[1]Kol?ki? dvasia Lietuvoje jau seniai išsisklaid?, bet Raseini? apylink?se vis dar apstu ryškaus sovietme?io laik? palikimo – sen?, yran?i? betonini? užtvank?. Blogiausia, kad jos daro didel? žal? gamtai.
Dauguma hidrotechnikos statini? m?s? krašte buvo pastatyti b?tent kol?ki? laikais, bet žmon?s prie j? taip priprato, kad kitaip ir ne?sivaizduoja savo aplinkos. Kaip užtvankos marina m?s? upes, sutiko papasakoti dr. Vytautas Rakauskas, Gamtos tyrim? centro mokslininkas, tyrin?jantis vandens ekosistemas.
– Kod?l sovietme?iu, kol?ki? laikais, Lietuvoje pastatyta tiek daug užtvank?? Dabar skai?iuojama, kad j? šalyje yra bemaž 1,5 t?kstan?io.
– Užtvankos statytos ir tvenkiniai formuoti d?l ?vairi? priežas?i?. Pavyzdžiui, vykstant šalies elektrifikacijai n? vienas kol?kis ar miestas nenor?jo likti nuošalyje ir bet kokia kaina steng?si pasiekti laim?jim?. Hidroelektrini? užtvankos buvo statomos b?tent gamtos s?skaita, sutrikdant nat?ralias upi? ekosistemas, paver?iant jas panašesn?mis ? ežer?.
Kita dalis tvenkini? buvo suformuoti kaip rezervuarai laistymo reikm?ms, laukams dr?kinti. Dar kitur up?s užtvenktos, nes aplink buvo per mažai ežer?. Kad gyventojams b?t? kur maudytis, žvejoti, leisti laisvalaik?.
Gamtai šie poky?iai buvo stiprus stresas, migruojan?ios žuvys prarado didel? dal? nerštavie?i?. Blogiausia, kad d?l užtvank? gamta yra priversta kent?ti iki šiol, nors dalis žmoni? labai vertina tvenkini? grož? – štai plaukioja gulb?s, žydi lelijos… Nors iš ties? tvenkiniai yra žingsnis nutolstant nuo nat?ralios gamtos.
Sovietiniais laikais dalis žmoni?, gamtinink? ir mokslinink?, be abejo, suprato, kad statant užtvankas vykdoma piktadaryb?. Ta?iau sovietinis režimas nutildydavo visus, kuri? nuomon? nesutapdavo ar prieštaraudavo komunist? partijos linijai. Aplinkosauga ir ekologija nebuvo valstyb?s prioritetas, nusverdavo kiti dalykai.
Dabar gyvendami demokratin?je santvarkoje mes apie žmogaus piktadarybes gamtai galime atvirai kalb?ti ir diskutuoti.
– Tuomet padiskutuokime ir pasvarstykime, kokios b?t? Lietuvos up?s, jeigu jose b?t? mažiau arba išvis neb?t? užtvank??
– Kad užtvankos užkerta keli? žuv? migracijai, yra pati akivaizdžiausia j? žala. Pavyzdžiui, iš lašiš?, šlaki?, žiobri? užtvankos at?m? reikšming? dal? nerštavie?i?. O kai sumaž?ja nerštavie?i?, sumaž?ja ir žuv?.
[2]Be to, užtvankos labai smarkiai pakei?ia buveines. Jeigu lygintume žmogaus nepaliest? srauni? up? su tokia, kuri? perr?žia viena ar net kelios užtvankos, pavyzdžiui, kaip yra Kirkšnov?je, tai turime dvi labai skirtingas situacijas. Tvenkiniai ir tarp užtvank? atsid?r? upi? ruožai jau yra veikiau ne upin?s, o stovin?io vandens buvein?s.
Galiausiai, užtvankos stipriai paveikia žemiau esan?i? up?s dal?. Esu mat?s, kai žemiau užtvankos esanti up?s dalis per karš?ius buvo pilna negyv? žuv? – šlaki? jaunikli?, up?taki?, gružli?, šliži?… Kod?l taip nutiko? Ogi tod?l, kad vasar? d?l užtvank? telkiniuose stipriai sušyla vanduo, o per patvank? nuteka tik paviršinis – ?šil?s labiausiai. Toks vanduo up?s žuvims yra tarsi praž?tingas šilumos sm?gis. Juk m?s? žuvys – tai ne šilt?j? j?r? ir akvarium? gyventojos.
Taigi jeigu Lietuvos up?s b?t? vientisos ir nepažeistos žmogaus veiklos, toki? kraupi? vaizd? vasaromis tikriausiai netekt? matyti. Apskritai, m?s? up?s be užtvank? b?t? sveikesn?s, turtingesn?s, o tai ir žmon?ms b?t? naudinga.
