Tiesiogini? išmok? prognoz?s: kas laukia ?kinink?

[1]Art?jant naujajam Europos S?jungos finansiniam laikotarpiui, žemdirbiai itin domisi tiesiogini? išmok? (TI) Lietuvos ?kininkams skai?iavimo formule 2021–2027 metais. Žem?s ?kio ministerija (Ž?M) pristat? socialiniams partneriams plan?, kaip gal?t? b?ti skirstomos tiesiogin?s išmokos Lietuvos ?kininkams naujuoju laikotarpiu (2021–2027 m.). Svarbu pažym?ti, kad galutinis sprendimas d?l išmok? plano n?ra priimtas, tod?l išmok? dydžiai gali keistis. Nepaisant to, strategin?s kryptys aišk?ja. Tiesiogini? išmok? prioritetin?mis sritimis bus laikomi vidutiniai šeimos ?kiai, jauni ?kininkai, besitraukiantys žem?s ?kio sektoriai, perdirbimas ir apsir?pinimas žem?s ?kio produkcija.

Prieš planuodami atliko tyrim?

Prieš ministerijai rengiant TI plan?, Lietuvos agrarinis ekonominis institutas (LAEI) atliko ?ki? pelningumo vertinim?. Tyrimo metu buvo aiškinamasi, kokio dydžio ?kiai Lietuvoje yra pelningi, kokie – nuostolingi. Skai?iuota, koki? ?ki? šalyje yra mažiausiai, kokios žem?s ?kio šakos traukiasi, kurioms reikia pad?ti.

Ž?M parengtame plane teigiami poky?iai laukia smulki?j? ir jaun?j? žemdirbi?, lengvesn?s s?lygos numatomos ?kininkaujantiems ekologiškai. Tur?t? did?ti susietoji parama pienini? karvi? laikytojams, auginantiems daržoves atvirame grunte, išmokos galimai bus skiriamos auginantiems riešutmedžius.

Siekiama didinti ?kinink? konkurencingum?, ypa? nedideli?, kuriems ?kininkavimas yra pagrindin? veikla ir pragyvenimo šaltinis.

Kaip paaišk?jo iš LAEI tyrimo, remiantis ?ki? apskaitos duomen? tinklo duomenimis, ?kiai iki 10 ha yra s?lyginai pelningi (didžioji prekini? iki 10 ha ?ki? dalis – pelningi), o peržengus 10 ha rib? pelningumas krinta, jie dirba nuostolingai. Pelningai dirba tik gerokai didesni – valdantys 100, 110 ha, o labai pelningais laikomi dirbantys 150 ha ir daugiau. Toki? pa?i? tendencij? atspind?jo ir produkcijos kreiv?: iki 10 ha ji didesn?, v?liau maž?ja, o gerokai padid?ja tik nuo 150 ha. B?tent toki? ?ki?, valdan?i? iki 90 hektar?, Lietuvoje yra daugiausia – jie sudaro 90 proc. vis? Lietuvos ?ki?.

D?mesys smulkiuosiems ir jauniesiems ?kininkams

Atsižvelgiant ? tai, kad dauguma ?ki? Lietuvoje yra vidutiniai ir b?tent j? efektyvumas yra pras?iausias, tiesiogini? išmok? perskirstymo plane ypatingas d?mesys atkreiptas ? ?kius iki 100 ha. Išmokos naujajame pasi?lyme išd?liotos taip, kad jos pad?t? smulkiems ?kiams prad?ti dirbti pelningiau. Išmok? už pirmuosius hektarus si?loma mok?ti ne už pirmuosius 30 ha, o už pirmuosius 50 ha. Tai reiškia, kad už kiekvien? hektar? ?kininkas vidutiniškai gaut? 76 papildomus eurus. Pagal nauj?j? plan? išmokos tur?t? b?ti mokamos laiptuotai, už pirmus 10 ha b?t? mokama 65 eurai už hektar?, už 11–20 ha – 74 eurai už hektar?, už 21–30 ha – 87 eurai už hektar?, o 99 eurai už hektar? b?t? skiriami ?kiams, kurie dirba nuostolingiausiai – nuo 31 iki 50 hektar? dydžio. Toks laiptavimas nulemt?, kad didesnes išmokas pajaust? ?kininkai, dirbantys iki 108,4 ha, arba 95,8 proc. vis? Lietuvos ?kio subjekt?.

