Up?se pilna kol?kietik? vaiduokli? ken?ia ne tik uvys
Kol?ki? dvasia Lietuvoje jau seniai isisklaid?, bet Raseini? apylink?se vis dar apstu rykaus sovietme?io laik? palikimo sen?, yran?i? betonini? utvank?. Blogiausia, kad jos daro didel? al? gamtai.
Dauguma hidrotechnikos statini? m?s? krate buvo pastatyti b?tent kol?ki? laikais, bet mon?s prie j? taip priprato, kad kitaip ir ne?sivaizduoja savo aplinkos. Kaip utvankos marina m?s? upes, sutiko papasakoti dr. Vytautas Rakauskas, Gamtos tyrim? centro mokslininkas, tyrin?jantis vandens ekosistemas.
Kod?l sovietme?iu, kol?ki? laikais, Lietuvoje pastatyta tiek daug utvank?? Dabar skai?iuojama, kad j? alyje yra bema 1,5 t?kstan?io.
Utvankos statytos ir tvenkiniai formuoti d?l ?vairi? prieas?i?. Pavyzdiui, vykstant alies elektrifikacijai n? vienas kol?kis ar miestas nenor?jo likti nuoalyje ir bet kokia kaina steng?si pasiekti laim?jim?. Hidroelektrini? utvankos buvo statomos b?tent gamtos s?skaita, sutrikdant nat?ralias upi? ekosistemas, paver?iant jas panaesn?mis ? eer?.
Kita dalis tvenkini? buvo suformuoti kaip rezervuarai laistymo reikm?ms, laukams dr?kinti. Dar kitur up?s utvenktos, nes aplink buvo per maai eer?. Kad gyventojams b?t? kur maudytis, vejoti, leisti laisvalaik?.
Gamtai ie poky?iai buvo stiprus stresas, migruojan?ios uvys prarado didel? dal? nertavie?i?. Blogiausia, kad d?l utvank? gamta yra priversta kent?ti iki iol, nors dalis moni? labai vertina tvenkini? gro? tai plaukioja gulb?s, ydi lelijos… Nors i ties? tvenkiniai yra ingsnis nutolstant nuo nat?ralios gamtos.
Sovietiniais laikais dalis moni?, gamtinink? ir mokslinink?, be abejo, suprato, kad statant utvankas vykdoma piktadaryb?. Ta?iau sovietinis reimas nutildydavo visus, kuri? nuomon? nesutapdavo ar prietaraudavo komunist? partijos linijai. Aplinkosauga ir ekologija nebuvo valstyb?s prioritetas, nusverdavo kiti dalykai.
Dabar gyvendami demokratin?je santvarkoje mes apie mogaus piktadarybes gamtai galime atvirai kalb?ti ir diskutuoti.
Tuomet padiskutuokime ir pasvarstykime, kokios b?t? Lietuvos up?s, jeigu jose b?t? maiau arba ivis neb?t? utvank??
Kad utvankos ukerta keli? uv? migracijai, yra pati akivaizdiausia j? ala. Pavyzdiui, i lai?, laki?, iobri? utvankos at?m? reikming? dal? nertavie?i?. O kai suma?ja nertavie?i?, suma?ja ir uv?.
Be to, utvankos labai smarkiai pakei?ia buveines. Jeigu lygintume mogaus nepaliest? srauni? up? su tokia, kuri? perr?ia viena ar net kelios utvankos, pavyzdiui, kaip yra Kirknov?je, tai turime dvi labai skirtingas situacijas. Tvenkiniai ir tarp utvank? atsid?r? upi? ruoai jau yra veikiau ne upin?s, o stovin?io vandens buvein?s.
Galiausiai, utvankos stipriai paveikia emiau esan?i? up?s dal?. Esu mat?s, kai emiau utvankos esanti up?s dalis per kar?ius buvo pilna negyv? uv? laki? jaunikli?, up?taki?, gruli?, lii?… Kod?l taip nutiko? Ogi tod?l, kad vasar? d?l utvank? telkiniuose stipriai suyla vanduo, o per patvank? nuteka tik pavirinis ?il?s labiausiai. Toks vanduo up?s uvims yra tarsi pra?tingas ilumos sm?gis. Juk m?s? uvys tai ne ilt?j? j?r? ir akvarium? gyventojos.
