Tikrosios koalicijos gri?ties prie�astys

Kristina Bend�i?t?

Pastarosiomis savait?mis m?s? rajon? u�griuvo politiniai neramumai. Trys iki �iol valdan?iajai daugumai priklaus? Raseini? rajono savivaldyb?s tarybos nariai, Darbo� partijos atstovai, netik?tai nutrauk? savo veikl? valdan?iojoje koalicijoje. ?vykus politiniam perversmui, i� pareig? buvo atleistas Raseini? r. savivaldyb?s administracijos direktorius, pateikta interpeliacija rajono merui.
Gruod�io 3 dien? Raseini? kra�to televizijos tiesioginio eterio laidoje buvo gvildenami pastaruoju metu daug diskusij? keliantys klausimai, bandyta i�siai�kinti tikr?sias koalicijos i�irimo prie�astis bei i�takas. Televizijos laidoje, kuri? ved? �urnalist? Au�ra Sungailait?, dalyvavo LR Seimo narys Remigijus A?as ir Raseini? rajono savivaladub?s tarybos nariai Jordanas Kenstavi?ius bei Sigitas Vai?ius.
Seimo nario Remigijaus A?o nuomone, viena i� prie�as?i?, kod?l ?vyko politinis perversmas Raseini? rajone � tai politin?s kult?ros ir patirties stoka. �Pas mane ne kart? lank?si socialdemokratai, nor?jo jungtis prie valdan?iosios daugumos ir pra�? performuoti koalicij?, – kalb?jo Seimo narys. � Ta?iau garbingai jiems atsakiau, kad matau koalicijoje tr?kum?, d?l kai kuri? partij? yra sunku dirbti, bet �i? kadencij? reikia atkent?ti iki pabaigos, o po rinkim? bus galima apie tai pagalvoti. Turb?t pagrindin? prie�astis � buv? m?s? koalicijos partneriai, Darbo partijos nariai.Tai nauja politin? j?ga m?s? rajone- Tarybos nariai vicemer? Gitana Ra�imien?, Vaidas Kuzmarskis ir Romaldas Zubiela – visi trys nauji politikai, anks?iau nedalyvav? politiniame gyvenime. Vicemer?, nors ji ir politikos naujok?, tikrai galima pagirti, ji i�laik? egzamin?. Ta?iau susidar? toks ?sp?dis, kad tiek Romaldas Zubiela, tiek Vaidas Kuzmarskis ? politik? turb?t at?jo su interesais. Ne paslaptis, formuojant koalicij?, vis? pirma Zubiela pasak?: vyrai, man nieko nereikia, bet man, kaip medinukui, atiduokite �ilumos ?k?, kadangi turiu med�io versl?, man reikia tiekti pjuvenas, med�io dro�les. O Kuzmarskis deklaravo, kad jis turi statyb? versl? ir jam reikia u�sakym?. Manau, kad �ie �mon?s ? vald�i? at?jo be programos, ne darb? daryti, bet tarsi pasi?m? �auk�t? ka�k? semti. Man?me, kad viskas subr?s, nurims ir mums seksis geriau dirbti, bet pasirodo, taip nebuvo. Buvo galima tyl?ti ir nieko nesakyti, bet politikoje yra kitaip nei versle, nes politikoje atsakomyb? yra kolektyvin? ir j? prisiima visi.�

Pasak R. A?o, paskutinis la�as, d?l ko buvo pakeltos bangos prie� valdan?i?j? koalicij?, – tai jo dom?jimasis �ilumos kainomis. I�gird?s pensinink? skundus d?l auk�t?� �ilumos kain? m?s? rajone, Seimo narys apsilank? Raseini? �ilumos tinkluose ir i� direktoriaus S. Bartkaus su�inojo, kad ateityj �ilumos kaina kils, o dabartin? kaina geriausiu atveju gali b?ti i�laikyta tik iki rinkim?.
