Trys minutės moralei
Birželio 25 dieną vyko 6 – ojo šaukimo 36 – asis rajono Tarybos posėdis, kuriame dalyvavo 23 Tarybos nariai. Posėdžio pradžioje meras Petras Vežbavičius Savivaldybės vardu pasveikino birželio mėnesį gimtadienį šventusį Tarybos narį Antaną Vizbarą, jam įteiktos gėlės. Meras taip pat pakvietė visus posėdžio pertraukos metu išlydėti į žygį dviratininkus, kurie jau nuo ankstyvo ryto būriavosi Žemaičio aikštėje. Patikslinus darbotvarkę, buvo imtasi svarstyti sprendimo projektus. Harmoningą posėdžio tėkmę sudrumstė sprendimo projektas „Dėl Raseinių garbės piliečio vardo suteikimo Kazimierui Lukauskui ir Gintautui Grigaliui“, kurį pristatė Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Gitana Rašimienė. Pranešėja informavo, kad šiais metais Garbės piliečio vardo suteikimo komisijai buvo pasiūlyta 11 kandidatūrų, būtent: Zigmas Grikštas, Vladas Vitkauskas, Kazimieras Lukauskas, Gintautas Grigalis, Antanas Pocius, Petras Janušaitis, Ona Kazbarienė, Alfonsas Svarinskas, Jonas Mačiulis Maironis, Petras Bartkus-Žadgaila, Marcelijus Teodoras Martinaitis. Komisijos nuostatuose nėra reglamentuota nei balsavimo sistema, nei šiam vardui pateikiamų kandidatų skaičius, todėl komisija bendru sutarimu nusprendė šiais metais teikti du kandidatus ir juos išrinkti slaptu balsavimu. Dalyvaujant 7 komisijos nariams buvo išrinkti kandidatai Kazimieras Lukauskas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriusLietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis veterinarijos inspektorius, ir Gintautas Grigalis, Raseinių meno mokyklos direktorius. G.Rašimienė pateikė šių asmenų biografijas ir išvardijo jų nuopelnus bei iškilius darbus, atliktus Raseinių rajono ir visos Lietuvos labui. Pranešėja siūlė Tarybai pritarti šioms kandidatūroms, tačiau Tarybos nariai išdėstė savo pasiūlymus ir nuomonę.
Pirmasis šiuo klausimu pasisakė Tarybos narys Sigitas Vaičius. Frakcijos vardu jis pasiūlė kunigo monsinjoro Alfonso Svarinsko kandidatūrą. Tarybos narys teigė, kad Garbės piliečio vardas tai ne vien tik garbinga veikla. Suteikiant šį vardą, reikėtų pažvelgti plačiau. „Paprastai Garbės piliečio vardai suteikiami vyresnio amžiaus žmonėms, – kalbėjo Sigitas Vaičius, – todėl jų veiklą reikėtų vertinti tiek laisvoje Lietuvoje, tiek okupuotoje. Tai labai atitiktų gerbiamo Alfonso Svarinsko asmenybę. Jo darbai patriotiškai auklėja jaunimą ir apskritai visuomenę. Monsinjoras Alfonsas Svarinskas sovietmečiu rizikavo savo laisve ir net gyvybe, propaguodamas laisvos Lietuvos idėjas ir paskui save vesdamas parapijiečius. Atgimusioje Lietuvoje A.Svarinskas taip pat neatsisako savo politinės veiklos, jo idealai išliko tie patys: žmonių dvasios kėlimas, dorybės skatinimas. Šiandien valdžios vyrai nelabai mėgsta šio kunigo, kadangi jo pasisakymai gana aštrūs, tiesūs, lenkiantys prie doros kelio.“ S.Vaičius išsakė frakcijos nuomonę: Alfonso Svarinsko veiklą būtina įvertinti ir suteikti jam Raseinių garbės piliečio vardą. Tarybos narys Dainius Šadauskis savo pasisakymą pradėjo mūsų kraštiečio, garsiojo lietuvių poeto, kunigo Jono Mačiulio-Maironio eilėmis: Išnyksiu kaip dūmas, neblaškomas vėjo, Ir niekas manęs neminės! Tiek tūkstančių amžiais gyveno, kentėjo, O kas jų bent vardą atspės? Šį posmą Tarybos narys pavadino pranašišku. „Man nesuprantamas jūsų, o ypač tų, kurie jau ne pirmą kadenciją esate Taryboje, požiūris, – kritiškai savo mintis dėstė Dainius Šadauskis. – Devyniolikti Nepriklausomybės metai, o didžiausias lietuvių tautos poetas nėra Raseinių garbės pilietis. O gal žinote kūrinį, kuris labiau nei Maironio „Už Raseinių, ant Dubysos“ garsintų Raseinių karštą?!