Tautinės kultūros puoselėtoja
Betygalos kraÅ¡te prie sraunios Dubysos gimÄ— NijolÄ— BalÄiÅ«nienÄ— (LeÅ¡ÄinskaitÄ—) – žymi visuomenininkÄ—, etnologÄ—, tautinių vertybių puoselÄ—toja, žygeivÄ—, geografÄ—. Ji ne tik Rasos, Lygiadienio ir kitų paprotinių Å¡venÄių rengÄ—ja, bet ir žinoma lietuvybÄ—s ir lietuvių kalbos puoselÄ—toja, už Lietuvos Respublikos sienų likusiose lietuviÅ¡kose žemÄ—se gyvenanÄių lietuvių globÄ—ja, „Romuvos“ vaidilÄ—.
MaslauskiÅ¡kių kaime netoli garsiojo vandens malÅ«no, pastatyto 1885 m., AngelÄ—s ir Prano LeÅ¡Äinskų Å¡eimoje gimÄ— NijolÄ— su savo seserimis Ramute ir Gene. Žygeiviai, turistai puikiai pažįsta RamutÄ™ PoÅ¡kienÄ™ (LeÅ¡ÄinskaitÄ™), kuri dažnai atrakina MaslauskiÅ¡kių vandens malÅ«no duris ir pasakoja, pasakoja… Sesuo Genė – biologÄ—, ji pažįsta visus augalus prie Dubysos, gali daug papasakoti apie juos ir apie upÄ—je plaukiojanÄias žuveles. GenÄ— buvo sudariusi nemažą Dubysos slÄ—nio augalų herbariumÄ….
TÄ—vai – garsÅ«s dainininkai. Mama giedojo Betygalos bažnyÄios chore ir Å¡ermenyse kartu su tÄ—veliu. Seserys taip pat dainingos, ypaÄ tuo pasižymi NijolÄ—. Daininga ir visa giminÄ—. MaslauskiÅ¡kių kaime apie 1965 m. buvo filmuojamas kinas ,,Niekas nenorÄ—jo mirti“, kur malÅ«nininko vaidmenį atliko P. LeÅ¡Äinskas.
Baigusi Betygalos vidurinę mokyklą Nijolė 1967 m. peržengė Vilniaus universiteto slenkstį ir pasirinko geografijos, meteorologijos studijas Gamtos mokslų fakultete. Studijuodama daug keliavo po Lietuvą, susipažino su etnografais.
SovietmeÄiu Å¡vÄ™sti Rasų, Ilgių Å¡ventes pradÄ—jo filologai Jonas TrinkÅ«nas, Vacys BagdonaviÄius, Antanas Gudelis. Jie surinko nemažai žinių apie senÄ…sias lietuvių apeigas, dainas, kupolinių ratelius, Å¡okius ir atkÅ«rÄ— senovinÄ™ Rasos Å¡ventÄ™. Prie jų prisijungÄ— keliautojas Antanas PoÅ¡ka, prof. ÄŒeslovas Kudaba, iÅ¡ žolynų burdavo Eugenija Å imkÅ«naitÄ—, kiek vÄ—liau – ir Norbertas VÄ—lius. O kaip be NijolÄ—s? Pirmoje Rasos Å¡ventÄ—je, vykusioje 1967 m. KernavÄ—je, mergina nedalyvavo, taÄiau nuo 1968 m. ji tapo neatskiriama Rasos Å¡venÄių dalimi.
Saugumas nesnaudė. Sovietų represinės institucijos KGB darbuotojai žiūrėjo, kad jaunimas nenukryptų nuo sovietinės santvarkos. Nijolė ir jos bendražygis Tadas Šidiškis buvo ne kartą suimti ir tardomi: iš kur trispalvė, kodėl dainuojamos partizanų dainos, kas ta Gabija, Rasos, Ilgės? Kas jas organizavo, joms vadovavo? Pasirodo, būta ir skundikų.
Laikui bÄ—gant teko ir slapÄiomis organizuoti repeticijas, į kurias rinkdavosi ir disidentai – Petras Cizikas, Antanas Terleckas, Zita VanagaitÄ—. Pamažu folkloro judÄ—jimas įsisiÅ«bavo, nes Rasos Å¡ventÄ—s pralaužė ledus.
NijolÄ— pasakojo, kodÄ—l Ä—mÄ—si rengti Rasos (Joninių) Å¡ventes Verkiuose: „Kad atkurÄiau dvasiÄ…, kadaise mus lydÄ—jusiÄ… KernavÄ—je. O J. TrinkÅ«nas vis ragino – raÅ¡yk, vesk… Dirbdama Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijoje 1999 m. pabandžiau, o 2000 m. sÄ—kmingai surengiau pirmÄ…jÄ… Å¡ventÄ™ Verkių dvaro sodyboje. IÅ¡ pradžių atÄ—jo keli Å¡imtai, o paskui – tÅ«kstanÄiai. O aÅ¡ viena, bet turiu nemažą bÅ«rį pagalbininkų.
Rengiu ne tik Rasos Å¡ventes, bet ir pavasario lygiadienius ant PÅ«Äkorių piliakalnio (scenarijų sukÅ«riau pagal senovines tradicijas), ir VÄ—lines ant pilkapių. Vedu žygius jau 25 metus, o pažintinius pÄ—sÄiųjų žygius – jau 30 metų. TÅ«kstanÄius vilnieÄių supažindinau su vaizdingu Vilniaus kraÅ¡tovaizdžiu, su Å¡alia sostinÄ—s esanÄiais raguvynais, paskutinio ledyno sukurtais Vilnios ir Neries slÄ—niais, Å¡altiniais, ežerÄ—liais. ParaÅ¡iau daug straipsnių, o dalį savo pasakojimų sudÄ—jau į knygelÄ™ „Abipus Neries“. Ji iÅ¡leista 2008 m.“
1993–1999 m. N. BalÄiÅ«nienÄ— dirbo Tautinių mažumų ir iÅ¡eivijos departamento prie Lietuvos Respublikos VyriausybÄ—s Užsienio lietuvių skyriuje. Kuravo Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos, Estijos ir kitų valstybių lietuvių bendruomenes, susipažino su etninių žemių lietuvių kultÅ«ros ir Å¡vietimo problemomis, kurios rÅ«pi iki Å¡iol. Moteris dažnai lankydavo lietuvius Taline, Punske, PolesÄ—je, Lydoje. Jos iniciatyva etninÄ—se lietuviÅ¡kose žemÄ—se pradÄ—tos Å¡vÄ™sti Baltų vienybÄ—s dienos, ant jotvingių piliakalnių užsidegÄ— baltų vienybÄ—s laužai.
Nijolė mėgo keliauti. Per atostogas kopė į Uralo, Pamyro, Kaukazo, Krymo, Chibinų kalnus, pabuvojo Sibiro taigoje.
N. BalÄiÅ«nienÄ— turi daug apdovanojimų, o 2016 m. gavo garbingÄ… apdovanojimÄ… iÅ¡ PrezidentÄ—s Dalios GrybauskaitÄ—s rankų už lietuvybÄ—s saugojimÄ…. Tai ordino ,,Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius.
Linkime Maslauskiškių kaimo šviesuolei Nijolei dar ilgai būti tautinės kultūros puoselėtoja.
Marijona BirutÄ— NavakauskienÄ—
