Tradicinė sporto šventė Didžiuliuose
Rugsėjo pirmąjį šeštadienį didžiuliškius iš miego pažadino skardūs seniūnaitės Dianos Kaupaitienės ir bendruomenės pirmininkės Jurgitos Jankauskienės balsai, sklindantys iš garsiakalbio:
– Dėmesio, dėmesio! Visi, visi – maži ir dideli, linksmi ir nuliūdę, skubėkite savo kūną ir sielą atgaivinti sporto šventėje! Laukiame jūsų kaimo sporto aikštelėje!
Turbūt visi išgirdo, nes suėjo, suvažiavo daug vaikų, jaunimo, palikę kasdieninius darbus atėjo ir vyresnieji kaimo gyventojai. Visi gerai nusiteikę, pasirengę susirungti
įvairiose sportinėse varžybose, nugalėti ir susižerti prizus. O jais pasirūpino dosnūs rėmėjai: LR Seimo narys Edmundas Jonyla, Raseinių miškų urėdijos urėdas Antanas Kilčauskas, rajono Savivaldybės tarybos nariai Gintautas Mikolaitis ir Ona Babonienė. Už tai šventės organizatoriai ir dalyviai jiems yra be galo dėkingi.
Varžybos prasidėjo, kai visi šventės dalyviai pasipuošė firminiais kaimo bendruomenės marškinėliais. Juos išdalino bendruomenės pirmininkė Jurgita. Sužaliavo visas
sporto aikštynas – ir maži, ir dideli džiaugėsi savo nauju įvaizdžiu. Seniūnaitė Diana Kaupaitienė išrėžė gražią kalbą, palinkėjo visiems geros nuotaikos ir aktyviai dalyvauti kaimo bendruomenės šventėje.
Sportininkai ir teisėjai užėmė savo vietas. Judrūs ir jauni žaidė krepšinį, mėtė baudinius, lėtesni lošė šaškėmis, žaidė smiginį, o girą kilnojo ir bokalą laikė patys stipriausieji. Vaikams taip pat buvo prigalvota įdomių rungčių – mėtyti kamuoliukus į krepšį, šokinėti per šokdynes, įvairių gudrumo ir greitumo žaidimų. Emocingai saviškius palaikė sirgaliai.
Atėjo laikas paskelbti nugalėtojus. Prizų dalijimas prasidėjo nuo pačių mažiausių dalyvių. Juos įteikė bendruomenės pirmininkė Jurgita ir seniūnaitė Diana. Nepamiršo nė vieno, visi buvo apdovanoti, todėl džiaugėsi ir dėkojo organizatoriams. Vyresniųjų pasiekti rezultatai buvo žymiai svaresni, todėl ir prizų jie nusipelnė didesnių. O jų
buvo išties labai daug ir įvairių.
Kokia kaimo šventė be šaunių šeimininkių! Lina Matukaitienė visus šventės dalyvius vaišino gardžiu kopūstų šiupiniu. O nuplauti sūraus prakaito tiek sportininkai, tiek šventės dalyviai buvo pakviesti į pirtį. Visi pirties malonumai buvo nemokami, todėl niekas neskubėjo namo: vaikai maudėsi, krykštavo, o suaugę dalinosi puikiai praėjusios šventės įspūdžiais.
Didžiuliškiai tokių švenčių tikrai dar turės, nes čia netrūksta aktyvių, atsidavusių darbui žmonių, kurie suranda rėmėjų, kad kiekvienas į renginį atėjęs jaustų čia kaimo
„valdžios“ rūpestį ir dėmesį.

