Tarptautin? holokausto auk? atminimo diena

Versija spausdinimui

,,A noriu, kad kas nors prisimint?, jog kakada gyveno mogus vardu David Berger, ra? David savo paskutiniame laike Vilniuje 1941 metais. iandien, pra?jus 81 metams po to, kai buvo umutas D. Berger, sausio 27 d. pasaulyje, demokratikose valstyb?se, minima Tarptautin? holokausto auk? atminimo diena. Jau ne pirmus metus visuomenin? organizacija Pasaulio yd? kongresas (The World Jewish Congress) kvie?ia prisijungti prie iniciatyvos Mes prisimename# / We Remember#.
Diena skirta iai datai atminti ir kartu pasakyti, kad prisimename milijonus toki? auk? kaip David ir turime kalb?ti apie tai, kad istorijos ratas neatsisukt? atgal.
Tarptautin? komisija naci? ir sovietinio okupacini? reim? nusikaltimams Lietuvoje ?vertinti kartu su jos iniciatyva ?steigtu Tolerancijos ugdymo centru Ariogalos gimnazijoje (vadov? Rasa Zakait?) tradicikai sureng? nacionalin? menin? konferencij? Istorijos pasakoja…
Renginio ved?jos mokin?s Klaudija Petrauskait? ir Ema Andriukait? kalb?jo, kad vieta pasirinkta neatsitiktinai Ariogaloje nuo sen? laik? gyveno ?vairi? tautybi? mon?s. XIX a. net 75 procentus gyventoj? sudar? ydai, o 1941 m. rugs?jo 2 d. Dubysos kalno duob?se baig?si miestelio yd? istorija…
Gimnazijos direktorius Arvydas Stankus d?kodamas mokykl? delegacijoms, sve?iams akcentavo, kad geri mon?s netyl?t?, neb?t? umirti gelb?tojai, ir kartu pabr??, kad Ariogalos gimnazijoje veikiantis Tolerancijos ugdymo centras pavadintas Pasaulio taut? teisuol?s Janinos Tarapait?s-liburien?s vardu.
Mus suved? li?dna tema, bet nepaisant sud?tingos iandien?s situacijos mokytojai ir mokiniai skyr? resurs? ir laiko, kad prisimintume, kas ?vyko ?ia, Lietuvoje, ir daryti visk?, kad tai nesikartot?, netyl?ti matant silpnesn?, tur?ti imunitet? neapykantai. Tokio ?dirbio ?ia neb?t? be Raseini? rajono mero, skirian?io d?mes? istorinei atmin?iai. Jei kit? rajon? merai ioje srityje atitinkamai veikt?, situacija Lietuvoje b?t? geresn?. M?s? institucija pastaruoju metu nusprend? iskirtin? d?mes? skirti gelb?tojams. Tad bandysime sutelkti partnerius, kad atsirast? ?vairiose Lietuvos vietose lyderi?, besir?pinan?i? Lietuvos garb?s gyn?jais. Kaip inia, net ir pa?i? tamsiausi? valand? buvo viesuoli?, kurie ryosi ygdarbiams, kalb?jo Tarptautin?s komisijos vykdantysis direktorius Ronaldas Ra?inskas.
Garb?, kad Tolerancijos centrai min?ti Holokausto dien? pasirinko Ariogal? ne d?l geografin?s vietos, o tod?l, kad ji priima sve?ius irdimi, igyvenimu, su suvokimu ir siekimu, kad tai niekada nepasikartot?, ? susirinkusiuosius kreip?si Raseini? rajono savivaldyb?s meras Andrius Bautronis. Esame tie, kurie turime neti ini?, ukirsti keli? blogiui, ir tikiu, kad ger? moni? yra imteriopai daugiau nei daran?i? bloga. Savo ruotu planuojame ?rengti istorin?s atminties park? Ariogaloje tiems, kurie ne? vies? tuo tamsiuoju periodu.
iandien monija kvie?iama prisiminti 6 mln. nuudyt? moni? vardus, apie tai kalba m?s? vaikai, a prisimenu, sak? Raseini? rajono savivaldyb?s vietimo ir sporto skyriaus ved?ja Modesta Lukoevi?ien?.
A niekada nepamiriu to, kas nutiko, kraujo ir motin? klyksmo, mokini? odiais buvo bandoma atkartoti igyvenusi? b?sen? Daug? Vlado Mirono gimnazijos mokini? vaidybiniame siuete Neleisk pamirti. Toliau ?jo filmas Praeities yd? praskleidus apie eduvos ydus, alsuojantis neisipildiusios meil?s motyvais, sukurtas Radvilikio Lizdeikos gimnazijoje. Itrauk? i G. Kanovi?iaus romano vak?s v?jyje artistikai perskait? Vilniaus olomo Aleichemo ORT gimnazijos mokinys ?uolas Ra?inskas.
Skirtingos istorijos buvo papasakotos vaizdo siuetuose ,,ygdarbis, vertas ?aminimo (Kupikio Povilo Matulionio progimnazija), ,,Dotnuvos yd? senosios kapin?s (K?daini? r. Akademijos gimnazija). Gaudiantys, persimuantys varpai nuskamb?jo menin?s kompozicijos ,,A troktu ?siskverbti ? Tave, ydikasis Vilniau! (Kalvarijos gimnazija) uverti?roje tarsi art?jan?ios katastrofos enklas, v?liau susipinantis su moni? igyvenimais. O filmas Vaik? istorijos (Kauno dail?s gimnazija) buvo sukurtas remiantis holokaust? Kaune igyvenusi? vaik? prisiminim? fragmentais.
Jungtin? Tolerancijos ugdymo centr? i Alytaus miesto menin? kompozicija M?s? namai, sukurta Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago, Alytaus Putin?, Alytaus Jotvingi? gimnazij?, Alytaus Piliakalnio progimnazijos, Alytaus Sakal?lio pradin?s mokyklos, Alytaus Drevinuko mokyklos-darelio, bylojo apie bauginan?ias to meto mintis ir b?t?. Tuomet vaikai negal?jo ieiti ? gatv?, ten buvo alta ir lapia, sieloje neapsakomas li?desys, gr?inantis ? vergij? ir get?…
Renginio pabaigoje buvo sustabdyta akimirka prisijungiant prie pasaulin?s iniciatyvos Mes prisimename.
J?s sujung?te tam tikrus gyvenimo dalykus, parod?te tragedij?, kaip nuudyti mon?s u tai, kad gim? tam tikros tautyb?s. Bet j?s esate viltis, kad toliau kurtum?te m?s? valstyb?, kad neb?t? karo, nereik?t? galvoti, ar reik?s imti ginkl?, apibendrindama konferencij? ir d?kodama mokiniams bei mokytojams kalb?jo Tarptautin?s komisijos naci? ir soviet? nusikaltimams ?vertinti Lietuvoje vykdan?iojo direktoriaus pavaduotoja, vietimo program? koordinator? Ingrida Vilkien?.

Ar?nas Mikalauskas,
Klaip?dos r.
Veivir?n? Jurgio aulio gimnazijos
istorijos ir pilietikumo pagrind? mokytojas

Komentarų nėra