Tikrosios koalicijos griūties priežastys

Kristina Bendžiūtė

Pastarosiomis savaitėmis mūsų rajoną užgriuvo politiniai neramumai. Trys iki šiol valdančiajai daugumai priklausę Raseinių rajono savivaldybės tarybos nariai, Darbo  partijos atstovai, netikėtai nutraukė savo veiklą valdančiojoje koalicijoje. Įvykus politiniam perversmui, iš pareigų buvo atleistas Raseinių r. savivaldybės administracijos direktorius, pateikta interpeliacija rajono merui.
Gruodžio 3 dieną Raseinių krašto televizijos tiesioginio eterio laidoje buvo gvildenami pastaruoju metu daug diskusijų keliantys klausimai, bandyta išsiaiškinti tikrąsias koalicijos iširimo priežastis bei ištakas. Televizijos laidoje, kurią vedė žurnalistė Aušra Sungailaitė, dalyvavo LR Seimo narys Remigijus Ačas ir Raseinių rajono savivaladubės tarybos nariai Jordanas Kenstavičius bei Sigitas Vaičius.
Seimo nario Remigijaus Ačo nuomone, viena iš priežasčių, kodėl įvyko politinis perversmas Raseinių rajone – tai politinės kultūros ir patirties stoka. „Pas mane ne kartą lankėsi socialdemokratai, norėjo jungtis prie valdančiosios daugumos ir prašė performuoti koaliciją, – kalbėjo Seimo narys. – Tačiau garbingai jiems atsakiau, kad matau koalicijoje trūkumų, dėl kai kurių partijų yra sunku dirbti, bet šią kadenciją reikia atkentėti iki pabaigos, o po rinkimų bus galima apie tai pagalvoti. Turbūt pagrindinė priežastis – buvę mūsų koalicijos partneriai, Darbo partijos nariai.Tai nauja politinė jėga mūsų rajone- Tarybos nariai vicemerė Gitana Rašimienė, Vaidas Kuzmarskis ir Romaldas Zubiela – visi trys nauji politikai, anksčiau nedalyvavę politiniame gyvenime. Vicemerę, nors ji ir politikos naujokė, tikrai galima pagirti, ji išlaikė egzaminą. Tačiau susidarė toks įspūdis, kad tiek Romaldas Zubiela, tiek Vaidas Kuzmarskis į politiką turbūt atėjo su interesais. Ne paslaptis, formuojant koaliciją, visų pirma Zubiela pasakė: vyrai, man nieko nereikia, bet man, kaip medinukui, atiduokite šilumos ūkį, kadangi turiu medžio verslą, man reikia tiekti pjuvenas, medžio drožles. O Kuzmarskis deklaravo, kad jis turi statybų verslą ir jam reikia užsakymų. Manau, kad šie žmonės į valdžią atėjo be programos, ne darbų daryti, bet tarsi pasiėmę šaukštą kažką semti. Manėme, kad viskas subręs, nurims ir mums seksis geriau dirbti, bet pasirodo, taip nebuvo. Buvo galima tylėti ir nieko nesakyti, bet politikoje yra kitaip nei versle, nes politikoje atsakomybė yra kolektyvinė ir ją prisiima visi.“

Pasak R. Ačo, paskutinis lašas, dėl ko buvo pakeltos bangos prieš valdančiąją koaliciją, – tai jo domėjimasis šilumos kainomis. Išgirdęs pensininkų skundus dėl aukštų  šilumos kainų mūsų rajone, Seimo narys apsilankė Raseinių šilumos tinkluose ir iš direktoriaus S. Bartkaus sužinojo, kad ateityj šilumos kaina kils, o dabartinė kaina geriausiu atveju gali būti išlaikyta tik iki rinkimų.
