Tėvynei

Saulius Rimeikis

Tu man esi brangesnė už ryto aušrą,
Už žiburius nakties tamsos glūdumoje,
Nes man vienintelė šita šventa žemelė,
Kurios niekaip iškeisti į nieką negaliu.

Aš niekad neiškeisiu į užjūrį,
Ir svetimą dangaus platybę.
Gardesnio kąsnio galiu atsisakyt.
Gyventi ir numirt noriu savoj Tėvynėj,
Savojoj žemėj, beržų šlamesy.

Čia mano žemė, vieškeliai ir upės.
Tik reikia būt geruoju žmogumi.
Ir kas per vienas nori princu užjūrio pabūti
Arba princese svetimšalio glėby?

Tik vieną aš turiu Tėvynę,
Vienintelę pasauly,
Kitos nenoriu net matyt,
Man kraujyje įaugus,
Teka mano gyslomis.
Savo krašto žmonių, draugų būry…