Priminsiu, kad up?ms ?žuvinti valstyb? kasmet išleidžia nemažai pinig?. Jeigu d?l vienos užtvankos išgaišta t?kstan?iai saugom?, ret? žuv? – tai yra ir didelis finansinis nuostolis, prarasti mokes?i? mok?toj? pinigai.
[3]– Dalis užtvank? yra senos, nepriži?rimos, apleistos.
– Taip, nuolat tenka matyti, kaip seni užtvank? betono luitai tiesiog eiž?ja ir gri?va. Statinys nebeatlieka joki? funkcij? ir tik trukdo up?s t?kmei, blokuoja žuv? keli?.
Deja, bet Lietuvoje pasitaiko, kad kas nors vis d?lto toki? griuven? nusprendžia atstatyti. Tada aš jau?iu g?d?. O juk sprendimas yra paprastas – tiesiog demontuoti užtvankas. Pirmiausia mažesnes ir apleistas ar j? griuv?sius. Kad up?s tek?t? taip, kaip tek?jo t?kstan?ius met? po paskutinio ledynme?io.
Taip daro JAV ir daugelis pažangi? Europos šali?, kurios supranta, kad žmogus be gamtos egzistuoti negali, kad turime r?pintis savo aplinka ?ia ir dabar. Jau ir taip per ilgai dels?me.
Kirkšnov?s užtvanka Raseini? rajono savivaldyb?je, Ariogalos seni?nijoje, yra ?vertinta kaip viena didžiausi? žal? Lietuvos gamtai daran?i? ir mažiausi? socioekonomin? vert? turin?i? užtvank? šalyje. Lietuvos mokslinink? atlikta „Užtvank? ?vertinimo ekologiniu ir socioekonominiu poži?riu studija“ ver?ia atkreipti d?mes?, kad užtvankos ar j? liekanos iš l?to marina upes ir labai kenkia nat?raliai žuv? migracijai. Mokslinink? teigimu, užtvankos suskaldo vientis? up?s ekosistem?, sutrikdo maist-medžiagi? keli?, d?l to smark?ja upi? ir j? priekran?i? bio?vairov?s nykimas.
Iš viso Lietuvos up?se ir upeliuose yra daugyb? užtvank? – beveik 1,5 t?kstan?io. Ta?iau vietos gyventojai yra tiek priprat? prie užtvank?, kad net ir matydami nesaugi?, avarin? j? b?kl? nesusim?sto apie pavoj? ir met? metais darom? žal?. Visuomen?s apklausa atskleid?, kad maždaug 3 iš 5 žmoni? yra gird?j?, kad užtvankos kenkia gamtai. Ta?iau vos pus? pilie?i? gal?jo nurodyti, kad užtvankas labiausiai vert?t? pašalinti – išlaisvinti upes atkuriant nat?rali? j? t?km?. Kitaip tariant, didel? dalis visuomen?s užmerkia akis prieš problem? ir nepripaž?sta, kad užtvankos žaloja gamt?.
[4]Žmogaus sukurtos dirbtin?s kli?tys up?se j? ruožus paver?ia ? tvenkinius, kuri? ekosistema labiau panaši ? ežer? negu upi?. Tai gali paliudyti vien žvej? laimikiai – tvenkiniuose kimba karpiai, karosai ar lynai, o ne šlakiai, šapalai ar up?takiai. Mokslininkai ichtiologai yra konstatav?, kad aukš?iau Kirkšnov?s užtvankos susiformavusiame tvenkinyje hidromorfologin?s s?lygos yra labai pakitusios ir netinkamos tipišk? upini? žuv? gyvensenai.
Ekspert? teigimu, žuvims ne?veikiama Kirkšnov?s užtvanka patenka tarp penki? didžiausi? žal? gamtai daran?i? užtvank?. Pašalinus ši? dirbtin? kli?t?, žuvims atsivert? migracijos kelias ? vis? up? – žuvys gal?t? laisvai plaukioti daugiau negu 10 kart? ilgesn?je up?s atkarpoje. D?l to gal?t? pagaus?ti ir viso Dubysos up?s baseino migruojan?i? ir saugom? žuv? r?ši? ištekliai, pager?t? ši? r?ši? populiacij? b?kl?.
Pažangi? Europos šali? ir JAV patirtis rodo, kad užtvankos prieži?ra ir remontas dažniausiai kainuoja kur kas daugiau negu jos išardymas ir up?s vagos sutvarkymas. O toki? projekt? nauda gamtai milžiniška.
Art?ras Pu??ta