“ Dainius Šadauskis prisipažino, jog siūlydamas Garbės piliečio vardo suteikimo komisijai svarstyti Maironio kandidatūrą, netinkamai pateikė poeto biografiją, nes palaikė tai tuščiu formalumu. Juk kiekvienas raseiniškis Maironio biografijos faktus turėtų išmanyti kaip savo penkis pirštus! „Supratęs, kad komisijos nariams Maironis yra mažai žinomas, – ironiškai pastebėjo Tarybos narys, – kitą kartą teikdamas jo kandidatūrą pabandysiu parašyti apie jį traktatą ir pasistengsiu ranka kuo kaligrafiškiau užrašyti.“ Garbės piliečio vardo suteikimo komisijai Dainius Šadauskis buvo pateikęs dar du kandidatus: Lietuvos partizaną, poetą, 1949 m. Vasario 16-osios Akto signatarą Petrą Bartkų-Žadgailą ir poetą Marcelijų Teodorą Martinaitį. „Raseinių kraštui būtų didelė garbė šiuos žmones turėti savo garbės galerijoje. Gerbiamieji, kol šie žmonės nebus patvirtinti garbės piliečiais, vertindamas ir gerbdamas kitus asmenis, pateiktus šiam garbingam vardui, aš balsavime nedalyvausiu,“ – baigė savo patetiškąją kalbą Dainius Šadauskis.
Tarybos narys Kęstutis Skamarakas, nepakildamas nuo kėdės, išsakė savo nuomonę: „Čia kažkoks nesusipratimas. Tikrai, ponas Gintautas Grigalis ir ponas Kazimieras Lukauskas labai garbingi žmonės, bet buvo pateiktas Maironis! Man trūksta žodžių, ką mes darom ir kur nueisim… Reikia paviešinti komisijos darbą ir viešai ją pasmerkti! Kategoriškai reikalauju, kad būtų įtrauktas Maironis į garbės piliečių sąrašą. Taryba turi tam teisę!“ Iš tribūnos pasisakė Tarybos narys Antanas Vizbaras. Jis priminė istorinius faktus bei šių metų sukaktis, kurios turėtų būti reikšmingos kiekvienam raseiniškiui, tai: Prezidento Jono Žemaičio 100-osios gimimo metinės, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio 60-metis, prieš 60 metų kolaborantai išniekino Raseinių gimnaziją… „Kiekvienais metais Garbės piliečio vardo suteikimo komisija išrenka kandidatus, įvertindama jų sąžiningumą, ryžtingumą, poelgius, atliktus per penkerius, dešimt, dvidešimt ar net trisdešimt metų, – kalbėjo Antanas Vizbaras. – Visos nuodėmės yra išperkamos, tačiau Tėvynės išdavystė niekam niekad nėra atleista ir nesuteikiami garbės vardai. Garbė fundamentali žmogaus vertybė, garbė brangesnė už gyvenimą. Ar mes galime šiandien ištari savo vaikams: „Būk toks, kaip Garbės pilietis, būk toks, kaip mokytojas, būk toks, kaip nepriklausomos Lietuvos valstybės tarnautojas.“ Aš jums pacituosiu žodžius ir mintis, viešai 1983 metais išsakytas laikraščiuose tų žmonių, kuriems jau yra suteikti vardai. Garbės vardai, titulas…“ Tačiau Savivaldybės meras Petras Vežbavičius, gal dėl laiko stokos, o gal nujausdamas, kad bus paviešinti kai kuriems asmenims nemalonūs faktai, nutraukė Tarybos nario vos pradėtą kalbą. „Antanai! Tarybos nariui – trys minutės. Trys minutės!“ griežtai nugriaudėjo Savivaldybės mero balsas. „Supratau, kad moralei nėra vietos,“ išdidžiai nuolankiu balsu ištarė Antanas Vizbaras ir, aukštai pakelta galva, nėrė iš salės į Savivaldybės koridorių labirintus. Taigi, buvo pateiktas sprendimo projektas ir Tarybos narių pasiūlymai dėl Raseinių garbės piliečio vardo suteikimo. Kadangi dėl Gintauto Grigalio ir Kazimiero Lukausko kandidatūrų prieštaravimai nebuvo išsakyti, meras Petras Vežbavičius siūlė apsispręsti dėl kitų siūlomų kandidatų monsinjoro Alfonso Svarinsko ir poeto Maironio. Šiuo klausimu savo samprotavimus išsakė ir pats meras: „Garbingas yra Raseinių garbės piliečio vardas, bet manau, kad Maironis nuėjo toliau ir nusipelnė daugiau, negu Raseinių garbės pilietis. Suteikdami jam garbės piliečio vardą, tik sumenkintumėm jo indėlį ir nuveiktus darbus.“ Nepaisant mero pastebėjimų, Taryba balsų dauguma pritarė ir A.Svarinsko, ir Maironio kandidatūrai. Sprendimo projektas su pataisomis buvo priimtas vienbalsiai. 2009 metais Raseinių garbės piliečio vardas suteiktas Kazimierui Lukauskui, Gintautui Grigaliui, monsinjorui Alfonsui Svarinskui ir poetui Maironiui.
