[1]Kaulakių biblioteka tęsia renginių ciklą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Lapkričio 22 d. bibliotekoje vyko renginys, skirtas Lietuvos istorijai. Buvo prisiminta viena iš brutaliausių teroro formų, kurios sovietinis režimas griebėsi prieš Lietuvos gyventojus – trėmimas – masinis gyventojų iškeldinimas iš jų gyvenamųjų vietų į tolimus Sovietų Sąjungos rajonus. Tuomet buvo ištremta apie 132 tūkstančiai žmonių, iš jų 70 procentų – vaikai ir moterys.
Bibliotekoje buvo pristatyta Živilės Kavaliauskaitės knyga „Trispalvė Irkutsko karštyje: Sibiro reportažai ir atgarsiai“, kurią 2017 m. išleido leidykla „Žuvėdra“.
Knygos pristatyme dalyvavo knygos autorė – žurnalistė iš Šiaulių, dirbanti laikraštyje „Šiaulių kraštas“, kraštietis aviatorius žurnalistas Edmundas Ganusauskas, dalyvavęs ekspedicijoje į Irkutską. Kanklėmis skambino Ariogalos kanklių muzikos mokyklos „Lyrika“ mokinės Ugnė Tamošaitytė ir Paulina Kavaliauskaitė, mokytoja Ramunė Jurkienė.
2013 m. vasarą žurnalistė su grupe bendraminčių, kurių didesnę dalį sudarė VĮ „Oro navigacija“ darbuotojai, vyko į ekspediciją po Irkutsko kraštą. Ekspedicijos nariai vyko į Sibirą tvarkyti tremtinių kapus, susitikti su vietos lietuvių bendruomene. O skaičiai tų, kurie prievarta buvo išvežti, labai dideli:
38 500 tremtinių, 5 900 kalėjusių lageriuose – tokia statistika iškalta lietuvių bendrijos rūpesčiu Irkutske pastatytame paminkle Lietuvos tremtinių vargams ir netektims Irkutsko krašte atminti. Po kiekvienu skaičiumi – atskira istorija, skausmas, praradimas ir viltis.
Nors keliautojai vyko į Sibirą, bet Irkutsko oro uostas tvoskė karščiu. Termometras rodė beveik 30 laipsnių. Ž.Kavaliauskaitė rašo išleistoje knygoje: „Tai, kas girdėta tremtinių pasakojimuose, skaityta prisiminimų knygose, virsta artima realybe. Nepažįstami žmonės tampa savi: lyg giminaičiai, kaimynai, draugai. Pirmoji stipri emocijų banga apėmė Irkutsko oro uoste pamačius nedidelę lietuvišką trispalvę. Pasitinkančiųjų būryje ja mojavo Irkutsko lietuvių kultūros bendrijos „Švyturys“ pirmininkės pavaduotoja Liudmila Strižniova. Ji oro uoste lietuvių laukė beveik šešias valandas, nes dėl blogų oro sąlygų lėktuvas turėjo leistis Buriatijos sostinės Ulan Udės oro uoste, o po keturių valandų vėl kilti ir pasiekti Irkutską.“ Taip gimė knygos pavadinimas „Trispalvė Irkutsko karštyje“.
Žurnalistė, nors vyko tvarkyti kapų, į kelionę pasiėmė bloknotą ir diktofoną, taip be bendrų darbų neišvengiamai tapo kelionės metraštininke. Grįžusi iš 12 dienų kelionės po Irkutsko sritį ji „Šiaulių kraštui“ parengė 13 dalių reportažų ciklą. Vos išspausdinus laikraštyje pirmuosius tekstus pasipylė skambučiai, laiškai iš atpažinusių artimųjų ar kaimynų kapus, vardus, pavardes, gyvenusių tose tremties vietose žmonių ir jų palikuonių. Skaitytojai norėjo sužinoti daugiau detalių, pasidalinti savo istorijomis. Iš kelionės metraščių užgimusioje knygoje – reportažai, tremtinių istorijos, jautrūs tremtį patyrusių žmonių išgyvenimai.
Knygos pirmoje dalyje „Kai mirusieji sujungia gyvuosius. Lietuviai Irkutsko srityje“ spausdinami reportažai iš kelionės, o antroji knygos dalis – „Sibiro atgarsiai“ – skirta Lietuvoje gyvenančių žmonių, kurių tremties vieta buvo Irkutsko srityje, istorijoms, jų likimai siejasi su pirmosios knygos dalies herojais ir vietovėmis. Knyga gausiai iliustruota kelionės nuotraukomis.