Palankios permainos numatomos jauniesiems ?kininkams, kuri? Lietuvoje, pasirodo, maž?ja. Veiklos esami nenutraukia – kei?iantis ?kinink? amžiui, jie praranda jaun?j? status?. Problema yra nauj? jaun?j? ?kinink? ?sitraukimas ? žem?s ?kio veikl? ir nedidel?s ?ki? apimtys – vidutiniškai jaunieji ?kininkai valdo 32 ha, bet naujai ateinan?i? jaun? ?kinink? vidutiniai plotai nesiekia ir 10 ha. D?l to tiesiogines išmokas jauniesiems ?kininkams si?loma nuo 54 eur? didinti iki 173 eur? už hektar? ir planuojama jas mok?ti nebe penkerius, o septynerius metus, mokant už 50 ha (šiuo metu mokama už 90 ha).

Daugiau skirt? pienininkams ir daržininkams

Permainos pasi?lytos skirstant susiet?j? param?, kuria siekiama palaikyti ir paremti besitraukian?ias žem?s ?kio šakas. Didelis d?mesys skirtas šeimos ?kiams, kuriuose melžiamos pienin?s karv?s. Neb?tina tur?ti keli? šimt? melžiam? karvi?, kad ?kis b?t? pelningas. Remiantis skai?iavimais, užtenka 25 karvi?, kurios, jei ?kininkaujama protingai, iš žaliavinio pieno leidžia išlaikyti šeim?. Tod?l išmokos už pienines karves vidurk? nuo 119 si?loma didinti iki 180 eur?. Melžiantiems iki 10 karvi? išmoka už karv? naujuoju tiesiogini? išmok? laikotarpiu siekt? 156 Eur, laikantiems nuo 11 iki 50 raguo?i? – priklausyt? 208 eurai už karv?, auginantiems nuo 51 iki 150 karvi? už karv? b?t? skiriama 260 eur?. ?kyje, kuriame laikoma 151 karv? ir daugiau, kiekvienam galvijui, pradedant nuo 151, b?t? skiriama po 130 eur?, o visiems kitiems – atitinkamai pagal laiptus.

Susietoji parama palaiko ir daržovi? bei vaisi? augintojus, tod?l auginantiems atviro grunto daržoves vietoj 180 si?loma mok?ti 500 eurus už hektar?, o vaisi? augintojams parama nuo 237 eur? už hektar? kils iki 386 eur?. Nekist? tik parama m?sini? galvij?, m?sini? avi?, cukrini? runkeli? augintojams. Lietuvos agrarin?s ekonomikos instituto si?lymu ? nauj?j? tiesiogini? išmok? plan? ?traukti riešutmedžiai – j? augintojams už hektar? bus mokama 150 eur?.

Didesn?s išmokos – tik s?žiningiems

Ger? žini? yra ir ?kininkaujantiems ekologiškai. Naujuoju finansiniu laikotarpiu ketinama panaikinti ekologini? ?ki? ?sipareigojimus penkeriems metams. Pasibaigus pereinamajam lauk? laikotarpiui, ?kininkas juos gal?s tiesiog uždeklaruoti [2] ir gauti jam priklausan?i? išmok?.

Tiesa, jei laukai po pereinamojo laikotarpio b?t? nedeklaruojami, kaip ekologiškus ?kininkas juos gal?t? pažym?ti tik po keleri? met?. Tokia s?lyga norima pažaboti piktnaudžiaujan?ius ekologin?mis išmokomis ?kininkus, kurie atsiradus laukuose piktžol?ms metus nusprendžia pab?ti neekologiškais ?kininkais ir juos nupurškia chemija, o kitais metais v?l gr?žta prie ekologinio ?kininkavimo ir didesni? išmok?. Jei bus pritarta naujajam tiesiogini? išmok? planui ir jo pakeitimams, norint taip elgtis teks laukti pereinam?j? laikotarp?.