Pranas LAURINAVIČIUS
[1]
Ištieskime rankas
Ir atiduokime Viešpačiui mes skausmą.
Tikėkim meile, viltimi ir nepalikime mes tų,
Kurie iš skausmo rauda pakely.
Tegul malda sukvies, ir akyse šviesa spindės.
Te Viešpaties ranka palies,
Ir skausmas taps praeitimi,
Gyvenimas vėl taps didžiausia viltimi…
Daiva Katiševskaja
Rankos mums duotos tam, kad vienas kitą apkabintume, nudirbtume darbus. Bet rankos pavargsta, palūžta tarsi paukščio sparnai. Pavargusioms rankoms, palūžusiems sparnams reikalingos kito žmogaus ištiestos rankos, prie kurių būtų galima prisiliesti, į jas įsikibti. Žmogaus gyvenime būna kritimų, nevilties, o jei dar išgirstame gydytojų verdiktą – vėžys, onkologinė liga, piktybinis navikas – tada atsiveria tarsi praraja. Kai žmogus lieka vienas su savo liga, jis pralaimi. Išgirdus tokią gydytojo diagnozę nevalia užsisklęsti savyje, ta problema turi būti žinoma šeimai, palaikančių žmonių ratui. Tik drauge su bičiuliais ligonis gali nutolinti atsivėrusią prarają, įveikti ligą, sugriauti mitą, kad vėžys – neįveikiama liga. Taip kalbėjo vienas iš Šv. Pranciškaus onkologijos centro kūrėjų brolis Benediktas Jurčys Raseinių kultūros centre vykusiame susitikime kovo 16 dieną. Prieš susitikimą brolis Benediktas Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje aukojo Mišias už ligonius ir mirusiuosius. Broliai pranciškonai, onkologiniai ligoniai, jų artimieji ir draugai, daugybė savanorių susivienijo, kad padėtų ligoniui, jį užtartų, sukurtų kitokį pasaulį, kuriame būtų gera kartu. Jo Ekscelencija Telšių vyskupas Jonas Boruta įpareigojo mažesniuosius brolius pranciškonus vykdyti ligonių pastoracinę veiklą.
Klaipėdos miesto savivaldybė ir Klaipėdos apskrities administracija 2006 m. šalia Klaipėdos universitetinės ir jūrininkų ligoninių centro statybai paskyrė 2,4 ha sklypą, parengė projektą. Planuojama pastatyti Šv. Pranciškaus onkologijos centrą, meno galeriją, koplyčią, Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyną ir sveikatingumo centrą. Objektas bus išlaikomas mažesniųjų brolių ordino ir aukotojų lėšomis. Šv. Pranciškaus onkologijos centrui pastatyti reikia 6 milijonų litų. Pusę sumos tikimasi gauti iš ES struktūrinių fondų. Dar tris milijonus tikimasi surinkti iš aukotojų, todėl organizuojamos labdaros akcijos, koncertai, projektų pristatymai. Vienas tokių – „Padovanok svajonei sparnus“ – ir vyko Raseinių kultūros centre, kur buvo renkamos aukos parduodant simbolinę plytą. Simbolinės plytos pasklido po visą Lietuvą, nukeliavo į tūkstančių žmonių namus, darbovietes, ministerijas, savivaldybes, mokyklas kaip vienybės ir solidarumo su kenčiančiais nuo vėžio ženklas, kaip įrodymas, kad tikslas yra labai prasmingas. Taip pat nuo 2008 m. kiekvieną pavasarį Klaipėdoje vyksta solidarumo su vėžiu sergančiais akcija „Vilties bėgimas“, sulaukiantis didelio dalyvių skaičiaus. Praeitais metais dalyvavo apie penki tūkstančiai dalyvių. Šių metų gegužės 22 dieną vėl vyks „Vilties bėgimas“, į kurį buvo pakviesti ir raseiniškiai.
Tą vakarą Kultūros centro mažojoje salėje viešpatavo ramybė, plevenanti gerojo svajonių angelo sparnais. Režisierė Dalia Kanclerytė pristatė trupametražį filmuką
apie ateities planus, apie brolius pranciškonus – tikrus svajoklius, kurių svajonės eina per viltį, tikėjimą ir padedant Aukščiausiajam dažniausiai išsipildo. Tikimasi, kad 2012 m. Klaipėdoje duris atvėrusiame Šv. Pranciškaus onkologijos centre bus ne vien sveikatingumo centras, bet ir sielovados pagalba vėžiu sergantiems bei jų
artimiesiems. Su dideliu susidomėjimu ir net nuostaba buvo išklausytas dviejų liudininkių, kurios per viltį ir tikėjimą įveikė vėžį ir dabar gyvena pilnavertį gyvenimą, pačios aktyviai dalyvauja savanorystės veikloje, pasakojimas. Viena jų – Daiva Jonauskienė, įveikusi net trečios stadijos vėžį, įkūrė Vaiko širdies asociaciją. Kita – Daiva Katiševskaja – dalyvauja tokiuose renginiuose, projektuose kaip šis renginys, įsiliejo į savanoriavimo gretas, bendrauja, mėgsta literatūrą, jos eilėraščiu pradėjau ir šį rašinį. Susitikimo jausmą muzikiniais kūriniais gilino pianistė Vaida Vaičaitytė.Ištieskime vieni kitiems rankas, ir kelias praplatės. Tegul pavasaris apsigyvena kiekvieno mūsų širdyje.