Ūkininkai nutarė tvirtai spaustis į kumštį

Ugnė TIMONYTĖ

Per svilinantį speigą iš visų rajono pašalių į Raseinius suvažiavę ūkininkai prisipažino šiame susirinkime spręsiantys netgi savo išlikimo klausimą. Įvairiausių mokesčių į ožio ragą riečiami ūkininkai baiminasi, kad nuolankiai tylėdami jie praras ne tik savo ūkius, bet ir savo valstybę.

Drakoniškas mokestis

Ūkininkų susirinkimą pradėjęs LŪS Raseinių skyriaus pirmininkas Albinas Gruzdžiūnas priminė, kad daug ir įvairių ketinimų per šį nepriklausomybės laikotarpį būta, kad tik nustumtų ūkininką nuo žemės, netgi atvirai buvo raginami ūkininkai atsisakyti savo žemės, ūkio, už tai net pinigai jiems mokami. Tam nepavykus ar pavykus tik iš dalies, dabar ketinama ūkininkus mokesčiais pasmaugti. „Mūsų žiniomis, ūkininkai bankams yra skolingi apie milijardą litų. Dabar, jei įvestų žadamus naujus mokesčius, iš ko ūkininkai paskolas grąžintų?“

Ūkininkai vieningai sutarė, kad jiems yra pražūtingas prieš pat Kalėdas priimtas naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatymo projektas, kuriame numatyta keisti žemės apmokestinimo principą. Ruošiamasi žemę apmokestinti pagal rinkos vertę ir, ūkininkų įsitikinimu, tai padidins mokestį net iki šešių kartų. „Mes jau esame įpratinti, kad kartelė būtų po truputį keliama, kad mokesčiai didėtų keliais procentais. Bet dabar rovė net šešis kartus. Tokio šuolio dar niekur nėra tekę regėti. Ant mūsų išbandys“, –vienas per kitą kalbėjo ūkininkai. Iki šiol, kaip žinome, žemės mokestis buvo skaičiuojamas pagal žemės našumo balą ir apmokestinama buvo 1,5 proc. tarifu. Dabar siūloma žemės mokestį skaičiuoti pagal jos rinkos vertę, o mokesčio dydis svyruotų
nuo 0,01 iki 4 proc.

Nė kiek ūkininkų nenuramino ir susirinkime dalyvavusių Žemės ūkio ministerijos atstovų tikinimai, kad dirbantiems ūkininkams mokesčiai tikrai nedidėtų, kad tuo mokesčiu tik siekiama išgyvendinti „sofos ūkininkus“, kurie minta darbščiųjų ūkininkų sąskaita. „Juk jūs ir patys pastebite, kiek daug yra apleistų, nedirbamų žemių. 2003–2005 metais buvo atlikti tyrimai identifikuojant apleistą žemę su palydoviniais vaizdais ir nustatyta, kad 84 ha yra akivaizdžiai apleistos žemės, apaugusios krūmais ar net medžiais. Dar tikslesni bus 2010 metų duomenys, kurie šiuo metu analizuojami Valstybinės žemės fonde. Preliminariais duomenimis, iš viso apleistos žemės 2010 m. buvo 357 tūkst. ha, t. y. apie 10 proc. visos žemės ūkio paskirties žemės.“ Todėl dabar siūloma tokia žemės mokesčio tvarka: vidutinę žemės ūkio sklypo žemės vertę padauginti iš 0,01–0,4 proc. tarifo (tarifo pasirinkimo teisė paliekama savivaldybėms), visa tai dar kartą padauginti iš mokestį mažinančio 0,35 proc. koeficiento, kuris būtų taikomas tik žemė ūkio paskirties žemei, ir po šių aritmetinių veiksmų žinotume konkretaus žemės sklypo žemės mokesčio dydį.

Ūkininkus išgąsdino ir tai, kad apmokestinimo procese dalyvautų ir savivaldybės, kurioms būtų suteikta teisė nustatinėti, kokio procento tarifu reikia apmokestinti vieną ar kitą ūkininką, o kurį gal visai atleisti nuo mokesčių. Beliktų be balso pataikauti valdančiajai daugumai.

