Technikos istorija atgimsta Nemakš?iuose

Nijol? PETROŠI?T?Leonas Tamulevi?ius  garsina Nemakš?ius. [1]

Nemakš?i? Tamulevi?i? muziejaus dar nerasite jokiuose kataloguose, žinynuose. Ta?iau tai nereiškia, jog jis nedaug ir vertas. Prižadame, jog jame apsilank? pajusite net g?d?, kad jo iki šiol nežinojote. ?ia, priva?ioje vietos senbuvi? Tamulevi?i? sodyboje, ?kurtas technikos muziejus priblokš ne tik eksponat? gausa, bet ir šeiminink? pasiaukojimu savo pom?giui ir tautos istorijai, savo bendruomen?s gyvenimui. Vargu,ar net visoje Lietuvoje rasite k? nors panašaus.

Nuo rakt? iki traktori?

Sodybos šeiminink? Maryt? Tamulevi?ien? pasakoja, jog iš pradži? j? namuose ?m? atsirasti ?vairiausi raktai, kuriuos, kur tik surad?s, ? namus t?sdavo jos a. a. vyras Alfonsas. O t? rakt?, pasirodo, net toki? buv?, už kuri? netur?jim? kadaise baudos b?davo skiriamos. Kažkas panašaus, kas šiame laikmetyje laukt? už važiavim? neturint avarinio kelio ženklo. Toks raktas buvo skirtas arklio pasagai pataisyti. T?vo „yd?“ dar ankstyvoje vaikyst?je per?m?s ir j? s?nus Leonas, kuris nepraeidav?s
pro bet kok? sen? daikt?. Taip pa-maž?l namuose t? daikt? kaup?si, daug?jo, kol vien?dien teko jiems užleisti vien? iš sodyboje buvusi? ?kio paskirties pastat?, po kurio laiko – kit?, ir dar kit?… Stambiagabari?iai eksponatai, mažiau bijantys gamtos poky?i?, buvo ?kurdinti tiesiog sodybos kieme, po atviru dangumi.
Prieš trejet? met? mirus Alfonsui Tamulevi?iui, jo s?nus Leonas, Dubravo eksperimentin?s mišk? ur?dijos mechanikas, ryžosi visk? susisteminti, iš sukaupt? ekspona-
t? ?rengti rimtas ekspozicijas, o pa?i? t?v? sodyb? paversti muziejumi su jame gyvenan?ia jo priži?r?toja mamute Maryte. Leonas sako, jog j? muziejus pad?s užlaikyti sve?ius Nemakš?iuose vis? dien?, nes šalia Nemakš?i? st?kso didingi Molav?n? piliakalniai, ant kuri?, kaip teigia kai kurie archeologai, buvusi legendin? Pil?n? pilis. ? piliakalnius remiasi ?sp?dingas Raseini? mišk? ur?dijos miškinink? ?rengtas J?kaini? pažintinis takas. Istorijos muziejus yra mokykloje, o ir Tamulevi?i? sodyboje b?si? k? veikti.
Beje, faktas, jog paskutinis Alfonso Tamulevi?iaus noras buvo b?ti pašarvotam muziejuje, yra labai iškalbingas.

[2]Technika turi važiuoti

?sp?dinga tai, jog visa Tamulevi?i? sodyboje esanti technika yra veikianti. Leonas sako, jog neveikian?ios technikos varikli? b?t? galima prikaupti kur kas daugiau, bet tai b?t? tik metalo gabalai, nors gal ir ?dom?s pasiži?r?ti. Praktiškai vis? muziejuje esan?i? technik? naujam gyvenimui prik?l? pats Leonas, padedamas toki? pat fanatik? kaip ir jis. Už tai, kai ? Nemakš?i? gatves atitinkamomis progomis išvažiuoja milicijos automobilis su garsiakalbiais, „gazikas“ su k?bule sus?dusiais muzikantais, anuometin? ugniagesi? mašina ir kt., ?sp?džiai b?na nepakartojami. Muziejuje stovinti žaisming? spalv? „Volga“ vilioja jaunavedžius. O kur dar ?sp?dinga motocikl? kolekcija, mat L. Tamulevi?ius šalia visa ko yra dar ir baikeris.
M. Tamulevi?ien? sako, jog užvesti galima dažn? sodyboje esant? varikl?, nes jos s?nus nem?gst?s negyvos technikos: „Kriokia, r?ksta, bet veikia…“

