅ¡gyveno AuÅ¡vicÄ…, bet ten prarado visus savo Å¡eimos narius. Nepaisant skausmo, jie rado jÄ—gų pradÄ—ti viskÄ… iÅ¡ naujo, kurti naujÄ… gyvenimÄ… ir ateitį. Jų istorija skatina prisiminti du svarbius dalykus: pirma – kokia pavojinga gali bÅ«ti neapykanta ir iÅ¡ankstinis nusistatymas ir antra – kokie stiprÅ«s gali bÅ«ti žmonÄ—s, susidÅ«rÄ™ su tuo.“
Taip pat į susirinkusiuosius kreipÄ—si Tautinių mažumų departamento direktorius Dainius Babilas, Raseinių rajono savivaldybÄ—s mero pavaduotojas Arnas Zmitra, Kauno žydų bendruomenÄ—s pirmininkas Ž. Gercas. TarptautinÄ—s komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti direktoriaus pavaduotoja, Å¡vietimo programų koordinatorÄ— Ingrida VilkienÄ— pristatÄ— vietÄ…, kuriai pagal sunaikintų žmonių skaiÄių nebuvo analogų – AuÅ¡vicÄ…, milžiniÅ¡kus aukų skaiÄius, o už kiekvieno skaiÄiaus – žmogus, tarp jų ir su lietuviÅ¡komis pavardÄ—mis.
Įvairių Lietuvos mokyklų mokinių meniniuose pasirodymuose skambėjo improvizuoti miestelių žydų bendruomenių romansų fragmentai, vyko kelionė žydų istorijos pėdsakais prisimenant tarpukario Lietuvai lojalias, bet neasimiliavusias bendruomenes, Holokausto aukas, išnaikintas diasporas, žmones, turėjusius teisingumo jausmą ir dosnią širdį. Raseinių krašto istorijos muziejaus muziejininkė Lina Kantautienė demonstravo tematines tarpukario nuotraukas, skaitė pranešimą apie šeimų likimus, kurių dauguma – tragiški.
Renginio kulminacija – prisijungimas prie Pasaulio žydų kongreso inicijuotos didžiausios pasaulinės akcijos „We Remember“ („Mes prisimename“), kuri skirta pagerbti holokausto aukoms ir platinti žinią, kad tai negali pasikartoti – nė vienai tautai, rasei ar socialinei žmonių grupei.
Konferencijoje buvo pasirašyta sutartis su dar viena švietimo įstaiga, kurioje įsikurs Tolerancijos ugdymo centras, – Kauno „Nemuno“ mokykla, atstovaujama direktorės Vestos Žiūraitienės.
„Manau, svarbu yra mokinių sukurta emocija, jos prasmingas pasidalijimas su kitais ir mokytojai, tarsi Mozė vedantys auklėtinius į išsvajotą vietą, tobulesnę, tolerantiškesnę visuomenę, geresnį kasdienį gyvenimą“, – atsisveikindama su konferencijos dalyviais kalbėjo Tarptautinės komisijos švietimo programų koordinatorė I. Vilkienė.
AÄiÅ« sveÄiams, dalyviams, Tarptautinei komisijai, Ariogalos gimnazijai, Raseinių rajono savivaldybei, Raseinių rajono kultÅ«ros centrui, Raseinių rajono kultÅ«ros centrui Ariogaloje už pagalbÄ… rengiant konferencijÄ….
Arūnas Mikalauskas,
Klaipėdos r. Veiviržėnų Jurgio Šaulio
gimnazijos istorijos ir pilietiškumo
pagrindų mokytojas
