Telšių meras: kiekviena jėgainė – tai papildomos įplaukos į biudžetą
Daiva Genytė
Praėjusių metų spalį Telšių rajono meras Tomas Katkus Tryškių seniūnijoje įkasė simbolinę kapsulę, taip duodamas startą dar vieno vėjo elektrinių parko rajone statyboms. Telšiai – sparčiausiai vėjo energetiką vystanti šalies savivaldybė, įvertinta ir „Auksinės krivūlės“ statulėle „Pažaboję vėją“. Vėjo energetikos plėtra užtikrina rajonui stabilias įplaukas į biudžetą, kurios, mero bei Tarybos sprendimu, visų pirma nukreipiamos jėgainių kaimynystėje įsikūrusių bendruomenių poreikiams tenkinti.
Rajonui uždirba milijonus
Telšių rajono vadovams ne pirmą kartą tenka skelbti simbolinę vėjo energetikos statybų pradžią. Savivaldybė šio energetikos sektoriaus vystytojams iš viso yra išdavusi 76 statybos leidimus. Didžioji objektų dalis veikia jau ne pirmus metus, tarp jų – ir didžiausias pagal pagaminamą elektros kiekį Baltijos šalyse vėjo jėgainių parkas.
Tad ceremonijos Tryškiuose metu meras T. Katkus kalbėjo ne tik apie strateginę šio sektoriaus ir naujojo objekto reikšmę, bet ir apie naudą rajonui bei jo gyventojams išskirdamas būsimas darbo vietas, vietos verslų pajamas auginančius užsakymus.
„Kylant vėjo parkams, statybos darbų metu reikalingos įvairios paslaugos. Bent jau iki šiol vystytojai laikėsi politikos bendradarbiauti su Telšių regione veikiančiomis įmonėmis, kurios žino konkrečią situaciją, paprasčiau susitaria su gyventojais. Tai jiems naudinga. Bet naudinga ir mums – įmonės gauna užsakymų, jų apyvarta, pajamos auga, įdarbinama papildomai žmonių“, – kalbėdamas su „Alio Raseiniais“ pabrėžė T. Katkus paminėdamas dar vieną svarbų aspektą: vėjo parkai vilioja pramonės centrus, kuriems galimybė prisijungti prie pigesnės elektros energijos yra vienas iš kriterijų renkantis vietovę investuoti.
Kaip savivaldybės, lyderiaujančios vėjo energetikos plėtra, vadovas, jis dažnai sulaukia klausimų, ką rajonas šiandien iš to gauna. Atsakydamas į juos meras pirmiausia akcentuoja, kad kiekviena pastatyta, įregistruota ir gavusi leidimą eksploatuoti jėgainė per mokesčius savivaldybės biudžetą papildo keliomis dešimtimis tūkstančių eurų, priklausomai nuo jos vertės.
„Taigi jeigu šiuo metu iš viso esame išdavę 76 leidimus vėjo jėgainėms statyti, nesunku paskaičiuoti, kiek ateityje mūsų biudžetas sulauks papildomų lėšų, kurias galėsime naudoti keliams, mokykloms, darželiams remontuoti, investuoti į viešąsias erdves, kokybiškesnę gyvenamąją aplinką“, – teigė jis.
Meras skaičiuoja, kad savivaldybės biudžetui apčiuopiamos naudos duos ir paskutiniame praėjusių metų Tarybos posėdyje patvirtintas naujas infrastruktūros plėtros įmokos koeficientas. Rinkti šią įmoką savivaldybes įpareigoja 2021 metais įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas. Ji taikoma fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie išsiima statybos leidimus nekilnojamojo turto objektams statyti arba jiems rekonstruoti išplečiant nekilnojamojo turto plotą.
„Iki šiol infrastruktūros įmoka nuo vienos jėgainės buvo iki 200 eurų. Skaičiuojant pagal naują formulę, pritaikant didesnį koeficientą ji sieks apie šešis tūkstančius eurų, priklausomai nuo statinio ploto. Taip pat esame maksimaliai, iki trijų procentų, padidinę turto mokestį. Skaičiuojame, kad kasmet nuo vienos jėgainės turėtų būti apie 30 tūkstančių eurų, arba apie du milijonus eurų nekilnojamojo turto mokesčio iš visų jėgainių. Palyginimui: mūsų rajono biudžetas – 80 milijonų eurų“, – įplaukų dydį įvertino T. Katkus.
Anot mero, jos pirmiausia bus skirtos toms trims (iš vienuolikos) rajono seniūnijoms, kuriose vėjo jėgainių parkai jau veikia arba yra vystomi.
