TAU studentų vienos dienos etnokultūrinė stovykla Rumšiškėse
Raseinių Trečiojo amžiaus universiteto (toliau – TAU) universiteto studentai birželio 15 dieną dalyvavo vienos dienos etnokultūrinėje stovykloje Rumšiškėse. Į Lietuvos liaudies buities muziejų pajudėjo du pilnutėliai autobusai: vienas iš Ariogalos, kitas iš Raseinių. Visi norintys studentai galėjo dalyvauti – ekskursijas, edukacijas ir autobuso išlaidas finansavo Raseinių rajono švietimo pagalbos tarnyba iš Raseinių rajono savivaldybės finansuojamos programos Raseinių TAU veikloms įgyvendinti.
Studentai, lydimi ekskursijų gidų, turėjo galimybę susipažinti su Lietuvos liaudies buities muziejaus ekspozicijomis po atviru dangumi. Aplankė visus etninius regionus, nueidami net po 6–7 kilometrus. Po pietų prasidėjo edukacijos, jų buvo keturios: „Teminė ekskursija po dvarą“, „Kai … buvau, jaunimėlin ėjau“, „Darbai ir žodžiai iš būrų gyvenimo“, „Kryždirbystės interpretacijų kūrybinės dirbtuvės“.
Labai įdomu buvo susipažinti su Aristavėlės dvaru. Jame įrengta mobili ir interaktyvi XVIII a. pab. – XIX a. vid. dvaro ekspozicija, kurioje per skirtingus pojūčius – uoslę, skonį, regą, klausą, lytėjimą – TAU studentai pažino ir šio konkretaus dvaro, ir apskritai Lietuvos dvarų kultūrą. Pavyzdžiui, šiame keliaujančiame dvare įrengtas fotoveidrodis, jame buvo galima interaktyviai pasimatuoti dvariškus drabužius ir išsinešti atspausdintą nuotrauką. Unikalūs Aristavėlės dvaro rūmai – vertingas baroko laikotarpio lietuvių medinės architektūros pavyzdys, kurį buvo galima išvysti Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Šie rūmai nepasižymi dideliu masteliu ir prabanga, tačiau yra gerai išlaikę tipišką bajoriškos rezidencijos vaizdą, palikime atsispindi viduriniojo bajorijos sluoksnio materialinė ir dvasinė kultūra.
Kita edukacija „Kai … buvau, jaunimėlin ėjau“ buvo apie tai, kada prasideda ir baigiasi gražiausias amžiaus tarpsnis – jaunystė? Ar vienodai į jį prosenelių laikais įžengdavo merginos ir vaikinai? Kaip tampama jaunimo bendruomenės nariu? Atsakymus į šiuos klausimus buvo galima sužinoti viešint XX a. pr. Aukštaitijos Pakapių gryčioje ir dalyvaujant edukaciniame užsiėmime „Kai… buvau, jaunimėlin ėjau“. Kaip buvo pramogaujama – TAU studentai pabandė patys. Kalbėjosi apie žmogaus amžiaus sampratą senosiose kultūrose, bandė nusakyti savo gimimo datą, sugretindami ją su didžiaisiais įvykiais ar vyresnumu šeimoje. Išsiaiškino „atsineštinio“ vardo ir pirmagimystės teisės prasmę. Aptarė amžiaus tarpsnių supratimą
XIX a. pab. – XX a. pr., analizavo pokyčius, pakalbėjo apie jaunimo brandos apeigas, vaikinų ir merginų brandos apeigų skirtumus. Improvizuotai „įrašė į bernus“ ir „pakėlė į mergų suolą“, išbandė anų laikų jaunimo žaidimus. Sužinojo, kas yra „bergždininkė“ ir „senbernis Sidaras“ ir galbūt netgi tai, kada baigiasi jaunystė.
Ariogalos fakulteto studentai dalyvavo edukacijoje „Darbai ir žodžiai iš būrų gyvenimo“. Užsiėmimas vyko Gintališkės sodyboje Žemaitijoje, ten studentai klausėsi pasakojimo apie Kristijono Donelaičio poemoje „Metai“ aprašomą žemdirbio metų ciklą, būrų darbus, susipažino su mūsų protėvių buitimi, naudotais įrankiais, padargais ir taikytomis technologijomis. Edukacija atvaizdavo Donelaičio poemoje vaizduojamus keturis metų laikus ir juos lydinčius darbus. Kiekvienos dalies pradžioje studentai klausėsi skaitomos trumpos poemos ištraukos.
Dar viena edukacija, kurią išklausė Raseinių TAU studentai, – „Kryždirbystės interpretacijų kūrybinės dirbtuvės“. Kryždirbystė – savotiška amato, meno ir tikėjimo sintezė. Tai unikali lietuvių liaudies meno šaka, į UNESCO šedevrų sąrašą įrašyta 2001 m. Per edukaciją vadovas Gintaras supažindino su kryždirbystės istorija, koplytstulpių, stogastulpių, koplytėlių, kryžių puošybiniais elementais ir puošybai naudojamų simbolių reikšmėmis. Studentams buvo pasiūlyta iš pateiktų detalių patiems sukurti savo kryželį ar kryžiaus puošybinį elementą – saulę. Vieni tai kūrė pagal pateiktus pavyzdžius – eskizus, kiti pagal savo kūrybinius gebėjimus.
Vienos dienos pažintis su etnokultūra, lietuvių papročiais ir tradicijomis prabėgo kaip akimirka. Daug kas buvo nauja, daug kas žinoma, tik reikėjo prisiminti. Raseinių TAU studentai dėkojo už galimybę sugrįžti į jaunystę ir priminimą, kad turėtų dalintis savo žiniomis ir atmintimi su savo vaikais ir anūkais.
Raseinių rajono švietimo pagalbos
tarnybos informacija