Viktoras VITKUS
[1]
Mūsų rajone kiekvieno žmogaus atėjimas į meno pasaulį – pergalė prieš provincijos rutiną.
Rugsėjo 3 d. į kompiuterinės ir aerozolinės grafikos darbų parodos atidarymą, vykusį Raseinių kultūros centre, pakvietė Tomas Rimkus. Ekspozicijoje pristatyta per 60 kūrinių.
Tai antroji jaunojo menininko kūrybos darbų paroda. Pirmoje, fotografijos parodoje, jis pateikė jaunimo subkultūros atspindžius. Dabartinė paroda pateikta dviem dalimis. Pimoji pavadinta kompiuterine grafika, o tai reiškia, kad autorius, dirbdamas su fotografija, atiduoda prioritetą kompiuteriniams efektams. Pats Tomas aiškina, kad žmonės jam pateikia savo buitines nuotraukas, kurias jis „įvelka“ į nelauktą ir nestandartinę virtualaus pasaulio aplinką. Taip jis gali merginą, jaukiai įsitaisiusią ant mėgstamos sofutės, perkelti ant apsnigto suolo (nors merginai nuo to oda nepašiurpsta). Kitur – jo mefistofeliškas autoportretas. Dauguma darbų nestokoja šmaikštumo.
[2]
Šiandiena aš nutariau atidėti į šalį savo ironiją bei kandumą ir daugiau kalbėti apie pozityvą. Daugiasluoksnėmis kompiuterinėmis kombinacijomis siekiama didesnio grožio efekto. Nenorom tenka grįžti prie Stanislovo Žvirgždo minties: „(…) Grožybių – nors samčiu semk. Pamažu vis labiau tolina nuo objektyvumo ir kompiuteriniai triukai.
Viskas, kas nauja – masina, bet anksčiau ar vėliau ir naujumai susiniveliuoja, stereotipizuojasi…“
Man labiau patiko darbai, kuriu
[3]ose kompiuterinė invazija darniai dera su pagrindiniu objektu. Išskirtini du sąlyginai juodai balti merginos portretų senamiesčio fone variantai. Pažymėtinas darbas su mergina dryžuotais marškinėliais ir geometrine kompozicija. Neturiu priekaištų darbui marinistine tematika (gaila, kad Tomas neįvardino savo kūrinių). Pastarieji du darbai (ir ne tik) galėtų būti poezijos rinkinio iliustracijomis. Siūlau Raseinių menininkų bendrijos „Pegasas“ selekcininkams atkreipti į šį menininką dėmesį.
Dar prieš parodą ilgokai galvojau, kas ta aerozolinė grafika? Į galvą ateidavo mintis, kad gal tai grafiti atšaka? Atsakymo rasti nepavyko.
[4]Atidarymo metu Tomas žiūrovams ir jo kūrybos vertintojams aiškino, kokia technika atliekami šie darbai, kas norima jais pasakyti. Jis pastebėjo, kad Raseiniuose tokia technika nepropaguojama. Tačiau aerozolis reikalauja didesnių plotų, nes kitaip šie darbai stipraus poveikio neturi, nesvarbu, ar čia pateikiami beformiai spalviniai dariniai, ar siekiama mistinio efekto. Yra nuomonių, jog tai urbanistinės popkultūros produktas, aš irgi tam pritariu. Juolab, kad ir autoriaus keli darbai tai patvirtina. Tomui dar reikėtų atkreipti dėmesį į kompozicijos pagrindus, ypač naudojant „kietų“ kontūrų geometrines figūras, bei spalvinę darną.
Norėčiau šiam užsispyrusiam ir ambicingam savo siekiuose jaunam menininkui palinkėti kūrybinės sėkmės.