Trispalv? savo istorij? pasakos Atuonra?io muziejuje
Atventus Lietuvos Nepriklausomyb?s 30-met?, Nemak?iuose ?sik?r?s Atuonra?io muziejus praturt?jo svarbiu pokario rezistencijos ?vykius menan?iu eksponatu 1953 metais nemaktiki? moksleivi? pasi?ta Lietuvos trispalve, kuri? iki i? dien? net 67-erius metus uostamiestyje saugojo vienas i patriotikai nusiteikusi? tada mokykloje veikusios grupel?s nari? Algimantas ?eponis.
Nemak?iuose pokariu laisv?s dvasia ypa? skleid?si tarp moksleivi?. Vienas i pirm?j? nemaktiki?, priklausiusi? Skaudvil?s gimnazijos moksleivi? pogrindinei organizacijai, buvo Konstantinas Jovaia. i organizacija platino atsiaukimus prie soviet? valdi?, taip pat Konstantinas su kitais bendramin?iais 1949 met? vasario 16-?j? ik?l? Nepriklausomos Lietuvos v?liav?. Panaiai po met? 1950-?j? vasar? K.Jovaia buvo aretuotas ir su kitais devyniais gimnazistais 25-eriems metams itremtas ? Vorkut?. Laim?, kad 1953 metais mir? Stalinas, tai 1956 metais nemaktikis buvo amnestuotas ir pargr?o ? Lietuv?. Tremties metais jis ra? eil?ra?ius, kuri? rinkin? po mirties, pavadin? R?s?i?j? met? eil?s, ileido K.Jovaios dukra Dalia su vyru Vidu Venckumi.
K.Jovaios pasek?j? netr?ko ir v?liau, kai Nemak?i? mokykloje susib?r? patriotikai nusiteikusi? moksleivi? grupel?. Jos vienas iniciatori? Juozas leas ra?: Mintis ?kurti kakok? b?rel?, pasiprieinti, inoma, ne ginklu vadinam?j? aktyvist? diktatui, kuris buvo nukreiptas prie m?s? taut?, subrendo mano galvoje. Pasidalinau jomis su bendraklasiu Stasiu Gvazdausku, jis pritar?. Apsvarst?m, kam i draug? dar galima t? paslapt? patik?ti. Antanas Andriulis, Vincas Kinderis, Vladas Skirmantas, Alfonsas Mickus, 
Algimantas ?eponis, Teres? Tamulyt?, Jadz? Samuilyt? m?s? ratas vis plat?jo.
Taip 1952 metais progimnazijos 8 klas?je ?sik?r? Laisv?s draugija itaip j? pavadinome. Band?me pam?gdioti tikr? pogrindin? organizacij?, kiekvienas tur?jome savo slapyvard? a, pavyzdiui, buvau Gylys. I medio pasidar?m antspaud?, ira?me bilietus, ra?m susirinkim? protokolus. Vaidindami, kad einame aisti i degtuk?, susirinkdavome arba duob?je prie ydkapi?, arba mokyklos stadione. Gal didiausias m?s? darbas ranka raytas laikratis, kur? duodavom pasiskaityti patikimiems moksleiviams. Surinkom pinig? ir usak?m Miias u tai, kad neprarastume tautikumo, kad mokslas gerai sekt?si. Netgi ? komjaunim? vien? saviki? ileidom, kad geriau inotume, i kur pavojus gresia.
O tas pavojus at?jo nelauktai tiek mes, septyniolikame?iai, t? konspiracij? inojom. Vien? gruodio dien? a atsineiau ? klas? pundel? laikra?i? ir protokol?, nor?jau juos perduoti Gvazdauskui. Ir tokia vaikika mintis perduoti t? pundel? per pamok?. Umat? tai fizikos mokytojas Kazimieras Marcinkus, jam turb?t pasirod?, kad perduodamos pargalkos. Jis grieb? u t? popieri?, a ?miau juos draskyti. Mokytojas prad?jo belsti ? sien?, u kurios buvo mokytoj? kambarys. Atb?go direktorius Urbonas, kiti mokytojai, at?m? tuos supl?ytus popierius, paskambino ? Skaudvil?s saugum?. Atvaiavo b?rys vyr?, sulav? net ir menkiausius popieriaus liku?ius. Mane tard? mokytoj? kambaryje iki pat vakaro, bet nieko jiems nepasakiau.
