Ugioniai

^[1]Legendomis apipinti Ugioniai nutol? apie 4 km ? pietus nuo Betygalos. Vietovardžio kilm? siejama su amžin?ja ugnimi, pasak legend?, degusia ?ia iki Žemaitijos krikšto. Senuosiuose žem?lapiuose nurodomas Ugnioni?, kai kur ir Uogio­ni? (nuo žodžio „uoga“) vardas. Ugioni? bažnytkaimis gausiai lankomas turist? d?l vaizding? Dubysos krant?, garsiojo Ugioni? šaltin?lio su medine koplyt?le, bažny?ia, netoli esan?io XII–XV a. Ro?išk?s piliakalnio Aukštuonos kalne.
Ties bažnytkaimiu plyti vaizdingas Dubysos sl?nis su penkiomis terasomis, o up?s vaga vietomis labai vingiuota. Seniau per up? gyventojai keldavosi valtimi, šiandien pereina pakabinamu vadinamuoju beždžioni? lieptu. Iš gilios senov?s tebesklando legendos apie akmen? su ženklais, prie kurio meld?si stabmeldžiai ir kuris buvo suskaldytas ir ?m?rytas ? bažny?ios sien?. Galimai šis akmuo gul?jo prie Ugioni? šaltin?lio. Profesor? Pran? Dundulien?, tyrin?jusi š? krašt? apie 1975–1977 m., teig?, kad Ugio­niuose pagonyb?s laikais stov?jusi garsi vandens šventov?, o aplinkini? kaim? gyventojai jau tada garbino stebuklingos gydomosios galios turint? vanden?.
Vytenis ir Junona Almonai?iai nurodo 1578 m. rašytiniuose šaltiniuose pamin?t? Ugioni? dvar?, v?liau susiformavus? nemaž? bajorkaim?, kuriame gyven?s ir bajoras Juozas Ugianskis. Kraštotyrininko Broniaus Kviklio teigimu, Ugioniai pirm? kart? minimi 1592 m. teismo aktuose. Ugioniai XVII a. pirmojoje pus?je buvo vadinami miesteliu. 1649 m.
karaliaus Jono Kazimiero suteikta privilegija kart? per savait? rengti turgus, o tris kartus per metus – prekyme?ius tur?jo b?ti svarbiu stimulu bažnytkaimio pl?trai, ta?iau ? didesn? prekybos administracin? centr? Ugioniai neišaugo.
Iki pat ši? dien? tai žinomi kaip šventa, stebuklinga vieta, turintis unikali? bažny?i?, mistini? gali? turint? šaltin?. Istoriniuose šaltiniuose rasime, kad ?ia buvusios net dvi bažny?ios: 1611 m. pastatyta reformat? bažny?ia, o katalik? – apie XVII a. vidur?. Bažny?ios buvusios medin?s, tod?l ir neilgaamž?s. Apie 1785 m. garsaus teis?jo dvarininko Dirdos ir Kušleikos pastangomis pastatyta nauja katalik? bažny?ia. Ji 1831 m. sudeg?, tod?l po ketveri? met? naujos m?rin?s bažny?ios statybas ?m?si finansuoti Marcelinas Dirda. Ta?iau ir ši? bažny?i? lyd?jo nelaim?s. 1836 m. ? j? stipriai trenk? žaibas ir apgadino. Tais pa?iais metais prasid?jo didelis remontas, buvo tvarkomas vidus. Ant šventov?s vakarinio šono yra iškalta bažny?ios pastatymo data – 1836 metai.
Bažny?ioje yra gerai išsilaik? Augustino Montvilo darbo vargonai. Grojant vargonais vienas žmogus kojomis mina senovini? dumpli? pedalus. Bažny?ios šventoriuje yra vieno iš Ugioni? bažny?ios fundatoriaus Dirdos kapas, o šalia ir dvarinink? laidojimo r?siai. Netoli šventoriaus vart? stovi žema plytin? varpin?, baigta statyti 1967 m. geguž?s 9 d. Joje kabo 1937 m. Kaune, Juozo Masalco liejykloje, nulietas 713 kg sveriantis žalvarinis varpas. Užgautas varpas gaudžia kelias minutes. Bažny?i? ir jos aplink? ilgus metus priži?r?jo Kazimiera Gvezdauskait?, gimusi 1918 m. Smulkišk?s kaime. Smulkišk?s kaimas yra tuoj ? vakarus nuo Ugioni?.