Aštuonratis

Ta?iau bene ?sp?dingiausias muziejuje yra aštuonratis savaeigis vežimas, per kur? prisilie?iama prie šlovingos Nemakš?i? istorijos.
Tok? aštuonrat? daugiau nei prieš šimt? met? (sp?jama, jog 1908 m.) sukonstravo savamokslis šio krašto bajoras Pšemislovas Neveravi?ius, o jo sukurtu važiuokl?s prototipu ir šiandien naudojasi vis? aštuonra?i? mašin?, pradedant kariški? naudojamais transporteriais ir baigiant astronaut? m?nuleigiais, gamintojai.
P. Neveravi?iaus aštuonratis – dukart didesnis už ?prast? arkli? traukiam? vežim?, ta?iau galintis važiuoti vyrams sukant išcentrinio rato rankenas. Taip sukuriama j?ga per sliekin? pavar? buvo perduodama ? priešpaskutin? varom?j? rat? aš?. Keturi priekiniai aštuonra?io ratai buvo gerokai mažesni už galinius, tod?l pos?kiuose jie sinchroniškai pasisukdavo reikiama kryptimi, o visa platforma, nepaisant jos grandiozišk? gabarit?, gal?davo apsisukti beveik vietoje. „Kad tok? manevr? b?t? galima atlikti lengviau, galinius ratus buvo galima pritraukti prie važiuokl?s dugno. Tokiu principu veikiant? tinginiu vadinam? mechanizm? dar ir šiandien naudoja beveik visi daugiaaši? varikli? ir puspriekabi? gamintojai“, – aiškina L. Tamulevi?ius.
Po Pirmojo pasaulinio karo, per kur? P. Neveravi?iaus k?rinys buvo sunaikintas, išrad?jas, gr?ž?s ? Lietuv? ir apsigyven?s Julin? dvarelyje Puž? kaime, ?m? konstruoti
nauj? mechanizm?, tobulesn? už pirm?j?. Dabar jis buvo varomas ne sukamo rato, o ?taiso, panašaus ? vandens siurbl?, pumpuojamo keturi? vyr?. 1930 m. rugpj??io 5 d. jis gavo Lietuvos valstybin? patent? ir važiuokl? ?registravo Lietuvos autoklube. Ta?iau paramos ar bent moralinio palaikymo iš to meto Kauno inžinieri? nesulauk?. Intuityviai suvokdamas savo atradimo vert?, P. Neveravi?ius prad?jo susirašin?ti su Anglijos patent? biuru, kuris pažad?jo užpatentuoti, bet pirma papraš? pinig? ir neva paaiškinim?. Ir taip – ketvert? kart?.
Š? anuomet? technikos stebukl? bei jo k?r?j? P. Neveravi?i?, bent puse amžiaus aplenkus? laik?, visai nety?ia atrado technikos istorija besidomintis šiauliškis dizaineris Vilius Puronas, kai jam besirausiant archyvuose ? rankas pateko aštuonrat?s važiuokl?s patentavimo istorija, kuri jau buvo bebaigiama užmiršti. Ta?iau žmoni? pasakojimuose dar tebepleveno ?sp?džiai, kaip j? P. Neveravi?ius Šiauliuose demonstravo savo važiuokl?. Anot V. Purono, tai ?vyko 1910 met? kovo 26 d. Konstruktorius, s?d?damas ant platformos prie stalelio, g?r? arbat?. Taip jis demonstravo mechanizmo stabilum?.
L. Tamulevi?ius, vos sužinoj?s apie žemie?io išradimus, ryžosi sumeistrauti tre?i?j? aštuonra?io model?, o taip pat sugr?žinti jau užmiršt? Nemakš?i? bajoro P. Neveravi?iaus šlov?, muziejuje šiam išrad?jui paskirdamas atskir? ekspozicij?.
„Visk? dariau gana tiksliai, laikydamasis br?žini? ir patobulinau tik tas detales, kurias, kaip galima sp?ti iš išlikusios medžiagos, keisti ketino ir pats P. Neveravi?ius. Jis ketino prie važiuokl?s priderinti garo varikl?, o aš pritvirtinau prieškarin? „Deutz“ firmos j?gos agregat?. Per miestelio švent? mano aštuonratis nors ir garsiai pušk?jo, bet važiavo.“

