Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena

Siųsti Versija spausdinimui

,,Aš noriu, kad kas nors prisimintų, jog kažkada gyveno žmogus vardu David Berger“, – rašė David savo paskutiniame laiške Vilniuje 1941 metais. Šiandien, praėjus 81 metams po to, kai buvo užmuštas D. Berger, sausio 27 d. pasaulyje, demokratiškose valstybėse, minima Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena. Jau ne pirmus metus visuomeninė organizacija Pasaulio žydų kongresas (The World Jewish Congress) kviečia prisijungti prie iniciatyvos „Mes prisimename#“ / „We Remember#“.
Diena skirta šiai datai atminti ir kartu pasakyti, kad prisimename milijonus tokių aukų kaip David ir turime kalbėti apie tai, kad istorijos ratas neatsisuktų atgal.
Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kartu su jos iniciatyva įsteigtu Tolerancijos ugdymo centru Ariogalos gimnazijoje (vadovė Rasa Zakaitė) tradiciškai surengė nacionalinę meninę konferenciją „Istorijos pasakoja…“
Renginio vedėjos mokinės Klaudija Petrauskaitė ir Ema Andriuškaitė kalbėjo, kad vieta pasirinkta neatsitiktinai – Ariogaloje nuo senų laikų gyveno įvairių tautybių žmonės. XIX a. net 75 procentus gyventojų sudarė žydai, o 1941 m. rugsėjo 2 d. Dubysos kalno duobėse baigėsi miestelio žydų istorija…
Gimnazijos direktorius Arvydas Stankus dėkodamas mokyklų delegacijoms, svečiams akcentavo, kad geri žmonės netylėtų, nebūtų užmiršti gelbėtojai, ir kartu pabrėžė, kad Ariogalos gimnazijoje veikiantis Tolerancijos ugdymo centras pavadintas Pasaulio tautų teisuolės Janinos Tarapaitės-Šliburienės vardu.
„Mus suvedė liūdna tema, bet nepaisant sudėtingos šiandienės situacijos mokytojai ir mokiniai skyrė resursų ir laiko, kad prisimintume, kas įvyko čia, Lietuvoje, ir daryti viską, kad tai nesikartotų, netylėti matant silpnesnį, turėti imunitetą neapykantai. Tokio įdirbio čia nebūtų be Raseinių rajono mero, skiriančio dėmesį istorinei atminčiai. Jei kitų rajonų merai šioje srityje atitinkamai veiktų, situacija Lietuvoje būtų geresnė. Mūsų institucija pastaruoju metu nusprendė išskirtinį dėmesį skirti gelbėtojams. Tad bandysime sutelkti partnerius, kad atsirastų įvairiose Lietuvos vietose lyderių, besirūpinančių Lietuvos garbės gynėjais. Kaip žinia, net ir pačią tamsiausią valandą buvo šviesuolių, kurie ryžosi žygdarbiams“, – kalbėjo Tarptautinės komisijos vykdantysis direktorius Ronaldas Račinskas.
„Garbė, kad Tolerancijos centrai minėti Holokausto dieną pasirinko Ariogalą ne dėl geografinės vietos, o todėl, kad ji priima svečius širdimi, išgyvenimu, su suvokimu ir siekimu, kad tai niekada nepasikartotų, – į susirinkusiuosius kreipėsi Raseinių rajono savivaldybės meras Andrius Bautronis. – Esame tie, kurie turime nešti žinią, užkirsti kelią blogiui, ir tikiu, kad gerų žmonių yra šimteriopai daugiau nei darančių bloga. Savo ruožtu planuojame įrengti istorinės atminties parką Ariogaloje tiems, kurie nešė šviesą tuo tamsiuoju periodu.“
„Šiandien žmonija kviečiama prisiminti 6 mln. nužudytų žmonių vardus, apie tai kalba mūsų vaikai, aš prisimenu“, – sakė Raseinių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Modesta Lukoševičienė.
„Aš niekada nepamiršiu to, kas nutiko, – kraujo ir motinų klyksmo“, – mokinių žodžiais buvo bandoma atkartoti išgyvenusių būseną Daugų Vlado Mirono gimnazijos mokinių vaidybiniame siužete „Neleisk pamiršti“. Toliau ėjo filmas „Praeities šydą praskleidus“ apie Šeduvos žydus, alsuojantis neišsipildžiusios meilės motyvais, sukurtas Radviliškio Lizdeikos gimnazijoje. Ištrauką iš G. Kanovičiaus romano „Žvakės vėjyje“ artistiškai perskaitė Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos mokinys Ąžuolas Račinskas.
Skirtingos istorijos buvo papasakotos vaizdo siužetuose ,,Žygdarbis, vertas įamžinimo“ (Kupiškio Povilo Matulionio progimnazija), ,,Dotnuvos žydų senosios kapinės“ (Kėdainių r. Akademijos gimnazija). Gaudžiantys, persimušantys varpai nuskambėjo meninės kompozicijos ,,Aš trokštu įsiskverbti į Tave, žydiškasis Vilniau!“ (Kalvarijos gimnazija) uvertiūroje tarsi artėjančios katastrofos ženklas, vėliau susipinantis su žmonių išgyvenimais. O filmas „Vaikų istorijos“ (Kauno dailės gimnazija) buvo sukurtas remiantis holokaustą Kaune išgyvenusių vaikų prisiminimų fragmentais.
Jungtinė Tolerancijos ugdymo centrų iš Alytaus miesto meninė kompozicija „Mūsų namai“, sukurta Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago, Alytaus Putinų, Alytaus Jotvingių gimnazijų, Alytaus Piliakalnio progimnazijos, Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos, Alytaus „Drevinuko“ mokyklos-darželio, bylojo apie bauginančias to meto mintis ir būtį. Tuomet vaikai negalėjo išeiti į gatvę, ten buvo šalta ir šlapia, sieloje – neapsakomas liūdesys, grąžinantis į vergiją ir getą…
Renginio pabaigoje buvo sustabdyta akimirka prisijungiant prie pasaulinės iniciatyvos „Mes prisimename“.
„Jūs sujungėte tam tikrus gyvenimo dalykus, parodėte tragediją, kaip nužudyti žmonės už tai, kad gimė tam tikros tautybės. Bet jūs esate viltis, kad toliau kurtumėte mūsų valstybę, kad nebūtų karo, nereikėtų galvoti, ar reikės imti ginklą“, – apibendrindama konferenciją ir dėkodama mokiniams bei mokytojams kalbėjo Tarptautinės komisijos nacių ir sovietų nusikaltimams įvertinti Lietuvoje vykdančiojo direktoriaus pavaduotoja, švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė.

Arūnas Mikalauskas,
Klaipėdos r.
Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos
istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas

Komentarų nėra