„Man pradėjus domėtis šilumos tinklais įvyko sprogimas, – atviravo R. Ačas. – Buvęs mūsų koalicijos partneris Romaldas Zubiela turbūt įsivaizduoja, kad Raseinių šilumos tinklai yra jo UAB’as ir jis gali bet kokiomis kainomis tiekti kurą ir bet kokią kainą lupti iš gyventojų. Paskutinius kelerius metus į katilinę investavome apie 8 milijonus litų, artimiausiu laiku bus investuojami dar 5 milijonai į trasas. Atrodo, turėtumėme sutaupyti, nes didelė dalis lėšų yra iš ES. Pasirodo, tas sutaupymas nueina kažkam į kišenę.“
Seimo narys taip pat pasidomėjo, iš kur ir už kokią kainą perkamos durpės kūrenimui. Paaiškėjo, kad anksčiau durpės buvo perkamos iš Tytuvėnų durpyno po 26 litus už kubą, o šiemet – iš Radviliškio r. Tyrulių durpyno po 19,20 Lt už kubą. R. Ačo paskaičiavimais, gan pigiai iš durpyno nupirktos durpės šilumos tinklams parduodamos po 48 Lt už kubą, t.y., už dvigubą kainą. „Šiandien aš kreipiuosi į rajono žmones, kurie moka už šilumą, kai sutinkate poną Zubielą, sakykite: ponuli, pusę pinigų aš tau į kišenę atiduodu, – neslėpė savo pasipiktinimo R. Ačas. – Niekam ne paslaptis, kad „Eglyta“, įmonė, tiekianti Raseinių šilumos tinklams kurą, yra Zubielos. Daugelis verslininkų, kai daro ką nors ne taip, stengiasi neturėti tos įmonės akcijų, bando kam nors jas perrašyti. Zubiela ne kartą Tarybos posėdyje ir koalicijoje yra pasakęs, kad „Eglyta“ yra jo įmonė. Nenoriu kaltinti šilumos tinklų direktoriaus, nes kada rajoną valdo politikai ir su pirštu parodo, ką daryti, jis, kad ir koks sąžiningas bebūtų, privalo vykdyti. O kad Darbo partija, konkrečiai – Zubiela, kuruoja šią sritį ir neleidžia niekam kitam rūpintis tais reikalais, tai yra faktas, ir turbūt visi buvę ir esami koalicijos partneriai tai patvirtins.“
R. Ačo teigimu, kad pabrango šildymas, yra paradoksas. 2006 metais šilumos tinklai dar naudojo mazutą, tačiau gyventojai už šildymą mokėdavo mažiau: „Kalbėjausi su specialistais, kurie pasakė, kad bet kuriame rajone, jei jis imasi kūrenti biokuru, praktiškai kaina negali būti didesnė kaip 20 ct/kWh, kitaip kažkas yra netvarkoj. Mes investavome 8 milijonus į šilumos ūkį, tačiau mokame brangiai. Kyla klausimas: kuo mes skiriamės nuo tų rajonų, kurie įsileido rubikonus ir dabar keikia. Liko labai nedaug savivaldybių: mūsų, Tauragės, Radviliškio, kurios turi savo šilumą tiekiančias įmones.