�Man prad?jus dom?tis �ilumos tinklais ?vyko sprogimas, – atviravo R. A?as. – Buv?s m?s? koalicijos partneris Romaldas Zubiela turb?t ?sivaizduoja, kad Raseini? �ilumos tinklai yra jo UAB’as ir jis gali bet kokiomis kainomis tiekti kur? ir bet koki? kain? lupti i� gyventoj?. Paskutinius kelerius metus ? katilin? investavome apie 8 milijonus lit?, artimiausiu laiku bus investuojami dar 5 milijonai ? trasas. Atrodo, tur?tum?me sutaupyti, nes didel? dalis l?�? yra i� ES. Pasirodo, tas sutaupymas nueina ka�kam ? ki�en?.�
Seimo narys taip pat pasidom?jo, i� kur ir u� koki? kain? perkamos durp?s k?renimui. Paai�k?jo, kad anks?iau durp?s buvo perkamos i� Tytuv?n? durpyno po 26 litus u� kub?, o �iemet – i� Radvili�kio r. Tyruli? durpyno po 19,20 Lt u� kub?. R. A?o paskai?iavimais, gan pigiai i� durpyno nupirktos durp?s �ilumos tinklams parduodamos po 48 Lt u� kub?, t.y., u� dvigub? kain?. ��iandien a� kreipiuosi ? rajono �mones, kurie moka u� �ilum?, kai sutinkate pon? Zubiel?, sakykite: ponuli, pus? pinig? a� tau ? ki�en? atiduodu, – nesl?p? savo pasipiktinimo R. A?as. – Niekam ne paslaptis, kad �Eglyta�, ?mon?, tiekianti Raseini? �ilumos tinklams kur?, yra Zubielos. Daugelis verslinink?, kai daro k? nors ne taip, stengiasi netur?ti tos ?mon?s akcij?, bando kam nors jas perra�yti. Zubiela ne kart? Tarybos pos?dyje ir koalicijoje yra pasak?s, kad �Eglyta� yra jo ?mon?. Nenoriu kaltinti �ilumos tinkl? direktoriaus, nes kada rajon? valdo politikai ir su pir�tu parodo, k? daryti, jis, kad ir koks s?�iningas beb?t?, privalo vykdyti. O kad Darbo partija, konkre?iai � Zubiela, kuruoja �i? srit? ir neleid�ia niekam kitam r?pintis tais reikalais, tai yra faktas, ir turb?t visi buv? ir esami koalicijos partneriai tai patvirtins.�
R. A?o teigimu, kad pabrango �ildymas, yra paradoksas. 2006 metais �ilumos tinklai dar naudojo mazut?, ta?iau gyventojai u� �ildym? mok?davo ma�iau: �Kalb?jausi su specialistais, kurie pasak?, kad bet kuriame rajone, jei jis imasi k?renti biokuru, prakti�kai kaina negali b?ti didesn? kaip 20 ct/kWh, kitaip ka�kas yra netvarkoj. Mes investavome 8 milijonus ? �ilumos ?k?, ta?iau mokame brangiai. Kyla klausimas: kuo mes skiriam?s nuo t? rajon?, kurie ?sileido rubikonus ir dabar keikia. Liko labai nedaug savivaldybi?: m?s?, Taurag?s, Radvili�kio, kurios turi savo �ilum? tiekian?ias ?mones.
