Traum? gali ivengti visi svarbiausia laikytis pagrindini? taisykli?
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia kritimai yra antra pagrindin? nety?ini? sualojim? ir mir?i? prieastis. Remiantis statistika, nuo 15 iki 25 procent? vis? pasaulio gyventoj? patiriam? traum? sudaro b?tent vyresnio amiaus pacient? sualojimai. Ortopedas-traumatologas Jaroslav Vyumirski d?sto pagrindines savisaugos taisykles senjorams ir pasakoja apie ?velgiam? traum? d?sningum?.
Traum? daugiausia iem?, bet vasar? j? irgi nemaai
Savisaugos instinktas mogaus organizme suveikia tuomet, kai mogus krinta. Krintant yra sualojamos gal?n?s, nes organizmas siekia apsaugoti gyvybikai svarbius organus, pavyzdiui, galvos smegenis.
J. Vyumirski teigimu, savaime suprantama, kad daniausiai traumos ?vyksta altuoju met? laiku, esant slidiai kelio dangai, kai krintant remiamasi gal?n?mis ir l?ta rieo ar peties kaulai.
Vasar? kaul? l?i? pasitaiko kiek maiau, ta?iau slanksteli?, dubens ir launikaulio l?i? kiekis gal netgi padid?ja. Tai nat?ralu, kadangi atilus orams mon?s daugiau juda, daugiau laiko praleidia gryname ore, daniau ieina pasivaik?ioti, sak? ekspertas.
Kritimai i stovimo ar maesnio auk?io, vadinamosios minimalios kinetin?s energijos traumos, yra pagrindinis vyresnio amiaus moni? traumos mechanizmas. Anot specialisto, daniausiai sualojamos vietos yra pe?i? sritis, rieas, stuburo slanksteliai, dubuo ir launikaulis.
Svarb?s ne tik pagrindiniai sveikos gyvensenos principai
Kiekvienas medicinos specialistas gal?t? pritarti teiginiui, kad visavertika mityba, kokybikas poilsis, subalansuota neurologin? b?kl? ir l?tini? lig? kontrol? tai itin svarb?s veiksniai bendriems sveiko organizmo procesams. Ta?iau kalb?damas apie vyresnio amiaus mones ortopedas-traumatologas si?l? pavelgti pla?iau: Nor?dami atsakyti ? klausim?, kaip ivengti traum?, tur?tume nustatyti prieast?, kod?l nukritus i neauktai l?ta kaulas. Maos kinetin?s energijos rieo kaul?, astikaulio, 
slanksteli? ar launikaulio proksimalin?s dalies l?iai prilyginami osteoporoz?s diagnozei kaul? ret?jimui. Tad norint ivengti min?t? l?i? vis? pirma reik?t? isitirti kaul? tank? ir, esant osteoporozei, gydytis medikamentais. Yra daug anatomini? ir fiziologini? poky?i?, susijusi? su normaliu sen?jimu, kuriuos reikia suprasti, kad apsisaugotume, d?st? jis.
Pasaulinio masto problema
PSO teigimu, per pastaruosius kelet? deimtme?i? su kritimu susijusi? mir?i? skai?ius, lyginant su kitais sueidimais, padid?jo keliskart. Tai didel? pasaulin? visuomen?s sveikatos problema, kasmet nusineanti daugiau nei 680 t?kst. moni? gyvybi?, dar 172 milijonai moni? tampa ne?gal?s d?l kritimo.
Ortopedas-traumatologas dalijosi savo patirtimi ir pasakojo, kad moterys yra labiau linkusios kristi nei vyrai, o osteoporoziniai l?iai joms gali sukelti panaiai tokio dydio mirties rizik? kaip kr?ties v?io, kiauidi? v?io ir gimdos v?io kartu sud?jus.
Pavyzdiui, po launikaulio dalies l?io iki buvusio aktyvumo lygio po operacinio ir reabilitacinio gydymo gr?ta apie 40 proc. pacient?. Retkar?iais literat?roje kritimas yra ?vardijamas kaip l?tasis udikas, tod?l labai svarbu laiku kreiptis pagalbos ir gydyti l?ius, ypa? ilg?j? kaul?.
Statistikai apie 10 procent? moni?, perkopusi? 70 met?, patyr? launikaulio l?ius, mirta per pirm? m?nes?, apie 30 procent? per 12 m?nesi?. inoma, dauguma mir?i? yra susijusios su lydin?iomis ligomis bei j? kiekiu, tad b?tina steb?ti savo sveikatos b?kl?, kalb?jo J. Vyumirski.
Medicinos ekspertas diaug?si did?jan?iu vyresnio amiaus moni? s?moningumu ir r?pinimusi savo sveikata. Jo nuomone, esant daugiau informacijos apie tokias ligas kaip osteoporoz?, galimyb? j? diagnozuoti gan paprastu neinvaziniu metodu sumaina ne tik kritim?, bet ir j? metu patiriam? sualojim? sunkum?.
Pataria, kaip apsisaugoti
J. Vyumirski ?vardijo pagrindines savisaugos taisykles, kurias pravartu inoti ne tik vyresnio amiaus mon?ms, bet ir jaunesniems.
Pirmiausia patariama ilikti fizikai aktyviems, ryt? prad?ti nuo manktos, kad raumenys palaikyt? tonus? ir b?t? stipresni. Rekomenduojama ?sivertinti nam? aplink? ir pasir?pinti naktiniu apvietimu neretai traumos ?vyksta nakt? ar pary?iais, kai mon?s eina ? voni? ar tualet? tamsoje.
Ne maiau svarbu yra pasitikrinti reg? ir klaus?, nes net ir nedideli reg?jimo ir klausos poky?iai yra susij? su padid?jusia kritim? rizika. Neskub?kite atsistoti, per greitai atsik?lus gali suma?ti kraujosp?dis, galite nukristi. Jeigu turite jud?jimo ar pusiausvyros sutrikim?, naudokite pagalbines priemones, pavyzdiui, lazdel? ar vaiktyn?. Ilikite budr?s ir ?vertinkite oro s?lygas, esant pliklediui, lyjant ar sningant likite namie, kalb?jo ortopedas-traumatologas.
Patyr? traum? ?vertinkite, ar gal?n?s b?kl? ilieka tokia pat kaip iki traumos. Jeigu pasteb?jote, kad sutriko funkcija, pastebite deformacij?, tinim?, poodin? kraujosruv?, stipr? skausm? judesi? metu, nedelsdamikreipkit?s ? artimiausi? skubios pagalbos skyri? arba skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112.
