Teatras – tai gyvenimo veidrodis

Siųsti Versija spausdinimui

Pranas LAURINAVIČIUS
laurinaviciuspranas@gmail.com

Teatras – tai gyvenimas, jis būna gal šiek tiek apšlifuotas, pagražintas, kartais įvilktas į dramos, tragedijos ar komedijos drabužį, bet tai – gyvenimas, tik perkeltas į sceną. Net laikmetis mūsų žemiškas silpnybes ir dorybes, tarpusavio santykius ne kažin kiek pakeičia.

„Visus keturis spektaklius, kuriuos režisavau ir suvaidinome, yra prieškario laikotarpio autorių, – sako Šiluvos kultūros namų mėgėjų teatro režisierė Birutė Greicienė. – Tai Bladikaitės „Ženteliai“, „Jaunikis iš Kauno“, Čiplio-Vijūno „Tėviškės auka“ ir pastarasis – „Maušos karčiama“, su kuriuo dalyvavome Raseinių r. kultūros centre Tarptautinės teatro dienos renginyje.“

Šiluviškiai buvo išvykę gastrolių į kaimyninį rajoną – Pagryžuvio kultūros namus. Balandžio 8 dieną nuotaikinga komedija pradžiugino Blinstrubiškių socialinės globos namų gyventojus. „Esu be galo dėkinga savo mėgėjų teatro aktoriams. Nuoširdžiai ačiū tariu pagrindiniam ketvertui, vaidinusiam visuose mano režisuotuose spektakliuose, – Mindaugui Sebeckui, Virginijui Mockui, Sauliui Kazakauskui, Violei Jokubaitienei. Labai vertinu ir debiutantus – Bronę Barauskienę, Ingridą Molotokienę, Mantą Molotoką. Jų visų dėka mus lydi kolektyvinė darna, meilė bendram pomėgiui ir tikslui, už kurį mums negaili aplodismentų ištikimi žiūrovai“, – teigia B. Greicienė.

Komentarų nėra