Naujam žemės mokesčiui siūlomas pereinamasis laikotarpis iki 2017-ųjų metų, kasmet po 20 proc. didinant žemės vertę, nuo kurios bus skaičiuojamas mokestis.

Ūkininkų įsitikinimu, ši našta būtų nebepakeliama.

Randasi naujų mokytojų

Alfredas Bradauskas sakė, kad jie neužmiršo ir gerų valdžios darbų: „Jų yra nedaug, todėl nesunku juos atsiminti. Šis žemės ūkio ministras apsaugojo ūkininkus nuo nesąmoningų techninių apžiūrų, dar vienas kitas klausimas buvo išspręstas mūsų naudai. Bet dabar vėl prisikūrė privačių firmelių, kurios ketina pradėti mokyti ūkininkus. Reikėsią kažkokius kursus apie chemikalų naudojimą išklausyti. „Mes, agronomai, turėsime eiti klausytis dėl pinigų plovimo atsiradusių dėstytojų? Prižadame, mes juos pačius taip išegzaminuosime, kad į kitą pamoką jie patys nebeateis. Arba sustabdykite šį sumanymą, kol dar laikas. Ir nesakykite, kad to reikalauja ES direktyva“. Šia nata savo pasisakymą pradėjo ir pieno ūkio savininkas Eugenijus Jasiulis, kuris piktinosi prasidėjusiu kalibravimo vajumi: „Ne ūkininkas turėtų kalibruoti, o pienovežis atvažiuoti su skaitliukais. Aš jam – pieną, jis man – čekį. O dabar įsikūrė privati gyvulių produktyvumo įmonė ant mūsų galvų. Atvyko į mano fermą, patikrino, sako, du skaitliukai neveikia. Išrašė 700 litų sąskaitą už vizitą. Sakau, tai sutaisykite juos. O jie man – „Nemokam.“ Šimtus sumokėjau, bet tie skaitliukai taip ir liko. Bet kitąkart dar už 700 litų sužinojau, kad vienas skaitliukas kažkaip paslaptingai pats susitaisė.“

E. Jasiulis papasakojo „plūgo broliams“ ir apie savos ūkininkų pienininės statybos vargelius, kai net banko Lietuvoje nebėra, kuris sutiktų teikti paskolą. „Jei nebebus kitos išeities, statysime už savus, bet vis tiek statysime“.

Tuo tarpu Mykolas Hofertas atkreipė dėmesį į nykstantį gyvulininkystės sektorių, kai per metus likviduojami tūkstančiai pieno ūkių: „Po karo karvių dvigubai daugiau buvo negu šiandien“. Ir veršelių išvežimas iš Lietuvos, pasak ūkininko, nieko gero nežada.

Daug pavojų ūkininkai įžvelgė ekologinio ūkininkavimo naujovėse. Tokių ūkininkų vardu kalbėjo Jonas Kaminskas: „Dabar nesertiikuos ūkių, jei bus 10 proc. piktžolėtumas. Kaip pasiekti, kad jo nebūtų, ypač jei augini žirnius, kitas ankštines kultūras? Panašu, kad tokių reikalavimų prigalvojo žmonės, nė nematę ekologinio ūkio, neturį supratimo, kaip ekologiškai ūkininkaujama.“ Ūkininkas prašė jų susirinkime dalyvavusio žemės
ūkio viceministro Mindaugo Kuklieriaus – iki pavasario laiko dar yra, sustabdykite tą nesąmonę…

Savo pastebėjimus ūkininkai išsakė ir dėl selekcinės sėklos mokesčio, kuris šiandien nėra parengtas ir nėra nustatytas konkretus mokestis už selekcinę sėklą, todėl prašė kuo greičiau tai padaryti.

Viceministras M. Kuklierius priminė, kad ūkininkams dar siekiama įbrukti valymo įrenginių dumblą. Viceministras sakė, jog prieš tai piestu stoti nereikėtų, tačiau dumblas turėtų būti pirmiausiai ištirtas, nes antraip ūkininkai rizikuotų užteršti savo žemes.

