TĖVIŠKĖN

Siųsti Versija spausdinimui

V.S.

Gimtinėlė mana-
Žalių pievų darna.
Dubysėlė srauni
Ir miškeliai žali.

Ji vilioja sapnais,
Šaukia paukščio balsu.
Kai namo aš grįžtu,
Gena vėju eikliu.

Koks vaiskus čia dangus,
Glosto saulė klevus.
Gandro skrydis platus-
Man šis kraštas brangus.

Ugnys dega languos,
Motinėlė rymos.
Jos akių liūdesys
Viltimi suliepsnos.

Pasipuošus žiedais,
Ir lašeliais rasų
Tu tokia nuostabi,
Kad pravirkti gali.

Kvepia žemė gimta,
Skęsta sodai žieduos.
Ir skausme, ir varge
Ji viena tepaguos.

Komentarų nėra