[1]
Prieš šv. Kal?das der?t? stabtel?ti, atitr?kti nuo rutinos, susim?styti. Atsitinka priešingai – verslininkai mus Kal?doms ruošia prieš daugiau negu m?nes?. Ir kuo švent?s labiau art?ja, kyla vis didesn? ?tampa – skubame ruoštis, pirkti dovanas. Pamirštame tikr?j? Kal?d? prasm?. Brolis dominikonas Bernardas Verbickas sako, jog komercija netrukdo tiems, kurie nori atrasti tikr?j? Kal?d? prasm?.
– Pra?jus vos kelioms dienoms po V?lini?, parduotuv?se kapini? žvakes kei?ia kal?din? atributika, puošiamos gatv?s. Iki Kal?d? likus daugiau negu m?nesiui, pradedama j? laukti. Kaip vertinate tok? reiškin??
– Visa tai su religija neturi nieko bendra, religinio ryšio ?ia n?ra. Tai yra verslinink? interesai. Verslininkas, siekdamas užsidirbti, ieško ?vairiausi? b?d?, kaip tai padaryti pasinaudojant švent?mis. Žmog?, kuris nesilanko bažny?ioje, neskaito, nesidomi, negalvoja, kal?dinis šurmulys provokuoja. Vieni apie tai visai negalvoja, bet tik?tina, kad yra maža dalis, kuri apie tai padiskutuoja su artimais žmon?mis.
Kitas dalykas, visa tai daro spaudim? – norisi pirkti dovan?les, pradedi galvoti, kam koki? reikia. Tai labai nekliudo. Žmon?s vis tiek yra orientuoti ? švent?, kurti j?, sus?sti prie stalo, laužyti kal?dait?. Net žmogui, kuris yra nepraktikuojantis, galima tik?tis, jog visa tai yra jo dvasinis pasiryžimas – taip, kaip jis moka, kaip jau?ia. Tod?l aš viso to labai skeptiškai nevertin?iau.
– Ta?iau verslininkai pasinaudoja Kal?domis nor?dami žmones ?traukti ? komercijos li?n?. Ar Kal?d? pradedama laukti ne per anksti?
– Dvasiniai, religiniai dalykai visada yra asmeniški. Aš nemanau, kad komercija trukdo tiems, kurie ieško ir nori. O kam nereikia, tam nereikia.
Pagal bažny?ios kalendori? Kal?d? laukimas prasideda gruodžio 16 dien?. Sena krikš?ioni? tradicija yra prieš dideles šventes laukti aštuonias dienas. Adventas sutapatinamas su Kal?d? laukimu, ta?iau jis turi daug platesn? prasm?.
Kai prasideda adventin? liturgija, bažny?ioje skaitomi tekstai ne apie Kal?das, bet apie antr?j? Kristaus at?jim?. Mintis ta, kad mes n? vienas nežinome nei dienos, nei valandos. Ir J?zus išeidamas pasak?: ruoškite savo širdis, bud?kite, nes šeimininkas ateis, kai nesitik?site. Advento tikslas – paruošti žmog? ir priminti, kad jis yra keleivis, kuris at?jo ? Žem? ne savo noru ir visiškai atsitiktinai, jis nežino, kada tai baigsis.
Tikroji Kal?d? prasm? – Dievo at?jimas ? žmogaus gyvenim?. Tai n?ra J?zaus gimimas Betliejuje. Tai istorin? data, kuri? galima gretinti su daugybe kit? dat?. Pats faktas yra svarbus, bet jis reikšm? ?gyja tik viso to, k? J?zus kalb?jo, kontekste. J?zus pasirinko žmoni? širdis. Tai n?ra kažkoks istorinis faktas. Tai yra žmogaus dvasin? patirtis. Tod?l Kal?d? prasm? tur?t? b?ti šv?sti tai, kad žmogus savo gyvenime turi Diev?.
– Nuo komercijos prieš Kal?das visiškai pab?gti ne?manoma, ta?iau kaip tai bent šiek tiek sumažinti?
– Svarbiausia, žmogus turi suvokti, ko jam gyvenime reikia. Jeigu jis suvoks, jis t? ir padarys. Jeigu nesuvoks, tai reikš, kad jis yra nešamas proces?. Jis nekelia sau principini?, esmini? klausim?. Kaip pad?ti žmogui, kad jis kelt? tuos klausimus? Reikia bandyti išmušti j? iš saugaus, nusistov?jusio, nejudan?io pasaulio, kur nekyla jokie egzistenciniai klausimai. Šiaip gyvenimas pats t? padaro. M?s? darbas pad?ti filosofine, antropologine, bendražmogiška kalba, apeliuoti ? sveik?, nemiegant? prot?.