Tauragės, Radviliškio rajonuose kainos stebuklingos, o pas mus –  didelės. Mes netu-rėtumėme lygiuotis į respublikos šilumos kainų vidur-kį. Kodėl negalime  būti mažiausiai už  šilumą mokančių   rajonų trejetuke ar penketuke? Juk investavome milijonus tam, kad paskui ramiai ir patogiai gyventumėme. Tačiau gyvename blogiau, nei naudodami šildymui mazutą, tai jau yra dvigubas nusikaltimas: išleidome valstybės ir Europos pinigus, ir dar apie 30 procentų apvaginėjame rajono gyventojus.“      Seimo narys priminė esąs partijos Tvarka ir teisingumas Raseinių skyriaus pirmininkas, todėl yra atsakingas už partijos Raseinių skyriaus veiklą bei priimamus sprendimus: „Už visą mūsų veiklą, priimamus sprendimus ir visą šį laikotarpį, kada meras P. Vežbavičius valdė rajoną, atsakomybę prisiimu aš. Tikrai nesikišu į rajono valdymą, tačiau jei matau, kad yra vienas ar kitas netinkamas sprendimas arba vyksta procesas, aš ne tik kaip šios partijos pirmininkas, bet ir kaip Seimo narys turiu tą dalyką pasakyti ir jokiu būdu netoleruoti, tai būtų nesąžininga prieš rinkėjus. Koalicijos griūtis prasidėjo ne dėl mero. Opozicija pasinaudojo situacija, kad Darbo partija išeina iš koalicijos ir nuvertė administracijos direktorių. Po to man, kaip skyriaus pirmininkui, buvo pasiūlytas toks sandėris: vietoj nuversto administracijos direktoriaus bus pastatytas socialdemokratų atstovas Kavaliauskas, o visa kita lieka tvarkoje – mero galva lieka, važiuojam toliau. Bet aš manau, kad ne taip yra formuojamos koalicijos, čia visi turi norėti dirbti ir susitarti. Kadangi mums buvo bandoma išlaužti rankas, mes pasakėme, kad nesutinkame su tokiomis žaidimo  taisyklėmis, liksime orūs, garbingi, bet tikrai taip nesielgsime. Tai po to atsirado interpeliacijos raštas merui. Štai tokia politikos kultūra yra formuojama mūsų rajone. Jei ir bus meras nuverstas, tikrai nėra jokios tragedijos, nes pagrindiniai darbai rajone padaryti. Artimiausiu metu daugiausia bus susikoncentruota ties biudžetu. Na, bet biudžetas irgi nėra šventa karvė: po rinkimų susikūrusi nauja koalicija gali biudžetą peržiūrėti, tikslinti. Svarbu, kad koalicijos partneriai gerbtų vieni kitus, o rinkimai viską sudėlios į savo vietas.“
Tarybos narys Jordanas Kenstavičius pritarė Seimo nariui Remigijui Ačui, kad jo išvardintos koalicijos griūties priežastys yra pagrindinės. Buvusiems koalicijos partneriams nepatiko, kad yra domimasi jų veiklos sferomis: kuro tiekimu, maitinimo paslaugomis. Nors jie politikos naujokai, tačiau maniau, kad kaip žmonės yra  subrendę ir tikrai nedarys tokių klaidų, – samprotavo J. Kenstavičius. – Ardyti koaliciją, kada iki rinkimų lieka 2 su puse mėnesio, yra pakankamai rizikingas žingsnis. Ką nors sukurti ir padaryti yra nelengva: turi surinkti komandą, išsikelti tikslus, užduotis ir juos vykdyti. Manau, kad buvusių mūsų kolegų darbiečių žingsnis yra neatsakingas.“
Tarybos narys prisiminė, kaip daugiau nei prieš metus buvękoalicijos partneriai ėmėsi iniciatyvos sumažinti šildymo kaštus rajono mokyklose. Buvo nutarta visas mokyklas centralizuoti ir atiduoti   šilumos tinklams, kad  jie rūpintųsi kūrenimu, kuro tiekimu, priimtų kūrikus ir pan. J. Kenstavičius teigė pats tikėjęs, kad rajono mokykloms šildymas atsieis pigiau, tačiau po metų kreipėsi kelių mokyklų direktoriai, kurie sakė, kad šilumos kaina nėra tokia žema, kaip buvo žadėta. „Rimtai kalbėjomės su koalicijos partneriais ir prašėme pasiaiškinti, kodėl