„Gyventojai turi pajusti, kad tai būtent jėgainių pinigai. Esu numatęs susitikimus su bendruomenių pirmininkais, noriu išsiaiškinti, kaip tuos pinigus pakreipti, kad žmonėms tas būtų akivaizdu. Nekalbu apie tą projektinį finansavimą, kurį, kaip numatoma pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, bendruomenės gaus nuo kiekvienos pagamintos kilovatvalandės, bet būtent šias įplaukas į rajono biudžetą“, – pabrėžė meras.
Iškilo strateginis objektas
Naujajame vėjo elektrinių parke Tryškių seniūnijoje planuojama pastatyti 20 vėjo turbinų po 6,2 MW galios. Jų bendrai sugeneruojamu metiniu elektros energijos kiekiu bus galima aprūpinti daugiau kaip 125 tūkst. namų ūkių.
Prieš dvejus metus Tryškiuose atidarytas vėjo elektrinių parkas, didžiausias Baltijos šalyse, pagamina vieną trečiąją visos Lietuvos elektros poreikio. Mero skaičiavimu, viena jo jėgainė, ko gero, aprūpintų visus Telšius. Beveik visus parkus vysto ta pati vystytojų grupė, kaip ir Raseinių savivaldybės blokuojamus projektus.
„Praėjusį spalį Telšiuose pradėjo veikti pirmasis Lietuvoje sinchroninis kompensatorius. Sinchroninių kompensatorių paleidimas yra svarbiausias žingsnis siekiant šių metų vasarį užtvirtinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę – atsijungti nuo Rusijos elektros sistemos ir įgyvendinti sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais. Žinoma, didžiuojamės, kad tokie strateginiai objektai statomi Telšiuose. Gyventojams tas taip pat svarbu, kaip ir pats žaliasis kursas, prie kurio rajonas svariai prisideda. Vis tik ne mažiau svarbu ir tiesioginė nauda, išmokos bendruomenėms, keičiančios jų gerovę, atsveriančios pokyčius, kurie įžengė į rajoną kartu su vėjo jėgainėmis“, – pabrėžė meras.
Kraštovaizdis keičiamas atsakingai
Išskirtinė vieta šalies vėjo energetikos žemėlapyje Telšiams atiteko ne atsitiktinai. Visų pirma savivaldybė dar 2012 metais patvirtino vėjo elektrinių teritorijų specialųjį planą. Ne mažesnės įtakos turėjo ir pats rajono išsidėstymas.
„Vystytojams tapo patrauklus vadinamasis vėjų koridorius. Tai reiškinys, dėl kurio šios vietovės pasižymi stipresniais vėjais nei vidutiniškai Lietuvoje. Tačiau dabar technologinės galimybės visai kitos – modernių jėgainių aukštis, siekiantis 200 metrų, vėją leidžia pagauti bet kurioje vietovėje. Tad geografinė padėtis jau nebėra reikšmingas argumentas“, – aiškino T. Katkus.
Kur kas svarbiau – pati infrastruktūra, leidžianti energiją iš vėjo jėgainės perduoti į elektros tinklą pakeliui patiriant kuo mažiau nuostolių.
„Iš mūsų rajono kabelis eina į Klaipėdą, galingumas pakankamas – tai vystytojams patraukli infrastruktūra, leidžianti planuoti plėtrą“, – tikino Telšių meras.
Jis neneigė, kad vėjo energetikos plėtra reikšmingai pakeitė rajono kraštovaizdį. Iš daugelio vietų matyti besistiebiančios vėjo jėgainės, tačiau, pabrėžia rajono vadovas, jautrūs kraštovaizdžio taškai – Varnių regioninis parkas, Šatrijos kalnas – nuo vizualinės taršos liko apsaugoti.
„Raseiniams tikrai nėra ko bijoti. Svarbu, kad vėjo jėgainės nebūtų statomos šalia gyvenamųjų namų, ką užtikrina teisės aktai. Rajono vadovams patarčiau aktyviai bendrauti su vystytojais, būti tarpininku tarp statytojų ir gyventojų interesų, padėti juos suderinti. Svarbu pasirūpinti kelių infrastruktūra, įvertinti jų būklę, susitarti, kad ji būtų atkurta darbams pasibaigus. Neabejoju, kad ir gyventojai procesui pajudėjus atsikratys baimių, tebesklandančių mitų. Einame į atsinaujinančią energetiką, tampame energetiškai nepriklausomi, naudosimės žaliąja energija – ir tuo reikia džiaugtis, o ne bijoti.“ T. Katkus,Telšių rajono meras