Kaip pasakojo knygos autorė, Sibiro miestuose dar yra medinių sulūžusių šaligatvių, kuriais vaikščiojo tremtiniai, tebestovi barakai, kuriuose gyvena vietiniai, taigoje nesupuvo lietuvių kirstų medžių kelmai. Knyga „Trispalvė Irkutsko karštyje“ nėra vien faktų, susitikimų aprašymai. Jautriai parašytoje knygoje autorė sugebėjo atskleisti psichologinius žmonių charakterius. Pasakojimuose yra visko: skaidraus graudulio, švelnaus humoro ir begalinės vilties.
Ž.Kavaliauskaitė už šią knygą šiemet apdovanota Antano Macijausko (1874–1950) premija. A.Macijausko, iškilaus kovotojo už lietuvišką spaudą, publicisto ir leidėjo, kasmetinę premiją skiria Lietuvos žurnalistų sąjunga, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija ir Biržų rajono savivaldybė. Ji skiriama žurnalistui už geriausius žurnalistikos darbus arba iniciatyvas, ugdančias pilietinį patriotizmą, nacionalinio pasididžiavimo jausmą, meilę valstybinei kalbai ir nacionalinei kultūrai. Premija teikiama nuo 2008 m. ir gali būti skiriama tik vieną kartą.
Kartu į Irkutską vykęs kraštietis, žurnalistas, aviatorius E.Ganusauskas dalijosi prisiminimais iš ekspedicijos. Jis sakė, kad jo šeimos tremtis nepalietė, gal dėl to „būnant tremtinių kapinėse, trinant samanas nuo kryžių, kad galėtum perskaityti pavardę, pasidarė gėda, – kodėl anksčiau man nereikėjo atvažiuoti į tą vietą? Ir tik dabar pajutau, kad tai kažkas švento. Pirmas impulsas palietė skrendant „Boingu“ iš Maskvos į Irkutską – gražiausias lėktuvo salonas, stiuardesės atnešė vakarienę… O kokiomis sąlygomis keliavo tremtiniai…“
E.Ganusauskas gėrėjosi Ž.Kavaliauskaitės darbu. Gyrė ją už darbštumą, kruopštumą. Sakė, kad jau ekspedicijos pradžioje buvo matyti, kad Živilė sukurs kažką nepaprasto, originalaus. Knygos tiražas – 300 egz., bet jo, kaip sakė autorė, nebeliko, ištirpo norinčių perskaityti rankose. Džiaugiuosi, kad vieną knygą autorė surado ir padovanojo Kaulakių bibliotekai. Tai labai vertinga knyga. Knygos viršelio nuotrauka su įrašu „Randasi namie“, nufotografuota ant kryžiaus Irkutsko srities kapinėse, rodė, kad palaikai parvežti į Lietuvą. „Atvykote visam laikui“, – Sibire garantavo tremtiniams. Bet išsipildė kita lietuvio tremtinio, kaimo žmogaus pasakyta pranašystė: „Pamatysite, apie mus kada nors rašys knygas.“ Ir jis buvo teisus.
Grupė VĮ „Oro navigacija“ darbuotojų, dalyvavusių ekspedicijoje, be neužmirštamų įspūdžių, parsivežė Irkutsko srityje netoli Baikalo iškastą menkutį kedrą. Pasodino įmonės teritorijoje. Medis prigijo ir kasmet stiebiasi aukštyn. Greta pritvirtintoje aliuminio plokštėje išgraviruota: „Šis iš tremties vietų netoli Baikalo parvežtas kedras tegu primena apie skaudžią lietuvių tautos lemtį (1941–1953)“.
Renginį praskaidrino U.Tamošaitytė ir P.Kavaliauskaitė švelniomis kanklių melodijomis. Susitikimo pabaigoje E.Ganusauskas pasidalijo prisiminimais iš paskutinės tolimos kelionės į Nepalą, kur lydėjo triatlonininką Vidmantą Urboną, nusprendusį perplaukti aukščiausią pasaulyje gėlavandenį Tiličio ežerą.
Kaulakių biblioteka dėkinga kraštiečiui E.Ganusauskui už daugiau kaip pusantro šimto knygų, padovanotų bibliotekai iš savo asmeninės bibliotekos, ir kviečia visus skaityti. Knygos – įvairiomis psichologijos, politikos, istorijos, medicinos, aviacijos, gamtos, meno temomis, grožinė literatūra.
Zita Gedminienė,
Kaulakių filialo vyresn. bibliotekininkė