Aštuonra?io draugija

Prieš trejet? met? L. Tamulevi?ius Nemakš?iuose atk?r? Aštuonra?io draugij?, ? kuri? susib?r? savo krašto istorijai, kult?rai, tradicijoms neabejingi vietos gyventojai, stambesnieji ?kininkai, tokie kaip  Alvydas Mielinis, Darius Mejeris, Alfredas Bardauskas, Vytautas Milkintas ir kt. Toki? draugij? 1910 m. buvo ?k?r?s ir P. Neveravi?ius, tik?damasis prad?ti serijin? aštuonra?io gamyb?, mat 1907 met? spalio m?nes? jis buvo gav?s Rusijos imperijos herbu pažym?t? patent? Nr. 12458, o netrukus ? š? Nemakš?i? bajoro išradim? atkreip? d?mes? ir rus? inžinierius Engelmejeris, apie tai informuodamas Peterburgo Lebenceno fabrikus. Sužinoj? apie P. Neveravi?iaus išradim?, iškart susidom?jo ir Vokietijos pramonininkai, kurie už j? išrad?jui pasi?l? tiesiog milžinišk? sum? – 150 t?kst. aukso rubli?. Bet P. Neveravi?ius atsisak? pinig? ir patento nepardav?.
L. Tamulevi?iaus atkurta Aštuonra?io draugija pirmiausiai pasir?pino nepelnytai užmiršto P. Neveravi?iaus atminimo sugr?žinimu: sutvark? jo kap? Nemakš?i? kapin?se, pastat? paminkl? jo buvusio dvaro vietoje Puž? kaime. Leonas vyl?si surasti garbingojo žemai?io palikuoni?, bet kol kas tai jam nepavyko. Vieno si?lelio gal? buvo beuž?iuopi?s Anglijoje, bet kol kas niekas neatsiliep?.

Kalv?

?sp?dinga ir Tamulevi?i? sodyboje atkurta senovin? kalv? su originaliomis, tebeveikian?iomis šimtamet?mis dumpl?mis. M. Tamulevi?ien? aiškina, jog net kalvio židin? s?nus iš kažkur parsigaben?s, kurio plytos padarytos iš molio ir šiaud?: „Pirmiausiai Levuks j? senoje vietoje išard?, visk? kruopš?iai susižym?jo, o ?ia parsivež?s pastat?.“
?ia pat galima išvysti ir milžinišk? keptuv?, galin?i? iškepti kiaušinien?s iškart 50-?iai burn?, ir žemaitiškai „?irvom“ vadinam? blynin?. Muziejuje galima susipažinti
su batsiuvio, siuv?jo, aud?jos ir kt. darbo ?rankiais.
Kiek toks pom?gis L. Tamulevi?iui atsieina? Sako, geriau n? neklauskit: „Aštuonrat? meistravau pardav?s savo motocikl?. O skai?iuoti išlaidas bijau, nes gali pa?iam pasidaryti silpna.“
Bet tokie jau tie žemai?iai – juk prieš 100 met? P. Neveravi?ius net 150 t?kst. auksini? atsisak?.