Ups! Raseinių valdžiai iš rankų iškrito 4 milijonai litų Vis dėlto dar išlieka galimybė tuos pinigus pakelti ir kuo skubiau įdėti į Raseinių kišenę. Tačiau reikės labai pasistengti.

Arūnas DAMBRAUSKAS [1]

Rezultatas – niekinis

Krizės metu Raseiniams buvo suteikta unikali galimybė pasiimti tikrą aukso puodą – keturis milijonus litų ir sutvarkyti už juos bene garsiausios regiono gyvenvietės Šiluvos mokyklą ir jos aplinką. Tačiau miesto valdžia nesugebėjo ištiesti rankos ir tiesiog pasiimti neatlygintinai siūlomos įspūdingos sumos.

Šio mėnesio 17 dieną buvo paskutinis terminas, iki kurio Raseinių rajono tarybos valdžios sudaryta komisija turėjo surengti viešojo pirkimo konkursą minėtiems darbams atlikti. Tačiau iki vokų atplėšimo likus maždaug dešimčiai minučių, komisijos pirmininko D.Baltrušaičio įsakymu konkursą nuspręsta nutraukti. Taip buvo užkirstas kelias galimybei gauti milžinišką sumą.

„Apmaudu, kad rezultatas – niekinis. Dėl nesuprantamų savivaldybės administracijos veiksmų galime prarasti keturis milijonus litų“, – nuogąstavo savivaldybės Tarybos narys Linas Dargevičius.

Jo nuomone,  konkursas galėjo nepavykti todėl, kad jo sąlygas bandyta pritaikyti tam tikroms konkrečioms bendovėms. Beje, tokias prielaidas žurnalistui patvirtino ne tik projekto įgyvendinimą prižiūrinti Viešoji įstaiga  Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA),  bet ir pats D.Baltrušaitis.

Suteikė paskutinę galimybę

Šiluvos mokyklos ir jos aplinkos sutvarkymo projektą finansuo jančios LVPA „Alio, Raseiniai“ pasiteiravo, ar dar yra galimybė atgauti valdžiai iš rankų išsprūdusius keturis milijonus litų. Agentūros atstovas  ryšiams su visuomene Vidmantas Valiušaitis sakė, kad tokią galimybę nuspręsta suteikti.

„Savivaldybė privalo pagaliau tinkamai organizuoti viešųjų pirkimų konkursą, dėl nesuprantamų priežasčių ji tai delsia padaryti. Trūksta administracinių gebėjimų ar kitos kokios priežastys lemia, bet faktas yra tas, kad jau keturis (!) kartus buvo nukelta konkurso vokų atplėšimo procedūra. Tad jeigu iki balandžio 15 dienos projektas nebus pradėtas įgyvendinti, gali atsitikti taip, kad ūkio ministras projektą išbrauks iš finansuojamų projektų sąrašo, o lėšas nukreips konstruktyviai vykdomiems projektams. Kokios galėtų būti projekto vilkinimo priežastys? Agentūros specialistų nuomone, didžiausia problema – administracinių gebėjimų stoka, nesugebėjimas tinkamai planuoti ir valdyti projektų darbų eigos“, – teigė V.Valiušaitis.

LVPA atstovas neslėpė abejojantis užvilkinto konkurso sėkme: mažai tikėtina, kad per tris savaites, tai yra iki ateinančio balandžio vidurio, bus atlikta tai, ko nesugebėta padaryti per pusmetį (sprendimas dėl projekto įgyvendinimo buvo priimtas praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje).

Direktorių įgaliojo taryba

2009 rugpjūčio 27 dieną Raseinių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kuriuo įgaliojo savivaldybės administracijos direktorių D.Baltrušaitį rūpintis Šiluvos mokyklos rekonstrukcijos projekto įgyvendinimu.

Projekto įgyvendinimui buvo pradėta rengtis dar 2008 balandžio mėnesį, kai savivaldybės užsakymu buvo atliktas mokyklos pastato energetinis auditas. Audito duomenys buvo panaudoti  keturių milijonų litų vertės investiciniam reskonstrukcijos projektui parengti. Numatyti šie darbai: sienų, grindų, pastogės perdenginio, stogų šiltinimas, langų ir lauko durų keitimas, šildymo sistemos renovacija, vėdinimo sistemų renovacija, apšvietimo sistemos renovacija, pastato ir teritorijos pritaikymas žmonėms su negalia, vandentiekio ir nuotekų sistemų renovacija, elektros tiekimo modernizacija, gaisrinė signalizacija, apsauginė signalizacija.

Tačiau ar pavyks atlikti šiuos suplanuotus darbus, dabar jau visiškai neaišku. Tai kelia nerimą mokyklos direktoriui Rimui Puidokui:

„Labai laukiame, kada paaiškės konkurso nugalėtojas. Žinome, kad kol kas nėra to nugalėtojo. Niekas nežino, kada prasidės darbai. Darbų laikas mokykloje yra vasaros sezonas. Kuo darbai keliasi toliau į ateitį, tuo mokyklai blogiau, mes turėsime rimtų problemų vykdant ugdymo procesą“, – nuogąstavo patyręs pedagogas. Nerimauja ir savivaldybės Strateginio planavimo, investicijų, projektavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėja Indrė Antanaitienė: „Nerimo yra, nes jei nebus įvykdyti viešieji pirkimai, galime prarasti labai solidžią ir reikalingą paramą“.