Po to lyg ir buvo ramu, nors klas?s aukl?tojas Vaclovas veikauskas per kitus mus persp?davo, kad esame sekami, kad b?tume atsarg?s. Tod?l savo rat? susiaurinom, likom gal eiese, o kitiems paskelb?m, kad m?s? organizacija lugo. Bet kur ten nurims jaunyst?, juo labiau kad art?jo Vasario 16-oji. Nutar?me ikelti v?liavas Vidukl?je, prie geleinkelio ir plento, kur daug moni?, taip pat Nemak?i? kapin?se, kad pagerbtume Lietuvos didvyrius. Bet pasirod?, kad ikelti v?liav? gal ne taip sunku, kaip j? pasi?ti. Vis? t?vai buvo aktyvist? veim? ? Sibir? tiek ig?sdinti, kad mus tiesiog u pavadio laik?. iaip taip po r?el?, vogt? i nam?, susirinkom mediag?, o v?liavas pasiuvom pas Algimant? ?epon?. Ta, kuri? ikabinome Vidukl?je, buvo didel?, normali v?liava, o antroji maesn?, kaip laikratis, nes mediagos tr?ko. V?liavas ik?l?me nakt? ? Vasario 16-?j?. Kas po to buvo, nema?iau.
mon?s pasakojo, kad ? geleinkelio stot? ryt? suvaiavo b?rys liaudies gyn?j?, saugumie?i? su unimis. Ilgokai jie bijojo prieiti prie v?liavos manydami, kad ji uminuota. Tuoj pat prad?jo suimin?ti moksleivius m?s? buvusios grup?s narius.
Pasirodo, buvo pasi?ta ir tre?ia v?liava, kuri? moksleiviai ketino ikelti Nemak?iuose ant pastato tarp pato ir mokyklos, bet jiems to sumanymo nepavyko ?gyvendinti. V?liava liko pas A.?epon?.
Gr?tant prie J.leo prisiminim?, juose atsiskleidia iaur?s saugumie?i? tardymai Skaudvil?je, Taurag?je, ilut?je, Klaip?doje. Jaunuolis buvo kaltinamas t?vyn?s idavimu ir jam gr?s? 25-eri metai tremties Sibire. J? igelb?jo tik Stalino mirtis, po kurios buvo paskelbta amnestija.
A.?eponiui irgi teko b?ti tardomam ir dauomam Klaip?dos saugumo poemiuose, bet mirus Stalinui buvo paleistas. Jokiu b?du niekam neprasitar? apie tre?i?j? gerai pasl?pt? Lietuvos v?liav?.
Nemaktik? A.?epon? gyvenimo kelias nuved? ? uostamiest?, kur net 37 metus idirbo Baltijos laiv? statyklos meistru. Bet gyvenimo paradoksas aktyv? s?j?diet? ir Nepriklausomos Lietuvos patriot? likus ketveriems su puse metams iki pensijos atleido i darbo. Apie tai dienratyje Klaip?da 1991 metais straipsnyje Priverstinis pasninkas ra? io laikra?io korespondentas Alvidas Vabuolas.
Argi gal?jo grupel? internacionalist? jam dovanoti u tai, kad jis vieai, padedant fotournalistui Bernardui Aleknavi?iui, demaskavo gorba?iovinio referendumo v sostave SSSR klastotes Baltijos laiv? statykloje? Argi nenypt? jedinstvininkai, kai jis klijuodavo S?j?dio remiam? kandidat? rinkim? programas ir plakatus? Argi nevarst? jie jo piktais vilgsniais ir nepaiepdavo: sa-ju-dist! tokius klausimus d?l tuomet neparankaus mogaus atsikratymo straipsnyje udav? urnalistas.
Teisikai prie tok? Baltijos laiv? statyklos vadovyb?s savivaliavim? A.?eponis laim?jo, ta?iau grauatis d?l parsidav?li?, pataik?n?, nes?ining? vadov? paliko visam gyvenimui. Dvasine atsvara jam tapo raomi eil?ra?iai, eima, nes su viesaus atminimo mona, su kuria nugyventa net 60 met? ir pernai per Kal?das i?jusia anapilin, uaugino du s?nus ir dukr?. I j? pabiro 10 an?k? ir 2 proan?kiai. Laisvalaikiu Algimantas m?gdavo s?sti ant motociklo. 1980 metais su draug? b?reliu vis? Lietuv? apvaiavo.
O koks tre?ios Lietuvos v?liavos, neikeltos Nemak?iuose 1953-i?j? Vasario 16-?j?, likimas? A.?eponis j? vis?laik stropiai saugojo ir, matyt, nenor?jo atiduoti ? bet kokias rankas. Tik iemet, Lietuvai atventus Nepriklausomyb?s 30-met?, suman? ? laisv?s simbol? perduoti gimtuosiuose Nemak?iuose ?sik?rusiam Atuonra?io muziejui, kuris savo eksponat? gausa maloniai stebina lankytojus.
Muziejaus ?k?r?jas ir Atuonrat?s vaiuokl?s draugijos, ?kurtos Nemak?iuose, vadovas Leonas Tamulevi?ius su draugijos nariu ir bi?iuliu V.Venckumi garb? kratiet? aplank? uostamiestyje jo namuose. Buvo labai malonu pabendrauti su taurios dvasios mogumi, o senut?l? trispalv?, padovanota muziejui, bus savo nepakartojama istorija vienas i ?simintiniausi? muziejaus eksponat?, sak? L.Tamulevi?ius.
Algirdas Da?kevi?ius