pas mus tokios aukštos šilumos kainos. Aišku, prašymas pasiaiškinti mūsų tuometiniams koalicijos partneriams nepatiko, – pasakojo J. Kenstavičius. – Pats pradėjau domėtis, kiek už šildymą moka kitų rajonų gyventojai. Sužinojau, kad visur, kur naudojamas biokuas, yra pigiau, mokama 17-18 ct/kWh. Manau, kad dabar reikėtų priimti politinį sprendimą ir šilumos kainą sumažinti iki 20 ct/kWh, o toliau žiūrėti ir tvarkyti savo šilumos ūkį. Tai būtų realus žingsnis, nes dabar mes tik kalbame, o žmonės tuo tarpu kenčia.“
Tarybos narį papiktino ir tai, kad iš pareigų atleidžiant administracijos direktorių, jam mesti kaltinimai nebuvo pakankamai pagrįsti. „Mes galbūt galėtumėme pasakyti atvirkštinį variantą: buvo sumažintas biurokratinis aparatas, atleista apie 30-40 žmonių, tačiau savivaldybėje liko geri specialistai ir darbai vyko sklandžiai,įgyvendinta projektų už 50 milijonų litų, – vardijo nuveiktus darbus J. Kenstavičius. – Galvojome apie sunkesnį laikotarpį: sutaupėme lėšų, subalansavome pajamas ir išlaidas, kad darbuotojai laiku gautų atlyginimus ir nesikauptų skolos.“ J. Kenstavičiaus nuomone, per tokį trumpą iki rinkimų likusį laiką naujai paskirtas administracijos direktorius ar išrinktas meras, kad ir kokie kompetentingi bebūtų, neturės jokių prošvaisčių nuveikti reikšmingus darbus, todėl dabar susiklosčiusi situacija kvepia avantiūra.
Anot J. Kenstavičiaus, politiniai perversmai griauna žmonių pasitikėjimą rajono valdžia ir sukelia nusivylimą. Tiems, kurie buvo suplanavę darbus, nebeleidžiama jų
pabaigti, o atėjusi nauja valdžia nespės net kojų apšilti. Tarybos nario manymu, svarbu pelnyti žmonių pasitikėjimą, tada žymiai lengviau dirbti ir spręsti žmonių problemas, galima pasiekti bendro rezultato, sulaukti abipusės naudos,paskatinti žmones daugiau domėtis ir pačiais politikais, ir bendra rajono situacija. Tarybos nario įsitikinimu, Raseinių miestas ir rajonas tikrai gali būti gražesnis, patrauklesnis: „Turiu sėkmingą verslą, tačiau nesu abejingas savo kraštui. Kartais užgaunamos mano ambicijos, kai kas nors pasako, kad mūsų miestas nėra pakankamai patrauklus, o išgirdus pavojaus varpus, kad mūsų rajoną palieka vis daugiau jaunimo, norisi eiti į politiką ir gelbėti savo kraštą, savo miestą.“ Tarybos nario Sigito Vaičiaus manymu, tikrosios, giluminės koalicijos griūties priežastys skiriasi nuo viešai, oficialiai deklaruojamų. Jo nuomone, iki rinkimų likus vos daugiau nei dviems mėnesiams, nelogiška ir neatsakinga keisti 2 pagrindinius rajono vadovus.
S. Vaičius tikino, kad jam, kaip Tėvynės sąjungos – Krikščionių demokratų partijos atstovui, besiformuojanti naujoji koalicija nesiūlė prisijungti, tačiau vienas jo
bendrapartietis tokio pasiūlymo sulaukė. Tai įrodo, kad perversmininkai nėra labai užtikrinti sėkme, todėl ieško paramos.
„Netrukus bus formuojamas Savivaldybės biudžetas, o nuo teisingo biudžeto paskirstymo labai daug priklauso mūsų rajono žmonių gyvenimas. Tai liečia ir mokytojus, ir medikus, ir kultūros darbuotojus. Atėję nauji vadovai, kol įeis į ritmą, atsistos į vėžes, gali padaryti klaidų, kurių pasekmes jausime visus ateinančius metus, – kalbėjo Sigitas Vaičius. – Tarp buvusių koalicijos partnerių ir socialdemokratų yra daug rimtų vietinės reikšmės rajono politikų, todėl tikiuosi, kad jie rimtai įvertins dabartinę situaciją ir susilaikys nuo suplanuotų žingsnių. Toks mano prašymas, ir tam turėtų pritarti nemaža rajono gyventojų dalis.“