^[2]Antrojo pasaulinio karo metais, sustojus frontui prie Dubysos, nuo žem?s paviršiaus buvo nušluota pus? Ugioni?, kulkos suvarp? bažny?ios stog?, kliud? suolus, altori?, vargonus… Kulk? žym?s vietomis matomos ir šiandien (2022 m.). Kol?ki?, Nepriklausomyb?s laikais bažny?ia buvo remontuojama, o 2013 m., Betygalos kunigo Viktoro Aukštakalnio pastangomis gavus l?š? iš Raseini? rajono savivaldyb?s, buvo sutvarkyta aplinka prie bažny?ios: iškirsti seni medžiai, naujai sum?ryta, sutvirtinta šventoriaus tvora. B?gant laikui šventoriaus pietin? akmenin? tvora nuslinko 15–20 m žemyn ? pakaln?, jos nuslinkusi dalis yra išlikusi ir aiškiai matyti (2022 m.). Už tvoros iki šiol išlik? ir keli senoviški kryžiai. Vienas kryžius gerai matomas ? šiaur?s vakarus nuo pagrindini? bažny?ios dur?, nutol?s apie 5 m už šventoriaus tvoros.
Labiausiai Ugionius garsina stebuklingas šaltinis, kurio vanduo, tikima, turi nepaprast? gydom?j? gali?. Manoma, kad šios versm?s vanden? naudojo ir Ro?išk?s pilies gyventojai ir gyn?jai. Apie š? stebukling? šaltin? vyskupas Motiejus Valan?ius „Žemai?i? vyskupyst?je“ raš?: „Metuose 1657 kana kas prad?jo pasakotis, 28. Lapkri?io Ugioniuose mat?s ties pat šalteniu kyban?i? ant oro maliavon?, arba abrozd?, motinos Dievo.“ Jo vanduo po to tapo gydan?iu: „kas vien skaudan?ias akis nuplauna Ugioni? šalteny, tuojau išgyna. Tik?dami tam, žlibieji žmon?s iš vis? pusi? b?riais prad?jo eiti ? Ugio­nius.“ Žemai?i? vyskupas Petras Par?evskis buvo nurod?s surasti patikim? ?rodym? apie šaltinio stebuklingas galias. Deja, ?rodym? neatsirado, pasakojimai apie stebuklingus pagijimus taip ir liko pasakojimais bei plito toliau: kas prareg?jo, kas j?gas atgavo, kam negyjanti žaizda staiga užgijo. Už patirtas malones atsid?kodavo ?mesdami ? šaltin? pinig?. Stebuklingomis Ugioni? šaltinio galiomis tikima iki šiol.
Virš pagrindin?s požemin?s versm?s – šaltinio versm?s –
1840 m. pastatyta medin? koply?ia. Pastato interjeras gana kuklus. Koplyt?l?je yra vertingos XIX a. medin?s skulpt?ros „Šventoji su knyga“ ir „Vyskupas su kryžiumi“, stovin?ios abipus altoriaus. Altoriaus viršuje kabo legend? primenantis Marijos su k?dikiu paveikslas. Virš versm?s ?rengtas šulin?lis su tvorele, pad?ti puodukai vandeniui semti. Manoma, kad bažnytkaimyje buvo 19 stebukling? versmi?, dalis j? nuseko d?l intensyvios žvyro gavybos. Tik koply?ios požemin? vandens srov? yra pati „stebuklingiausia, sveikat? gerinanti, akis gydanti“. Šalia koplyt?l?s yra statokas šlaitas, o jame trykšta dar kelios požemin?s versm?s. Dubysos regioninio parko darbuotoj? r?pes?iu virš dviej? versmi? padaryti šuliniai, sutvarkyta aplinka. Žmon?s tiki, kad gydo ir nedideli akmenukai, paimti iš nesutvarkyt? trykštan?i? požemini? versmi?. Pa?mus juos es? reikia d?ti ant žaizd?, trinti skaudamas vietas. Koply?ios vanden? žmon?s dažnai semia savo reikm?ms per Sekmini?, Žolin?s atlaidus, per kitas didži?sias religines šventes. Takelis nuo koply?ios veda link šventoriaus. Šalia nuolat priži?rima gyvatvor?, išlik?s senoviškas r?sys (ledain?), sudegusios klebonijos vieta, Dubysos regioninio parko direkcijos specialist? r?pes?iu medžiuose ?rengti inkilai šikšnosparniams.
