[1]Sustojo laikas ties pusiaukele
ramių dienų.
Ant auksinio svarstyklių liežuvėlio – pusiau dienos, pusiau tamsos.
Rudens lygiadienis atėjo su tyliu dvelksmu,
Palikdamas tik tai, ką siela šiąnakt subrandins ir dainose dainuos…
Autorius nežinomas
[2]Mes Kejėnų archeologiniame komplekse, kur ošia ąžuolai, kur ruduo nurausvino klevo lapus, kur II–IV a. septyniolikoje pilkapių atgulę mūsų protėviai. Tai senosios žemės ženklai, mūsų protėvių gyvenimo ir istorijos liudininkai. Baltų vienybė – tai ne tik istorija, tai gyvas ryšys, kurį puoselėjame šiandien.
Baltų vienybės diena primena, kad lietuvius ir latvius sieja bendra praeitis, kalba, papročiai, Baltijos kelias, Dainų šventės, požiūris į pasaulio taiką.
Mums, susirinkusiems Kejėnų archeologiniame komplekse, šis vakaras buvo ramybės, bendrystės ir šviesos vakaras. Visus sujaudino Lietuvos renginių vedėjo ir „Anekdotų karaliaus“ Raimondo Šilansko skaitoma Justino Marcinkevičiaus trilogijos „Mažvydas“ ištrauka.
Skambant Raseinių kultūros centro etnografinio moterų ansamblio „Degule“ melodijai (vadovė Asta Nikžentaitienė), uždegėme aukurą ir padėjome atsineštas žvakes, taip pagerbdami protėvių atminimą, liudydami pagarbą jiems ir savo meilę. Ištrauką iš Šv. Pranciškaus Asyžiečio „Ugnies pašlovinimo“ skaitė R. Šilanskas.
Susikibę rankomis apjuosėme senuosius pilkapius. Eidami ratu ir dainuodami džiaugėmės mūsų nuoširdžia bendryste. Ratas – tai simbolis be pradžios ir pabaigos tarp praeities ir dabarties, tarp žmogaus ir žemės, tarp lietuvių ir latvių. Tegul mūsų atmintis būna gyva, tegul skamba kalba ir nenutyla dainos… Mūsų stiprybė – vienybėje.
Pakeliui ant Kejėnų piliakalnio žengėme pro lygiadienio vartus. Mus visus pasitiko kolektyvo „Degule“ dainos ir kiti vedėjai – Rita Kačiušienė (KB „Palukštys“) ir Rytis Morkus (Milašaičių KB), kurie pasakojo apie lygiadienio reikšmę, tradicijas bei laužų deginimo apeigas.
[3]Rudens lygiadienis – ypatingas metų laikas. Tai akimirka, kai diena ir naktis susitinka kaip lygiavertės seserys, kai šviesa ir tamsa atranda tobulą pusiausvyrą. Gamta mums rodo pavyzdį – po vasaros darbų ir skubėjimo ateina laikas sustoti, padėkoti už derlių ir įsileisti į širdis ramybę. Jei vasara skatino veikti ir tobulėti, tai ruduo kviečia sąmoningai pasirinkti teisingą kryptį – ramybės ir apmąstymo, drąsiai žvelgti į ateitį ir atsisveikinti su tuo, kas trukdo judėti pirmyn.
Į tradicinę rudens lygiadienio šventę ant Kejėnų piliakalnio atvyko svečiai: Raseinių rajono savivaldybės meras Arvydas Nekrošius, Tarybos nariai Linas Bielskis, Andrius Bautronis, Rimas Gunevičius, Gintautas Mikolaitis, Jonas Vazgys ir aštuonių kaimų bendruomenių pirmininkai.
Prabėgo 20 metų, kai ant Kejėnų piliakalnio uždegamas vienybės laužas. Šią gražią tradiciją tęsiame toliau. Renginio svečiai ir bendruomenių pirmininkai buvo pakviesti uždegti vienybės laužą. Kolektyvas „Degule“ savo skambiais balsais pakvietė visus sugiedoti tradicija tapusią dainą „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“. Dainuodami kartu tampame viena bendruomene. Vienybėje – mūsų stiprybė.
Laužo liepsnose sudeginome blogas savo mintis, minėme mįsles, dainavome. Vėliau visus renginio dalyvius vaišinome dvaro šeimininkių koše, klausėmės
R. Šilansko anekdotų.
Dėkojame visiems šventės organizatoriams, rajono vadovams, kaimo bendruomenėms ir svečiams.
Istorija – tai nėra tik datos ir vadovėlių puslapiai. Istorija gyva tol, kol ją prisimename, pasakojame…
Gražina Pečkaitienė,
kaimo bendruomenės „Palukštys“
renginių organizatorė