Ūkininkų problema – polietileno atliekos

Siųsti Versija spausdinimui

Albinas STAKAUSKAS

Neseniai vykusiame susitikime su Savivaldybės vadovais rajono ūkininkai kėlė problemas dėl polietileno maišų, įvairių plastikinių talpų nuo chemikalų ir kitų atliekų tvarkymo. Pasak kalbėjusiųjų, tų pakuočių niekas nenori imti, o mažesni ūkiai jas degina arba užkasa žemėje, tokiu būdu darydami žalą aplinkai. Iš tiesų ne vienoje rajono kaimiškoje vietovėje galime pamatyti riogsančias polietileno krūvas ar besimėtančias plastmasines talpas. „Alio, Raseiniai“ pasidomėjo, kokie gali būti šios problemos sprendimo būdai.

Vieni susitvarko, kitiems problema egzistuoja

Pakautų žemės ūkio bendrovės pirmininkas Telisforas Lapkauskas sutiko, kad plastmasės atliekų šalinimo klausimai ūkininkams iškyla. Kita vertus, bent šiuo metu Pakautų bendrovė tokios problemos neturi – jau ne pirmi metai, kai pagal sudarytą sutartį jos sukauptą ir sandėliuojamą polietileną išveža įmonė, tvarkanti atliekas. Kol kas jokio mokesčio neprašoma. „Žinau, kad kitiems ūkininkams tai yra didelė problema. Jie ieško įmonių, bet šios nesutinka atlikti darbų. Galbūt netenkina sutarčių sąlygos ar panašiai“, – svarstė T. Lapkauskas. Tuo tarpu Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Arvydas Žukauskas priminė, kad pagal savo specifiką atliekos labai skiriasi (pavojingos, greitai yrančios ir kt.), todėl jas renka skirtingos įmonės su skirtinga technika. „Šiuo metu galiojanti tvarka – Atliekų tvarkymo įstatymas bei taisyklės reglamentuoja visą šį procesą. Ūkininkai, vykdydami savo darbus, dažnai galbūt dėl nežinojimo ar nesusišnekėjimo susiduria su problemomis, kai kreipiasi į įmones, vykdančias atliekų surinkimo paslaugas. Mūsų rajone taip pat yra patvirtintos atliekų surinkimo taisyklės. Dabartiniu metu ūkininkams susidarantis didžiausias polietileno atliekų kiekis – plėvelė, naudojama šienainiui. Tas atliekas gali surinkti UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“ už tam tikrą mokestį. Reikia tik susiskambinti ir susitarti. Kita (specifinė) atliekų rūšis –  didmaišiai, kuriuose transportuojamos trąšos, chemijos tara bei plastmasiniai maišai nuo parduodamų sėklų ir kt. Šias atliekas surenka įmonės. Atliekas tvarkančių įmonių registre visos jos yra surašytos (internete galima surasti). Kai kurie rajono ūkininkai ir bendrovės naudojasi jų paslaugomis. Atliekas tvarkančios įmonės išrašo atitinkamas pažymas dėl surinkto polietileno, už tai neimdamos jokio mokesčio. Tiems ūkininkams, kurie kreipiasi į mūsų skyrių, duodame kontaktus tų, kurie galėtų jiems padėti. Taip pat patys skambindavome šioms įmonėms ir tarpininkaudavome, kad mūsų ūkininkams padėtų atsikratyti atliekomis. Žinoma, šios įmonės vyksta specializuotais automobiliais, jos iš anksto nusimato maršrutus ir dėl nedidelio kiekio nevažiuoja“, – aiškino A. Žukauskas.