Taurag?s, Radvili�kio rajonuose kainos stebuklingos, o pas mus �� didel?s. Mes netu-r?tum?me lygiuotis ? respublikos �ilumos kain? vidur-k?. Kod?l negalime� b?ti ma�iausiai u�� �ilum? mokan?i?�� rajon? trejetuke ar penketuke? Juk investavome milijonus tam, kad paskui ramiai ir patogiai gyventum?me. Ta?iau gyvename blogiau, nei naudodami �ildymui mazut?, tai jau yra dvigubas nusikaltimas: i�leidome valstyb?s ir Europos pinigus, ir dar apie 30 procent? apvagin?jame rajono gyventojus.������ Seimo narys primin? es?s partijos Tvarka ir teisingumas Raseini? skyriaus pirmininkas, tod?l yra atsakingas u� partijos Raseini? skyriaus veikl? bei priimamus sprendimus: �U� vis? m?s? veikl?, priimamus sprendimus ir vis? �? laikotarp?, kada meras P. Ve�bavi?ius vald? rajon?, atsakomyb? prisiimu a�. Tikrai nesiki�u ? rajono valdym?, ta?iau jei matau, kad yra vienas ar kitas netinkamas sprendimas arba vyksta procesas, a� ne tik kaip �ios partijos pirmininkas, bet ir kaip Seimo narys turiu t? dalyk? pasakyti ir jokiu b?du netoleruoti, tai b?t? nes?�ininga prie� rink?jus. Koalicijos gri?tis prasid?jo ne d?l mero. Opozicija pasinaudojo situacija, kad Darbo partija i�eina i� koalicijos ir nuvert? administracijos direktori?. Po to man, kaip skyriaus pirmininkui, buvo pasi?lytas toks sand?ris: vietoj nuversto administracijos direktoriaus bus pastatytas socialdemokrat? atstovas Kavaliauskas, o visa kita lieka tvarkoje � mero galva lieka, va�iuojam toliau. Bet a� manau, kad ne taip yra formuojamos koalicijos, ?ia visi turi nor?ti dirbti ir susitarti. Kadangi mums buvo bandoma i�lau�ti rankas, mes pasak?me, kad nesutinkame su tokiomis �aidimo� taisykl?mis, liksime or?s, garbingi, bet tikrai taip nesielgsime. Tai po to atsirado interpeliacijos ra�tas merui. �tai tokia politikos kult?ra yra formuojama m?s? rajone. Jei ir bus meras nuverstas, tikrai n?ra jokios tragedijos, nes pagrindiniai darbai rajone padaryti. Artimiausiu metu daugiausia bus susikoncentruota ties biud�etu. Na, bet biud�etas irgi n?ra �venta karv?: po rinkim? susik?rusi nauja koalicija gali biud�et? per�i?r?ti, tikslinti. Svarbu, kad koalicijos partneriai gerbt? vieni kitus, o rinkimai visk? sud?lios ? savo vietas.�
Tarybos narys Jordanas Kenstavi?ius pritar? Seimo nariui Remigijui A?ui, kad jo i�vardintos koalicijos gri?ties prie�astys yra pagrindin?s. Buvusiems koalicijos partneriams nepatiko, kad yra domimasi j? veiklos sferomis: kuro tiekimu, maitinimo paslaugomis. Nors jie politikos naujokai, ta?iau maniau, kad kaip �mon?s yra� subrend? ir tikrai nedarys toki? klaid?, – samprotavo J. Kenstavi?ius. – Ardyti koalicij?, kada iki rinkim? lieka 2 su puse m?nesio, yra pakankamai rizikingas �ingsnis. K? nors sukurti ir padaryti yra nelengva: turi surinkti komand?, i�sikelti tikslus, u�duotis ir juos vykdyti. Manau, kad buvusi? m?s? koleg? darbie?i? �ingsnis yra neatsakingas.�
Tarybos narys prisimin?, kaip daugiau nei prie� metus buv?koalicijos partneriai ?m?si iniciatyvos suma�inti �ildymo ka�tus rajono mokyklose. Buvo nutarta visas mokyklas centralizuoti ir atiduoti�� �ilumos tinklams, kad� jie r?pint?si k?renimu, kuro tiekimu, priimt? k?rikus ir pan. J. Kenstavi?ius teig? pats tik?j?s, kad rajono mokykloms �ildymas atsieis pigiau, ta?iau po met? kreip?si keli? mokykl? direktoriai, kurie sak?, kad �ilumos kaina n?ra tokia �ema, kaip buvo �ad?ta. �Rimtai kalb?jom?s su koalicijos partneriais ir pra�?me pasiai�kinti, kod?l