Genovait? MASAITYT?
[1]
Aš tik medelis liaunas
Gimtin?s pakel?je.
Kas nori, tas užgauna,
Ir drasko žvarb?s v?jai.
Aš – tik mažytis lašas,
Iškrit?s tavo up?n,
Kur? bangel?s nešas
? Vent? ar Šešup?.
O gal paukštelis margas -
Padang? tavo raižau.
Noriu pab?gt nuo vargo,
Nuo skausmo, kuris veržia.
Gal diemedis po langu
Sugriuvusioj gimtin?j
Primins man kvap? brang?,
Kai bus sunku T?vyn?j…
Nesvarbu, kuo aš b?siu,
Tiktai, kad neišnyk?iau.
Nor??iau nepraž?ti
Ir atminty išlikti.