Tiekėjų žaidimas ūkininkų nenaudai

Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyresn. specialistas, ekologas Vytautas Oržekauskas pažymėjo, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymą savivaldybės atsakingos tik už komunalinių atliekų tvarkymą. Atliekos, kurios susidaro ūkiniams subjektams vykdant veiklą, yra gamybinės, ir už jas atsako pats ūkio subjektas (mūsų minimu atveju – ūkininkas). Toks yra įstatymas ir juo turime vadovautis. „Dėl polietileno pakuočių (trąšų, sėklų, šienainio presavimo, augalų apsaugos ir kt.) išties kyla nemažai problemų. Pagal įstatymą, už tų gaminių atliekas yra atsakingi gamintojas ir importuotojas. Pastarieji turi teisę pasirinkti vykdytoją, kuris atstovauja jų interesams (surenka pakuotes ir t. t.). Už atliekų sutvarkymą, laikantis įstatymo, niekas neprivalo mokėti. Įstatyme tai aiškiai yra pasakyta. Tačiau kartais kai kurios įmonės taiko minimalų vežimo mokestį, kuris neįeina į bendrą lėšų poreikį. Minėtos įmonės yra sudariusios sutartis su kitais subjektais (pvz., Pramoninkų asociacija) ir pristatydamos atliekas gauna lėšas – niekas nemokamai neveža. Atliekos vertinamos pagal rūšį, kiekį ir panašiai. Dabar yra nemažai įmonių, siūlančių tokias paslaugas. Informacija dėl šių įmonių pasiūlos viešai skelbiama internete. Tačiau renkantis atliekų tvarkymo įmonę, reikia būti labai atidiems ir nepasirašyti sutarties su bet kuo. Kai kurios įmonės taiko įkainius ir tokiu būdu uždirba kone dvigubai. Uždirba iš ūkininko ir uždirba iš gamintojo, kuris tuos pinigus per asociacijas jam sumoka vėl. Todėl kartoju, reikia būti labai atsargiems, nes ūkininkas pirkdamas, pavyzdžiui, fasavimo plėvelę jau užmoka ir už jos sutvarkymą. Mano siūlymas: ūkininkui perkant trąšas ar kitas prekes, iškart paklausti pardavėjo, kaip tos pakuotės bus sutvarkytos. Tačiau pardavėjai vengia prisiimti atsakomybę. Kadangi poįstatyminiai aktai leidžia, jie samdo atliekų tvarkymo įmones ir tokiu būdu kartais žaidžiamas dvigubas žaidimas vartotojo nenaudai. Žinome tokių atvejų, kai ūkininkai sumokėjo didžiulius pinigus už tokių atliekų sutvarkymą. Augalų apsaugos produktų tara pagal valstybines užduotis būtinai turi būti surinkta iki 70 proc. To paties reikalauja ir Europos Sąjungos direktyvos, deja, jos nevykdomos“, – pasakojo V. Oržekauskas.

Komunalininkų galvos skausmas

Yra ne kartą buvę, kai žemės ūkio reikalams naudotos polietileno atliekos buvo sukrautos prie komunalininkų konteinerių. Beje, ne tik polietilenas, bet ir padangos bei įvairus plastikas, o taip pat kitos kenksmingos medžiagos – tepalų bei kuro filtrai ir t. t. Atsakingi pareigūnai perspėja, kad to jokiu būdu negalima daryti ir už tai yra
griežtai baudžiama.
„Alio, Raseinius“ rajono komunalininkai informavo, kad buvo numatyta, esant reikalui, pagelbėti ūkininkams ir surinkti polietileno plėvelę (mokestis – 1 kub. m/15 Lt). Polietilenas turi būti tvarkingai surūšiuotas ir sandėliuojamas, negali būti jokių priemaišų (šienainio, salietros ar kitų medžiagų pėdsakų). Tačiau dabartiniu metu yra sugedusi speciali technika ir kol ji nebus suremontuota, tol šios paslaugos komunalininkai nesuteiks. Artimiausiu metu, suremontavus techniką, „Raseinių komunalinės paslaugos“ besikreipiantiems ūkininkams padės, nors to ir neprivalo daryti, kadangi tai yra gamybinė atlieka. Dėl šiuo metu pakilusio vadinamojo vartų mokesčio, buvęs polietileno surinkimo įkainis taip pat gali šiek tiek padidėti.

Šeimininko šiukšlės nepuošia

Ne viename rajono kampelyje akis bado besimėtančios polietileno atliekos. Tačiau vien keikiant netobulus įstatymus ar pareigūnus, vargu ar tas problemas išspręstume. Juolab, kad yra nemažai pavyzdžių, kai patys ūkininkai susiranda atitinkamas įmones, susitvarko, ir jų žemėse polietileno kalnų nepamatysime.
Specialistai teigia, kad, pavyzdžiui, laikraštis suyra per 2-5 mėnesius, banano žievė – per kelias dienas, o plastikiniai maišeliai – per 500-1000 metų. Tačiau mokslinėje literatūroje rašoma, jog tai daugiau spėjimas ir būdas pasakyti, kad šis procesas užtrunka labai ilgai.

Komentarų nėra