Taip pat reik?t? ginti dirban?ius žmones nuo pernelyg ilg? darbo valand? ir kr?vio, kad jie tur?t? laiko ruoštis Kal?doms.
– Kaip reik?t? laukti Kal?d? atsiribojus nuo komercijos?
– Reikia ži?r?ti, kur žmogus yra savo gyvenime. Dažniausiai b?na, kad žmogus apskritai gyvena kaip pelyt? b?gimo rate. Dažnai b?na, kad jam reikia provokacij?, reikia j? išmušti iš rutinos, kuri uždaro nem?styme. Žmogus paprastai egzistencinius klausimus sau kelia 17– 18-os met?. Paskui tarsi baigiasi tas gamtos duotas laikas, kai tu dar nuo t?v? priklausomas, dar nesi už visk? atsakingas, tada kyla jaunatviškas maištas, susij?s su fiziologine branda. Paskui žmogus ?sisuka ? gyvenim?, darb?, vaikus, šeim?, karjer?. Ta?iau krikš?ionyb? sako, jog žmogaus branda yra kelti tuos egzistencinius klausimus. Žmogus privalo m?styti tomis temomis – koks jo gyvenimo tikslas – asmeninis, atskirtas nuo kit? žmoni?; kokia yra jo misija Žem?je, kaip jis išgyvena visiško laikinumo fakt?. Tokie filosofiniai, egzistenciniai klausimai ?galina ieškant atsakymo susitikti su Dievu. M?s? darbas yra kažkaip provokuoti tuos, kurie itin ?siliej? ? rutin?.
Žmon?s, kurie jau turi tik?jim?, truput?l? pristabdo ir stengiasi padauginti dvasin?s praktikos. Pavyzdžiui, jeigu ži?r?davai televizori? kiekvien? vakar?, tai gal dabar paži?r?si kas antr?. Arba jeigu esi labai plepus žmogus ir tuštini savo šird? per liežuv?, per tuš?ias kalbas, tai gal tai yra laikas mažiau kalb?ti, blevyzgoti. Paprastai tam žmon?s turi dvasios vadov?, pavyzdžiui, kunig?, kuris duoda patarim?.
– Kal?dos. Kokios jums kyla asociacijos?
– J?zaus at?jimas – vienintel? asociacija. Mes daug dirbame, pamokslaujame. Aš šiemet stip-riai galvojau apie tai, kad labai svarbu surasti savo asmenin? gruodžio 24-?j?. Tai reiškia – kada tavo gyvenime ?vyko susitikimas su Dievu. Ar jis ?vyko, ar tu jam esi ruošiamas. Tas yra svarbiausia.
– Žmogus, nutol?s nuo tik?jimo, ? š? klausim? atsakyt? daugiau min?damas materialius dalykus.
– Taip, bet k? tai tada primena? Kas primena Kal?das? Kas tos Kal?dos? K? mes šven?iame? Jeigu žmogaus paklausi, su kuo jam asocijuojasi Kal?dos, ir atkapstysi, kad J?zaus gimimas Betliejuje, tai ?ia jau bus labai gerai.
– Ta?iau taip atsakyti gali nedažnas, o daugumai asociacijas sukuria parduotuv?s.
– Bet ar tu manai, kad asociacijos užkerta, trukdo patirti tikr? Kal?d? prasm??
– O k? j?s manote?
– Aš abejoju. B?t? utopiška sakyti, kad vietoj kal?dini? dovan? pirkimo vajaus, ?jimo ? prekybos centrus, mes visus nusivesime ? bažny?i?. Aš nemanau, kad tie dalykai trukdo. Aš manau, kad žmogui yra patogu likti paviršiuje. Komercija jam pasi?lo daugyb? užsi?mim?, pramog?, bet ne d?l to, kad trukdyt?. Žmogui tai yra patogu.
– Patogu, ?prasta, nes taip visi daro..?
