Taryba davė garbės žodį: Kultūros centrui lėšų bus

Siųsti Versija spausdinimui

Kultūros centro renovacija bus užbaigta 2023 metais. Tai užtvirtinta Raseinių rajono mero Andriaus Bautronio inicijuotu susitarimu, kurį praėjusios savaitės posėdyje pasirašė dauguma Tarybos narių. Šis dokumentas taps vertybiniu pagrindu balsuojant dėl kitų metų Savivaldybės biudžeto ir jame numatytų lėšų Kultūros centro renovacijai baigti.

Jūratė KIELĖ
jurate.alioraseiniai@gmail.com

Paskutinis renginys Raseinių rajono kultūros centre įvyko 2016-ųjų pabaigoje, o skirtingų apimčių remonto darbai čia vykdomi jau daugiau nei dešimtmetį. Senokai statybinių tvorų juosiamą statinį gyventojai spėjo praminti amžiaus statybomis. A. Bautronis užsimojo išsklaidyti šią prastą šlovę. Merą palaiko dauguma rajono politikų, tiek valdančiųjų, tiek esančių opozicijoje. „Dabar ne laikas aiškintis, kas kaltas dėl įstrigusios rekonstrukcijos. Mūsų visų interesas vienas – kuo greičiau ją užbaigti“, – tikina visuomeniniam rinkimų komitetui „Už Rasus“ atstovaujanti Jūratė Garliauskienė.
POLITIKŲ PARAŠO TVIRTUMO IŠBANDYMAS
Susitarimas dėl lėšų poreikio Raseinių rajono kultūros centro renovacijos užbaigimo – taip skamba dokumento, kurį meras
A. Bautronis pasiūlė pasirašyti Tarybos nariams, pavadinimas.
Būtent šiuo metu jis suformuluotas neatsitiktinai – netrukus Taryboje bus svarstomas Savivaldybės 2023–2025 metų strateginis veiklos planas ir balsuojama dėl 2023 metų Savivaldybės biudžeto. Politikai jau dabar dirba prie šių dokumentų projektų, dėliojasi prioritetus.
„Vienas iš svarbiausių strateginių objektų, kuriuos mes turime vienaip ar kitaip užbaigti, – tai Raseinių rajono kultūros centras. Mes negalime tapti amžinos statybos miestu, privalome įgyvendinti tai, kas pradėta prieš daugelį metų. Todėl inicijavau bendrą susitarimą, kad formuojant biudžetą visi Tarybos nariai turėtų vieną tikslą – nenukenčiant kitoms sritims, neapeinant kitų finansavimo objektų, skirti reikiamas lėšas Kultūros centrui. Neturime bijoti susitarti ir užtvirtinti savo susitarimą parašais”, – pagrindinius iniciatyvos motyvus dėsto A. Bautronis.
Jis neabejoja, kad juodu ant balto susitarimą užtvirtinę politikai savo pozicijos nebekeis, nors pats pasirašymas – pirmiausia simbolinis aktas.
„Čia ir matysime, koks yra Tarybos narių – didžiąja dalimi ir kandidatų artėjančiuose rinkimuose – garbės žodžio ir parašo tvirtumas, – pabrėžia meras. –
Turime daugiau nei 20 Tarybos narių parašų, taigi priimant biudžetą balsų principiniam susitarimui užtenka. Balsuojant paaiškės, ko vertas kiekvieno pasiryžimas – ar jie šiaudadūšiai, ar tvirti ir atsakingi rajonui atstovaujantys asmenys.“
SUSITARIMŲ PRAKTIKA – ITIN SVARBIEMS OBJEKTAMS
Pagal 2021 m. rudenį pasirašytą Raseinių rajono kultūros centro rekonstravimo darbų sutartį ir papildomą susitarimą lėšų poreikis pradėtiems darbams pabaigti yra kiek daugiau nei 3 mln. eurų.
„Ir aš pats, ir administracijos vadovai ieškosime galimybių papildomam finansavimui valstybės programose. Bet jei tokių galimybių neatsirastų, privalome užbaigti šį objektą“, – tikina rajono vadovas.
Raseinių rajono savivaldybėje tai ne pirmas kartas, kai politikai pasirašo bendrą susitarimą dėl strategiškai svarbių tikslų. 2001 metais toks dokumentas buvo pasirašytas dėl lėšų Raseinių ligoninės pastato renovacijai skyrimo. Susitarimas sėkmingai įgyvendintas – skyrus daugiau nei milijoną litų iš Savivaldybės biudžeto, buvo apšiltintas priestatas, visoje ligoninėje pakeisti langai, įrengta stoginė. Įstaigai tai tapo reikšmingu postūmiu tolesnei sklandžiai veiklai.
„Mano vadovavimo praktikoje tai pirmas susitarimas. Stebėdamas tam tikrus susitarimus nacio-
naliniu lygmeniu – dėl švietimo, dėl nacionalinės gynybos – matau, kad jie gali duoti reikšmingą postūmį ir regioninėje politikoje. Be abejo, daugelį sprendimų galime priimti balsuodami ar diskusijų metu. Bet dėl tokio strateginio objekto, kuriam reikia daug lėšų, taiklių įžvalgų ir tarpusavio sutarimo dėliojant lėšas įvairioms sritims, turime susitarti ir patvirtinti tą susitarimą parašais“, – aiškina A. Bautronis.
KULTŪRA SVARBI NE VISIEMS
Savo feisbuko paskyroje A. Bautronis išreiškė apgailestavimą, kad ne visiems Tarybos posėdyje dalyvavusiems kolegoms pasirodė svarbu ateinančiais metais užbaigti Kultūros centro renovaciją, jame, pabrėžia jis, „įprastai puoselėjamas kultūrinis gyvenimas ir vykdoma profesionali meno sklaida“.
Po susitarimo tekstu nėra posėdyje dalyvavusio Algirdo Griciaus parašo. Paaiškinti savo pozicijos politikas nepanoro – į „Alio Raseinių“ skambučius jis neatsiliepė.
REIKIA DIRBTI NESIGRĘŽIOJANT ATGAL
„Šį objektą, tiek metų nebefunkcionuojantį, reikia būtinai pabaigti ir padaryti tą kaip įmanoma greičiau. Dabar nesigręžiosime atgal, nesiaiškinsime, kas kaltas dėl įstrigusios rekonstrukcijos. Turime imtis darbo, kad pastatas nebedarytų gėdos, neliktų stovėti kaip koks vaiduoklis miesto centre“, – sako susitarimą pasirašiusi J. Garliauskienė.
Politikė primena dar vieną svarbų argumentą: nebaigus projekto Savivaldybė privalėtų grąžinti Centrinei projektų valdymo agentūrai jam įgyvendinti gautas europines lėšas. Tai būtų dideli nuostoliai rajonui.
J. Garliauskienė džiaugiasi, kad rajono kultūros darbuotojai, likę be nuolatinės pastogės, atrado daugybę netipiškų vietų kur pasireikšti – kvietė žiūrovus į parkus, turgavietes, bažnyčias. Tačiau, pripažįsta ji, tai negali tęstis amžinai.
„Tiesa, girdėjau kalbant, esą kam tas Kultūros centras, kai gyventojų rajone mažėja. Visiškai su tuo nesutinku. Kultūros gyvybingumas – vienas iš mūsų prioritetų. Vykdama į praėjusį Tarybos posėdį pasakiau kolegoms darbe, kad bus pasirašomas susitarimas, klausiau jų nuomonės – reikia tokio susitarimo ar ne. Visi iki vieno atsakė: žinoma, reikia“, – pasakoja J. Garliauskienė, dirbanti bendrovėje „Raseinių komunalinės paslaugos“.
Ji neabejoja, kad apklausus platesnį rajono gyventojų ratą atsakymas būtų toks pat. Žmonėms reikia kultūros, jie veržiasi į renginius, tad politikai privalo užtikrinti šį vieną svarbiausių poreikių.