Taigi jeigu Lietuvos up?s b?t? vientisos ir nepaeistos mogaus veiklos, toki? kraupi? vaizd? vasaromis tikriausiai netekt? matyti. Apskritai, m?s? up?s be utvank? b?t? sveikesn?s, turtingesn?s, o tai ir mon?ms b?t? naudinga.
Priminsiu, kad up?ms ?uvinti valstyb? kasmet ileidia nemaai pinig?. Jeigu d?l vienos utvankos igaita t?kstan?iai saugom?, ret? uv? tai yra ir didelis finansinis nuostolis, prarasti mokes?i? mok?toj? pinigai.
Dalis utvank? yra senos, neprii?rimos, apleistos.
Taip, nuolat tenka matyti, kaip seni utvank? betono luitai tiesiog ei?ja ir gri?va. Statinys nebeatlieka joki? funkcij? ir tik trukdo up?s t?kmei, blokuoja uv? keli?.
Deja, bet Lietuvoje pasitaiko, kad kas nors vis d?lto toki? griuven? nusprendia atstatyti. Tada a jau?iu g?d?. O juk sprendimas yra paprastas tiesiog demontuoti utvankas. Pirmiausia maesnes ir apleistas ar j? griuv?sius. Kad up?s tek?t? taip, kaip tek?jo t?kstan?ius met? po paskutinio ledynme?io.
Taip daro JAV ir daugelis paangi? Europos ali?, kurios supranta, kad mogus be gamtos egzistuoti negali, kad turime r?pintis savo aplinka ?ia ir dabar. Jau ir taip per ilgai dels?me.
Kirknov?s utvanka Raseini? rajono savivaldyb?je, Ariogalos seni?nijoje, yra ?vertinta kaip viena didiausi? al? Lietuvos gamtai daran?i? ir maiausi? socioekonomin? vert? turin?i? utvank? alyje. Lietuvos mokslinink? atlikta Utvank? ?vertinimo ekologiniu ir socioekonominiu poi?riu studija ver?ia atkreipti d?mes?, kad utvankos ar j? liekanos i l?to marina upes ir labai kenkia nat?raliai uv? migracijai. Mokslinink? teigimu, utvankos suskaldo vientis? up?s ekosistem?, sutrikdo maist-mediagi? keli?, d?l to smark?ja upi? ir j? priekran?i? bio?vairov?s nykimas.
I viso Lietuvos up?se ir upeliuose yra daugyb? utvank? beveik 1,5 t?kstan?io. Ta?iau vietos gyventojai yra tiek priprat? prie utvank?, kad net ir matydami nesaugi?, avarin? j? b?kl? nesusim?sto apie pavoj? ir met? metais darom? al?. Visuomen?s apklausa atskleid?, kad madaug 3 i 5 moni? yra gird?j?, kad utvankos kenkia gamtai. Ta?iau vos pus? pilie?i? gal?jo nurodyti, kad utvankas labiausiai vert?t? paalinti ilaisvinti upes atkuriant nat?rali? j? t?km?. Kitaip tariant, didel? dalis visuomen?s umerkia akis prie problem? ir nepripa?sta, kad utvankos aloja gamt?.
mogaus sukurtos dirbtin?s kli?tys up?se j? ruous paver?ia ? tvenkinius, kuri? ekosistema labiau panai ? eer? negu upi?. Tai gali paliudyti vien vej? laimikiai tvenkiniuose kimba karpiai, karosai ar lynai, o ne lakiai, apalai ar up?takiai. Mokslininkai ichtiologai yra konstatav?, kad auk?iau Kirknov?s utvankos susiformavusiame tvenkinyje hidromorfologin?s s?lygos yra labai pakitusios ir netinkamos tipik? upini? uv? gyvensenai.
Ekspert? teigimu, uvims ne?veikiama Kirknov?s utvanka patenka tarp penki? didiausi? al? gamtai daran?i? utvank?. Paalinus i? dirbtin? kli?t?, uvims atsivert? migracijos kelias ? vis? up? uvys gal?t? laisvai plaukioti daugiau negu 10 kart? ilgesn?je up?s atkarpoje. D?l to gal?t? pagaus?ti ir viso Dubysos up?s baseino migruojan?i? ir saugom? uv? r?i? itekliai, pager?t? i? r?i? populiacij? b?kl?.
Paangi? Europos ali? ir JAV patirtis rodo, kad utvankos priei?ra ir remontas daniausiai kainuoja kur kas daugiau negu jos iardymas ir up?s vagos sutvarkymas. O toki? projekt? nauda gamtai milinika.
Art?ras Pu??ta