– Tai jau b?t? gelmin?s problemos. Arba gyvenimas tai išmuša – saug?, nemotyvuot? ir neproting? gyvenimo b?d?, nekeliant egzistencini? klausim?. Arba tai m?s? darbas – kažk? padaryti. Tiesiog civilizacija auga. Suirut? visada buvo, tik dabar ji yra daugiau parduotuvin?, vyrauja verslo interesai.
– Per Kal?das žmon?s vieni kitiems dovanoja dovanas. ? vienas ?dedama daugiau šilumos ir nuoširdumo, kitose to visai n?ra – dovanojama tarsi iš pareigos.
– Dovanoti dovan? nedovanojant, klausimo neišspr?si. Reikia išspr?sti klausim?, kaip padaryti, kad oficial?s visuomen?s ritualai neatitr?kt? nuo savo turinio. Kal?dos – Dievo at?jimas, o ne tik dovanos, Kal?d? senelis. Dovana – jausm? ir emocij? išreiškimas, o ne atliktas formalumas. ?ia yra esminis klausimas – kaip padaryti, kad formos ir išoriniai veiksmai neb?t? atitr?k? nuo turinio.
– Vaikai Kal?d? labiausiai laukia d?l dovan?, o pageidaujam? daikt? materialin? vert? did?ja. Turiu omenyje modern?jan?ias nauj?sias technologijas ir panašius dalykus.
– Tai yra paikinimas.
– Ta?iau kaip nepaikinti vaiko jo nenuskriaudus?
– ?ia prasideda vaiko psichologijos klausimai. Kaip padaryti, kad jis negav?s dovanos nepajust? meil?s tr?kumo. Man atrodo, kad visas aukl?jimas yra tam, kad vaikas išmokt? suprasti save. Reikia kažkaip ?diegti drausm?s, kad jis tai atsimint?, kad jis pats tai žinot?, b?t? išsiaukl?j?s. Materialini? dalyk? susikirtimas priklauso ir nuo t?v? išminties bei erudicijos, nuo giminai?i?, draug?. Tai priklauso ir nuo to, kiek t?vai nori, kiek jie yra s?moningi.
– Kokie esminiai dalykai tur?t? b?ti K??i? vakar??
– Vakarien? b?tinai turi prasid?ti malda. Reikia pad?koti Dievui už besibaigian?ius metus, už žmones, ?vertinti visa tai, kas buvo. B?tinas elementas – kal?daitis. Laužiant j? reikia ži?r?ti kitam žmogui ? akis, jam kažk? sakyti. Tai tur?t? b?ti nuoširdumo momentas, kuris paprastai yra sud?tingas. Gal net atsiprašyti reik?t?.
Berneli? mišios, kuriose šventinama prakart?l?. Tai Kal?d? išvakar?s, ??jimas ? Kal?das.
– O kaip šiuolaikiniam žmogui der?t? šv?sti Kal?das?
– Kaip ir visas šventes – artimiausi? žmoni? b?ryje.
Kart? aš nuvažiavau ? Nic? Monake. ?sp?dingoje pasaulio vietoje aš vis? savait? buvau visiškai vienas. Supratau, kad nesugebu vienas išgyventi tos švent?s, nes šalia n?ra jokio žmogaus, su kuriuo gal??iau dalintis džiaugsmu. Jeigu neturi šalia žmogaus, su kuriuo gal?tum keistis patyrimu ir džiaugsmu, yra labai sunku. Tada supratau, k? reiškia artim? žmoni? buvimas kartu. Tu gi nešventi vienas su buteliu ir šprotais, tau reikia žmogaus. Tod?l, manau, kad Kal?dos yra tas laikas, kai ieškai svarbiausi?, artimiausi? žmoni?, apie kažk? galvoji, b?ni su jais.
– Jums teko lankytis Raseiniuose?
– Taip, ten turiu giminai?i?. Esu buv?s Šiluvoje. Mano senelis palaidotas Kalnujuose. Kapin?s ten gražiai sutvarkytos. M?s? vienuolynas yra Raseiniuose. Ten m?s? šaknys. Tarp kitko, tai yra vieta, kur dominikonai tarpukariu buvo vieninteliai atsik?r? Lietuvoje. XIX a. vid. caras uždar? visus vienuolynus, kurie išnyko iki XIX a. pabaigos. Ir XX a. pradžioje, tarpukariu, vienuolynai prad?jo atsikurti. Dominikonai atsik?r? tik Raseiniuose.
Kalbino Žied?n? JUŠKYT?