Tai labai reikšmingas žingsnis
INGA ŠATKAUSKIENĖ
Raseinių rajono kultūros centro direktorė
Paskutinis renginys Kultūros centro pastate įvyko 2016 metų gruodį. Nuo to laiko mūsų komanda kiek-vieno renginio metu turi ne tik paruošti programą ir kitus kūrybinius dalykus, bet ir atlieka labai daug papildomo fizinio darbo – susikrauna aparatūrą, ją nuveža, prijungia, po renginio viską grąžina atgal…
Nesiskundžiu, kad sunku, bet būti be nuolatinės vietos labai nepatogu ir mūsų darbuotojams, ir žiūrovams. Kad ir paskutinis renginys Nemakščiuose – nuostabus koncertas, puikūs atlikėjai, bet bažnyčioje šalta, žmonės sėdi su paltais. Vėlgi, esame dėkingi, kad mus priėmė, tačiau kiek tokių koncertų galėtume sulaukti Kultūros centre, jei tik jį turėtume. Mums nuolat skambina atlikėjai, siūlosi koncentuoti. Kai pasakome, kad scena – lauke, padėkoja ir atsiveikina. Ir savi žiūrovai dairosi kitur – pasisemti kultūros važiuoja į Kelmę, Šiaulius, Kauną. Tai didžiulė problema.
Džiaugiamės, kad rajono kultūros situacija rūpi ne tik mums, darbuotojams, bet ir sprendimus priiminėjantiems politikams. Susitarimo pasirašymas, inicijavus merui, susivienijus visai Tarybai, – labai reikšmingas žingsnis.

Komentarų nėra