Tyrin?jim? akiratyje – Burbiški? dvaras

Vikroras Vitkus [1]

 Jau raš?me, kad Raseini? kult?ros paveldo vertinimo taryba skirs d?mes? 5 krašto objekt? tyrimams, tarp j? ir Šiluvos seni?nijos  buvusiam Burbiški? dvarui.

Dr. Rasa Bertašiut? teigia: “(…) Reikšminga medin?s architekt?ros dalis – dvarai. Lietuvoje teb?ra apie 500 dvar? sodyb? fragment? su 300 ypa? verting? medini? pastat?“. Tenka apgailestauti, kad Raseini? krašte toks reikšmingesnis statinys liko Šiluvos seni?nijoje – tai buv. Burbiški? dvaras. Skeptikai teigia, kad jame vyrauja rusiškos architekt?ros tradicijos, ta?iau visuose mediniuose dvar? statiniuose aiškiai matoma profesionaliosios architekt?ros ir liaudies, dažnai vietos, tradicij? s?veika.

  Rašoma, kad sudegus Burbiški? dvaro mediniams r?mams, juos naujai atstat? vokie?i? kilm?s  baronas, rus? armijos generolas A.L.Grazgofas (?.?.????????).   

  Š? darb? atlikti jis pakviet? meistrus iš Rusijos. Tai, kad Burbiški? kaime žemes nuomojosi 20 sentiki? šeim?, sužinome iš 1909 met? dokument?.  Ta?iau 1906m. Raseini? šv. Trejyb?s cerkv?s inventoriuje minima, kad šalia esan?iame Papušinio kaime gyveno 7 sta?iatikiai. 

  D?l ?vairi? priežas?i? (dvaro šeiminink? kaita bei j? noro greitai praturt?ti) statiniai nebuvo nuosekliai ir deramai priži?rimi. Be to, nuolat keit?si ir patalp? paskirtis. Nenuostabu, kad 1991-11-12 Paminkl? restauravimo projektavimo instituto architekt? R.Smilgevi?iut? ir Valstybinio žem?tvarkos instituto Kraštotvarkos ir želdini? projektavimo sektoriaus architektas R.??sna fiksavo dvaro sodybos (gyvenamojo namo) avarin? b?kl?. Tai pabr?ž? savo straipsnyje “Greitai niekas neprisimins“ 2000-01-15 Nr.6(994) „?kininko patar?jo“ korespondentas Rimantas Klusas.  Jis suskubo žmones, susijusius su dvaro likimu, padalinti ? dvi grupes. Gerieji – mesijai, gelbstintys dvaro pastatus nuo visiško nykimo ir pasiryž? j? panaudoti agroturizmui, blogieji – žandarai iš kult?ros paveldo inspekcijos „(…) Tada jis dar priklaus? kult?ros paveldui – R.K.“ Reikia pasteb?ti, kad „kult?ros paveldui” nepriklaus? nei vienas kult?ros ir istorijos paminklas. Tokio ?kinio balanso nebuvo. Šie donkinchotai, kuriuos taip buvo m?giama kaltinti, vykd? savo pareigas, bandydami stabdyti nykstant? krašto palikim?.

 Kas atsitiko su mesijais? 

Š? kart? pritarsiu R.Kluso žodžiams: “(…)D?l kainos ar d?l kitoki? prieža-s?i? “gelb?tojas“ dingo“. Kaip mes, lietuviai, mokam tuš?iažodžiauti (ir neb?tinai prie alaus bokalo)…  

  Grižkime prie monstro ant „medini? koj?“. 1991 metais specialist? paskelbtas dvaro komplekso verdiktas nepakito.  Susidaro ?sp?dis, kad kažkam patogu galutinai „nustekenti“ š? pastat?.

Akivaizdi menkaver?i? ir parazituojan?i? augal? invazija ? namo pamatus.

  Nežinia, kiek laiko neb?ra vandens surinkimo ir nuvedimo sistemos. Patalpose ?rengiami malk? sand?liai, užpilamas r?sys – visos s?lygos pastatui “nekv?puoti”.     

  Galb?t Levonevski? laikais po gaisro pastato pamatai deformavosi, nes šonini? fasad? sien? r?stai „nus?do“. Daugiau ar mažiau krenta lentos, lang? apvadai visu pastato perimetru. Tikrai  priešing? argument? R. Kluso teiginiui „ B?k ir sup?k“ šiandien rasti sunku.   

Šaltiniai 

1.J.Brigio asmeninis archyvas

2.Raseini? šv. Trejyb?s cerkv?s 1906-1907 inventorius     

3.Buv. Burbiški? dvaro eksterjero ir interjero vertinimas, saugotin? element? nustatymas. 2009