Tautodailininkė, tekstilininkė, kuri pašaukta būti menininke

[1]Liaudies menas turi būti mūsų meno pamatas, iš jo turi iškilti savotiškas lietuvių stilius, jis yra mūsų pasididžiavimas, nes tas gražumas, kurį turi savyj, yra grynas, savotiškas ir išimtinai lietuviškas. (M.K.Čiurlionis)

Raseiniškiai turi galimybę didžiuotis negausiu būriu tautodailės meno puoselėtojų, kurie savo kūriniais prisideda prie šio amato mūsuose išsaugojimo bei populiarinimo, suteikia galimybę prisiliesti prie senosios mūsų krašto kultūros, neleidžia pasimiršti krašto liaudies meno tradicijoms.
Obelų ir vyšnių žiedais pasipuošusį gegužės mėnesį garbingą 80 metų jubiliejų švenčia Raseiniuose gyvenanti tautodailininkė Genovaitė Baltrušaitienė.
Gimė 1938 m. Raseinių rajone, Plembergo kaime. Kiek atsimena, dar būdama vaikas mėgo būti gamtoje ir ją stebėti, vaikščioti Dubysos pakrantėmis. Matydavo, kaip mamytė siūdavo iš skiaučių kilimus, iš popieriaus išlankstydavo įvairias gėles. Gal tas vaikiškas susižavėjimas ir paskatino Genovaitę imtis siūlų. Įstojo į Kauno siuvėjų mokyklą, baigusi įgijo siuvėjos amatą. Galima sakyti, kad nuo to laiko prasidėjo kūrybinis kelias.
1984 m. G.Baltrušaitienė tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos nare, nuolatine Raseinių krašto ir respublikinių parodų dalyve. Susikūrus Raseinių tautodailininkų bendrijai „Sodžius“ įstojo į jos gretas. Surengta daugiau kaip 10 personalinių, jubiliejinių tekstilės darbų parodų. Siuvinėtus, nertus darbus, pasižyminčius precizišku kruopštumu, pa­rodose pastebime kiekvienas, o meistriškumą ir darbštumą įvertina dažniausiai tik profesionalai. Didžiausi įvertinimai – 2011 m. tautodailininkei suteiktas meno kūrėjo statusas, 2014 m. II Respublikinės taikomosios tautodailės parodos-konkurso „Iš Džiugo sakmių“ III vietos laimėjimas.
[2]Tautodailininkės kūrybinis kelias ilgas, tad ir kraitis turtingas. Sukurta per 600 tekstilės meno kūrinių: nertų vąšeliu, adinuke, handarger technika sukurtų staltiesėlių, takelių, aguonos grūdelio dygsniu siuvinėtų paveikslų, nuostabių raštų staltiesių, tekstilinių gėlių, augalų. Jos rankomis išsiuvinėtos Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios, Raseinių parapijos Marijos legiono, Katalikiškos dvasios mokyklos, Meno mokyklos vėliavos. G.Baltrušaitienės kūrinių yra įsigiję muziejai, meno gerbėjai Lietuvoje, daug darbų yra iškeliavę į užsienį, daug dovanota.
Visuose darbuose – žydinčios tekstilininkės G.Baltrušaitienės valandos, gyvenimas. Paklausus tautodailininkės apie kūrybą, apie kūrinio gimimą, ji pasakojo: „Dauguma darbų kurti poilsio valandomis, temstančios dienos šviesoje, vakarais. Pats metų laikas nuteikia svajingai ir ilgesingai nuotaikai, minčių glūdėjimui viduje, maldai. Dieną, kai visi išeina į darbus, atsiranda tyla, tada prasideda vienatvės valandos savuose namuose. Palinksti ties rankdarbiu, kūriniu, menu, susitelkimo reikalaujančiu darbu, tarsi medituoji… – atsiveria durys į kitas būties plotmes. Atkeliauja mintys apie grožį, žemę, tikėjimą, laisvę. Čia norėtųsi tarti keletą išteisinančių žodžių vienatvei. Kartais reikia atsitraukti nuo artimųjų, kad vienumos šviesa nušviestų jų pavidalus. Padarytų nežemiškais, nemirtingais, paaiškintų meno kalba tai, kas kasdieniškais žodžiais neaptariama. Kai pamatai pro vakarėjančius langus besiveržiantį vakarą, tada ateina nenoras vakaro atiduoti į [3]temstantį dangaus glėbį. Tik tomis keistomis valandomis, kai yra prasidėjusi prieblanda, pranašaujanti naktį dar dienai visai nepasitraukus, gali pajusti, kaip šviesa, kurios negalėtum įvardyti nei diena, nei naktimi, pakelia nuo žemės ir tarsi prašo palikti kasdienybę, skverbtis už galimybių ribos. Tai kiek­vienos laisvės pradžia. Tai ne tik minčių, bet ir realių daiktų – tekstilės meno kūrinių gimimas. Vaizdas, kuriamas siūlais, gimsta lėtai, nepaklūsta skubančio pasaulio ritmui. Todėl kas dar labiau galėtų įtraukti į buvimą už laiko ribų kaip tekstilė, rankdarbis, senasis amatas, švelnūs siūlai tarp pirštų…“
Tautodailininkės Genovaitės sukurti darbai dvelkia liaudiška šiluma. Juose įžvelgiame laiko pėdsaką, glaudų ryšį su liaudies istorija, tradicija, tai tvirtas pamatas menui.
Vita Tarvydienė,
muziejininkė