Tręšimas per lapus
Intensyviausio augalų augimo ir vystymosi laikotarpiu, dažniausiai vidurvasarį, pritrūksta vienų ar kitų maisto medžiagų. Greičiausiai šį stygių galima papildyti tręšiant per lapus. Toks tręšimo būdas efektyvus esant nepalankioms augimo sąlygoms, ypač sausesnę ar šaltesnę vasarą. Tuomet patartina daržoves per lapus patręšti ir daugiau kartų, netgi kas savaitę. Darbelio čia nedaug, o purkštuvus, didesnius ar mažesnius, visi daržininkai turi.
Tręšimui per lapus tinkamiausios yra kompleksinės trąšos. Jau vien todėl, kad daržovėms prastai augant ar skurstant, net sunku nustatyti, kokio maisto elemento trūksta, o gal ir kelių. Tuo labiau, kad daugumos maistmedžiagių trūkumo požymiai gana panašūs – lapai pašviesėja, gelsta, džiūsta.
Universaliausios ir tinkamiausios maisto elementų santykiu yra KEMIRA. Jos labai koncentruotos, greitai tirpsta vandenyje. Pradžioje vegetacijos naudojama FOLICARE NPK santykiu 22–5–22, vegetacijos metu FERTICARE NPK 14–11–25, vegetacijos pabaigoje FERTICARE NPK santykiu 6–14–30. Tręšiant per lapus, purkšti rekomenduojama 0.5–1 proc. tirpalu arba 50–100 g trąšos 10 litrų vandens. Jauniems, gležniems augalams vegetacijos pradžioje tirpalo koncentracija rekomenduojama mažesnė, vegetacijai įpusėjus – didesnė.
Tręšti per lapus galima naudoti ir azoto trąšą – karbamidą. Visiškai nepavojinga koncentracija daržovėms iki 0,3 proc., arba 30 g karbamido 10 litrų vandens. Stipresnės koncentracijos tirpalas gali būti naudojamas agurkams 0,3–0,4 proc., pomidorams 0,5–0,6 proc., kopūstams 0,8–1 proc., svogūnams, burokėliams, morkoms 1,5–2 proc. Vėsią, lietingą dieną tirpalo koncentracija gali būti didesnė negu karštą, sausą.
Šeimos darže tręšti per lapus labai efektyvu. Ir trąšų sutaupome, o ir augalai kaip mat sureaguoja į tokį patręšimą, net spalvą pakeičia, patamsėja. Tręšimo įranga paprasta – vandens rezervuaras, mažas siurbliukas, guminės žarnos, purkštukai ir reikiamos koncentracijos tirpalas.