Ūkininkai pasisakė ir už tai, kad VMI ir kiti tikrintojai prisimintų nuo amžių žinotą žodį „talkininkas“, kad kaimynas kaimynui galėtų padėti be baimės, kad bus už tai nubaustas kaip nelegalas.

Politinis atspalvis

Danguolė Peckuvienė savo kalboje daugiausiai dėmesio skyrė emigracijai ir su tuo susijusiems socialiniams klausimams, išreiškė nerimą, kad jei taip toliau bus, neliks ir pačios valstybės. Po jos kalbėjęs vicemeras Sigitas Vaičius ją nuramino sakydamas,
kad visą milijoną mūsų geriausiųjų išvežė ir sunaikino, o Lietuva vis tiek išliko, tai išliks ir dabar, nes tie žmonės sugrįš ar bent turi galimybę bet kada sugrįžti. Ir bandė atskirti politinius klausimus nuo praktinių.

Seimo narys Edmundas Jonyla atkreipė dėmesį į pačių ūkininkų pasyvumą: „Kai Seime svarstome šnapso klausimą, kompiuteris nuo pasiūlymų tiesiog užsikemša, o kai Žemės įstatymą – tuščia. Taip neturėtų būti.“

E. Jonyla atkreipė dėmesį ir į tai, kad šiandien aistras kaitinantį Žemės įstatymą kažkodėl pristatinėjo ne žemės ūkio ministras, o finansų, kuriai rūpi kuo daugiau mokesčių surinkti. Todėl naivu būtų tikėtis mažesnio mokesčio už žemę.

Seimo narys Jonas Ramonas žemdirbius išvadino naivuoliais, kurie dar tiki viskuo, ką jiems sako politikai: „Kalbėdami šiandien apie žemės mokestį, dar ketinate dėl jo kautis, o jis jau priimtas. Jis jau egzistuoja. Taškas. Kai vyko Seime balsavimas tuo klausimu, aš savo kolegoms rėkte rėkiau, ką jūs darote? O jie man sakė: „Svarstome.“

J. Ramonas pastebėjo, kad dar nėra buvę per visą nepriklausomybės laikotarpį, kad ūkininkas, prasižiojęs prieš valdžią, sulauktų tikrintojų: „Nedaug nubaus, bet cvankt per smegenis – būk ramesnis…“ O Raseinių rajone taip jau buvo.

Ūkininkas Gintautas Lukoševičius sakė, kad Raseiniuose išvis nebežinai, ko bebijoti: „Mero Ačo bijok, vicemero Vaičiaus bijok, spaudos atstovo Gudžiūno irgi bijok…“

Vienui vieni

Daug karčių žodžių ūkininkai išsakė savo aukštesnės valdžios adresu, kuri visiškai su jais nesiskaitanti, o rajonų ūkininkai esą reikalingi tik mokesčiams mokėti. Ūkininkai netgi į savo priimtą rezoliuciją įrašė punktą, reikalaujantį, kad LŪS pirmininkas J. Talmantas ir ŽŪR pirmininkas A. Stančikas suorganizuotų Lietuvos žemdirbių suvažiavimą. Susirinkime dalyvavęs LŪS vicepirmininkas Raimundas Jovarauskas į tai atsakė: „Jei bus pinigų, organizuosime, nebus, neorganizuosime…“ Sakė, kad pinigų jie iš niekur kitur negauna, gyvena tik iš ūkininkų surinktų nario mokesčių. (Žemės ūkio viceministras M. Kuklierius sakė, kad tai netiesa, kad ir iš ES nubyra…)

J. Ramonas atvyko į Raseinius su misija organizuoti parašų rinkimą dėl išmokų suvienodinimo su ES senbuvėmis, o tuos parašus patys vešią į Briuselį. M. Kuklierius tam nepritarė, sakė, jog mes negalime reikalauti, kad būtume lygesni už visus. O svarbiausia, ragino beveik visi kalbėjusieji, ūkininkai išsikovos šio to tik būdami vienybėje it kumštis.