pas mus tokios auk�tos �ilumos kainos. Ai�ku, pra�ymas pasiai�kinti m?s? tuometiniams koalicijos partneriams nepatiko, – pasakojo J. Kenstavi?ius. – Pats prad?jau dom?tis, kiek u� �ildym? moka kit? rajon? gyventojai. Su�inojau, kad visur, kur naudojamas biokuas, yra pigiau, mokama 17-18 ct/kWh. Manau, kad dabar reik?t? priimti politin? sprendim? ir �ilumos kain? suma�inti iki 20 ct/kWh, o toliau �i?r?ti ir tvarkyti savo �ilumos ?k?. Tai b?t? realus �ingsnis, nes dabar mes tik kalbame, o �mon?s tuo tarpu ken?ia.�
Tarybos nar? papiktino ir tai, kad i� pareig? atleid�iant administracijos direktori?, jam mesti kaltinimai nebuvo pakankamai pagr?sti. �Mes galb?t gal?tum?me pasakyti atvirk�tin? variant?: buvo suma�intas biurokratinis aparatas, atleista apie 30-40 �moni?, ta?iau savivaldyb?je liko geri specialistai ir darbai vyko skland�iai,?gyvendinta projekt? u� 50 milijon? lit?, – vardijo nuveiktus darbus J. Kenstavi?ius. – Galvojome apie sunkesn? laikotarp?: sutaup?me l?�?, subalansavome pajamas ir i�laidas, kad darbuotojai laiku gaut? atlyginimus ir nesikaupt? skolos.� J. Kenstavi?iaus nuomone, per tok? trump? iki rinkim? likus? laik? naujai paskirtas administracijos direktorius ar i�rinktas meras, kad ir kokie kompetentingi beb?t?, netur?s joki? pro�vais?i? nuveikti reik�mingus darbus, tod?l dabar susiklos?iusi situacija kvepia avanti?ra.
Anot J. Kenstavi?iaus, politiniai perversmai griauna �moni? pasitik?jim? rajono vald�ia ir sukelia nusivylim?. Tiems, kurie buvo suplanav? darbus, nebeleid�iama j?
pabaigti, o at?jusi nauja vald�ia nesp?s net koj? ap�ilti. Tarybos nario manymu, svarbu pelnyti �moni? pasitik?jim?, tada �ymiai lengviau dirbti ir spr?sti �moni? problemas, galima pasiekti bendro rezultato, sulaukti abipus?s naudos,paskatinti �mones daugiau dom?tis ir pa?iais politikais, ir bendra rajono situacija. Tarybos nario ?sitikinimu, Raseini? miestas ir rajonas tikrai gali b?ti gra�esnis, patrauklesnis: �Turiu s?kming? versl?, ta?iau nesu abejingas savo kra�tui. Kartais u�gaunamos mano ambicijos, kai kas nors pasako, kad m?s? miestas n?ra pakankamai patrauklus, o i�girdus pavojaus varpus, kad m?s? rajon? palieka vis daugiau jaunimo, norisi eiti ? politik? ir gelb?ti savo kra�t?, savo miest?.� Tarybos nario Sigito Vai?iaus manymu, tikrosios, gilumin?s koalicijos gri?ties prie�astys skiriasi nuo vie�ai, oficialiai deklaruojam?. Jo nuomone, iki rinkim? likus vos daugiau nei dviems m?nesiams, nelogi�ka ir neatsakinga keisti 2 pagrindinius rajono vadovus.
S. Vai?ius tikino, kad jam, kaip T?vyn?s s?jungos � Krik�?ioni? demokrat? partijos atstovui, besiformuojanti naujoji koalicija nesi?l? prisijungti, ta?iau vienas jo
bendrapartietis tokio pasi?lymo sulauk?. Tai ?rodo, kad perversmininkai n?ra labai u�tikrinti s?kme, tod?l ie�ko paramos.
�Netrukus bus formuojamas Savivaldyb?s biud�etas, o nuo teisingo biud�eto paskirstymo labai daug priklauso m?s? rajono �moni? gyvenimas. Tai lie?ia ir mokytojus, ir medikus, ir kult?ros darbuotojus. At?j? nauji vadovai, kol ?eis ? ritm?, atsistos ? v?�es, gali padaryti klaid?, kuri? pasekmes jausime visus ateinan?ius metus, – kalb?jo Sigitas Vai?ius. – Tarp buvusi? koalicijos partneri? ir socialdemokrat? yra daug rimt? vietin?s reik�m?s rajono politik?, tod?l tikiuosi, kad jie rimtai ?vertins dabartin? situacij? ir susilaikys nuo suplanuot? �ingsni?. Toks mano pra�ymas, ir tam tur?t? pritarti nema�a rajono gyventoj? dalis.