Išrinkus Raseinių garbės piliečius, buvo paskelbta pertrauka, kurios metu Tarybos nariai susirinko Žemaičio aikštėje. Jiems pasirodžius, prasidėjo VII-ojo daugiadienio dviračių žygio „Lietuvos keliais, takeliais“ dalyvių išlydėtuvės. Pasisakė žygio organizatorė Lietuvos mokinių ir studentų sporto centro direktorė, Savivaldybės tarybos narė Ona Babonienė. Visus dviratininkus pasveikino LR Seimo narys Edmundas Jonyla, Raseinių rajono savivaldybės meras Petras Vežbavičius, mero pavaduotoja Gitana Rašimienė ir Raseinių rajono savivaldybės tarybos nariai bei administracijos specialistai. Dviratininkus laimino Raseinių rajono Viduklės Švento kryžiaus bažnyčios klebonas kunigas Albertas Stanulis. Po iškilmingų akimirkų, praleistų Žemaičio aikštėje, Tarybos nariai vėl rinkosi į salę tęsti posėdžio. Kitas svarstomas sprendimo projektas buvo „Dėl nestacionarinių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros Raseinių rajono savivaldybėje“. Jį pristatė Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centro direktorė Veronika Čirvinskienė. Direktorė pastebėjo, kad už Europos Sąjungos lėšas jos vadovaujamoje įstaigoje galima įrengti patalpas, kuriose bus dešimt nestandartinių lovų. Pagyvenę ar neįgalūs žmonės ten galės praleisti darbo dieną. Jei lėšos nebus įsisavintos, jas mielai pasisavins kitų rajonų įstaigos. Pasak Veronikos Čirvinskienės, mūsų rajonui būtų pravartu turėti šią įrangą, nes ji suteiktų galimybę ramiai dirbti pacientų artimiesiems. Paklausta, kokią dalį sumos privalės į šį projektą investuoti Raseinių rajono savivaldybė, pranešėja atsakė, kad bendra suma yra 1,7 milijono litų, o savivaldybės dalis – 15 procentų. Nors Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetas šiam sprendimo projektui nebuvo pritaręs, Rajono taryba, 14 narių balsuojant „už“, 4 susilaikius, šį sprendimo projektą priėmė. Iš viso posėdžio metu patvirtintas 41 sprendimo projektas, svarstomi klausimai nesukėlė didelių diskusijų, jiems pritarta vienbalsiai arba balsų dauguma. Tačiau ginčai ir nesutarimai dėl Raseinių garbės piliečio vardo suteikimo paskatino pasidomėti komisijos darbu. Ir tikrai, Raseinių garbės piliečio vardo suteikimo komisijos posėdžio, vykusio šių metų birželio 17 dieną, protokole esama šis tas įdomaus. Vienas iš 7 minėtosios komisijos narių pats buvo pateiktas kaip kandidatas į garbės piliečio titulą. Kad ir kaip bebūtų keista, jis, drauge su kitais komisijos nariais, dalyvavo slaptame balsavime ir surinko daugiausia balsų! Nors Raseinių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 2 priedo 42 punktas byloja: „ Komiteto, komisijos narys privalo nusišalinti nuo balsavimo, kai sprendžiami su juo ar jo šeimos nariais ir artimaisiais giminaičiais susiję turtiniai bei finansiniai klausimai arba kai jo dalyvavimas balsuojant galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.“ Netikite? Apsilankykite www.raseiniai.lt, čia rasite ir Tarybos veiklos reglamentą, ir komisijų posėdžių protokolus. Ką čia ir bepridursi… net senovės romėnai buvo pastebėję: Quod licet Jovi, non licet bovi.*Iš lot.k. Kas leista Jupiteriui, neleista jaučiui.