^[3]Ugioni? apylink?s pasižymi ne tik nuostabiu kraštovaizdžiu, jose gausu nauding?j? iškasen?. Vietov?s reljef? suformavo ledynai, ypa? paskutinio apled?jimo supleiš?jusios ledo nuoskilos, luitai. Tirpsmo vandenys suklost? sm?l?, žvyr?, mol?, susidar? haloceno amžiaus šaltini?, aliuvin?s ar pelkin?s nuos?dos – klintys. Ugioni? sm?lio telkinyje kvarco yra 82–89 proc., feldšpat? 8,2–20,4 proc. Sm?lis tinkamas akytam betonui gaminti, nes yra vidutinio rupumo, gelsvai rusvas. Sluoksni? storis svyruoja nuo 0,7 iki 6 m, vidurkis 3,1 m. Žvyro karjere rasta apie 30 proc. žvirgždo ir gargždo, žvyro sluoksnis vietomis viršija 10 m, o vidutinis storis svyruoja apie 1–5 m. Sm?lis ir žvyras Ugioniuose buvo intensyviai kasamas 1970–1985 m.
Ties Pažvirin?io ir Ugioni? kaim? riba esan?i? Ugioni? kapini? teritorij? kol?ki? laikais supo veikiantys sm?lio, žvyro karjerai, v?liau jie buvo užsodinti pušimis. Aukštokame kalnelyje, nutolusiame nuo Ugioni? kaimo kapini? ? vakarus apie 100 m, kelio ? Ugionius dešin?je pus?je, 2015–2016 m. prad?jo veikti naujas nedidelis sm?lio karjeras.
Ugioni? klin?i? telkinys yra apie 200 m ? pietry?ius nuo bažny?ios. Klintys st?kso dviem atskirais l?šiais. Pirmojo l?šio storis yra nuo 0,3 iki 0,6 m, vidutinis storis – 0,45 m.
Dang? sudaro apie 0,2–0,5 m dirvožemio storis. Telkinio plotas 0,45 ha. Sp?jamos atsargos apie
2 041 m3. Pietiniame klin?i? l?šyje sluoksnio storis yra 0,2–1,5 m, vidutinis storis – 0,85 m. Dang? sudaro karbonatingas 0,9–1,1 m storio sm?lis. Spalva pilkai balta, vietomis kompaktiškas, užima 0,42 ha plot?. Atsargos sudaro apie 5 611 m3 (Lietuvos TSR mineralini? žaliav? apžvalga, I ir II t., Vilnius, 1961).
Už Dubysos, už vadinam?j? Kaukazo kaln?, ? up? atiteka dešinysis jos intakas Šventupis. 350 m ? rytus nuo upelio yra Šventupio klin?i? telkinys, kur?, kaip ir kitus sm?lio ar žvyro telkinius, geologai išžvalg? 1965 m. Klin?i? sluoksnio storis – 0,2–1,7 m, vidurkis – 0,98 m.
Dang? sudaro durpinis dirvožemis, kurio storis 0,7–1,7 m. Klintis yra molinga, vietomis švari, pilkai baltos spalvos, puri, vietomis kompaktiška, turi 86–92 proc. kalcio karbonato (CaCO3), plotas 1,8 ha, atsargos – 17 914 m3. Tinka r?gš?ioms dirvoms kalkinti.
Ugioni? gamta ir istorija patraukli turistams, j? kasmet vis daug?ja. Dubysos regioninio parko darbuotojai pareng? kelias turistines trasas, jungian?ias ne tik Ugioni? bažnytkaim?, bet ir šalia esan?ias vietoves. Viena iš j? – 25 km ilgio dvira?i? trasa Betygala–Ugioniai–Betygala. Si?loma aplankyti Betygalos I, Betygalos II, Ro?išk?s piliakalnius, Kej?n? archeologin? kompleks?, Betygalos, Ugioni? bažny?ias, Pilkalnio ir Ugioni? koply?ias, Pal?kš?io, Burbiški? dvarus, paminkl? Vytautui Didžiajam Betygaloje, Betygalos muziej?, Daukšos ?žuol?, Šv. Jono šaltin?l?, kaimo turizmo sodyb? „Rokyn?“, susipažinti su Dubysos vandens turizmo trasa. Si?loma aplankyti kaimo turizmo sodybas prie Dubysos Darbut?, Vandži? kaimuose.
Marijona Birut? Navakauskien?
Ištrauka iš M. B. Navakauskien?s knygos
„Kelion? aplink Ugionius“ (Kaunas, 2022),
skirtos Ugioni? 430-me?iui.