Pasislėpė už tylos sienos

„Alio, Raseiniai“ pasidomėjo, dėl kokių priežasčių buvo užvilkintas milijoninės vertės konkursas, kodėl net keturis kartus buvo nukelta vokų atplėšimo procedūra. Šiuos klausimus pateikėme Viešųjų pirkimų skyriaus vadovei Danutei Banienei, kuri konkurse norintiems dalyvauti pretendentams internete nurodoma kaip „kontaktinis asmuo“. Tačiau „kontaktinis asmuo“ mus tikino, kad neturi jokios informacijos apie konkursą.

„Nedaug ką galėčiau pasakyti, nes savaitę tik dirbu. Būtent tuomet, kai buvo rengiamas tas pirkimas, aš sirgau, man buvo daroma akies operacija. Todėl negaliu komentuoti – per patį darbų piką buvau nuošalyje. Pikas prasidėjo, kai aš išėjau akies opertuoti, o grįžau, kai jau buvo atomazga. Ką aš galiu komentuoti iš nuogirdų“, – apgailestavo valdininkė. Nieko negalėjo pasakyti ir kitas viešojo pirkimo komisijos narys, savivaldybės Ekonomikos, ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjas Robertas Pareigis: „Kodėl aš turiu kažką komentuoti? Nieko aš nepasakosiu“.

Gerokai iškalbingesnis, tačiau informacijos suteikimo prasme ne ką turiningesnis buvo Pareigio vadovaujamo skyriaus vyresnysis specialistas Romanas Evseičikas. Jis patarė informacijos kreiptis pas D.Banienę, kuri, kaip jau minėjome, jokios informacijos neturėjo, arba tiesiog pasibrangino ir nusprende ją pasilikti sau.

Direktorius jaučiasi teisus?

Komisijos pirmininko, administracijos direktoriaus D.Baltrušaičio be užuolankų paklausėme, kaip jis pakomentuotų prielaidas, jog konkursas buvo vilkinamas todėl, kad administracija siekė konkurso sąlygas pritaikyti iš anksto numatytam galimam nugalėtojui.

- Nėra ką slėpti. Mes konkursus įpratę organizuoti patys, o Lietuvos verslo paramos agentūra buvo labai griežta. Atsiuntė savo sąlygas, pasiuntinius ir pasakė: mes patys už jus parengsime konkurso sąlygas ir nupirksime. Griežtai. Jei nesielgsite taip, kaip mes jums liepiame, lėšų negausite iš viso.  Spaudė, spaudė, spaudė, spaudė, na ir ką – paskelbėme konkurso sąlygas, ir pasipylė pretenzijos iš rangovų. Tai kokios čia sąlygos? Prieš tai nuvažiavau į Vilnių pasikalbėti su agentūros vadais, o jie, taip sakant, durnių įjungę. Agentūra turėjo savo interesų. Nebijau to pasakyti, – rėžė direktorius.

- Norite pasakyti, kad agentūra galbūt norėjo „prastumti“ savo kandidatą?

- Galbūt.

- O kaip dėl prielaidų, kad savivaldybė bandė „prastumti savus“? – Galbūt mes tikrai žinome, kas tokius darbus galėtų gerai atlikti. Turime patirties. Žinome, kad labai pavojinga orientuotis į mažiausią kainą. Nes tuomet susikuria bendrovė X, ir ją reikia kontroliuoti, kad nenaudotų pačių pigiausių medžiagų. Juk jei gauni europinių pinigų, nori, kad jie būtų panaudoti gerai, o ne bet kaip. Jei įrenginėji saulės kolektorių, gali montuoti kinų, bet gali dėti ir danų. Negi geriau rinktis kinus? Mes juk vėliau atsakysime už darbų kokybę, mes norime, kad kokybė būtų gera.

Salygas derino prie „Vėtrūnos“?

Administracijos direktoriaus paklausėme, kodėl vokų atplėšimas buvo atidėtas net keturis kartus ir kodėl paskutinį kartą tai buvo padaryta paskutinę minutę?

- Paskutinė pretenzija buvo gauta vokų atplėšimo dieną, ryte. Be devyniolikos minučių devynios, o vokai turėjo būti atplėšti dešimtą  valandą, – sakė direktorius.

- Ar atsižvelgiate į pretenzijų pagrįstumą? Ar tai buvo pakankamai rimta pretenzija, dėl kurios būtų galima beveik nepataisomai sukomplikuoti svarbias procedūras. – Na, realiai tai buvo ne pretenzija, bet prašymas tą konkursą atidėti, dar kažką pateikti. Pacituosiu: „Kadangi šiam konkursui trūksta išsamios informacijos apie darbų kiekius, norime pateikti išsamesnį  pasiūlymą.“ Buvo ir kitų bendrovių prašymų patikslinti konkurso sąlygas. Manau, kad reikalavimai dėl patikslinimų mus užgriuvo todėl, kad konkurso sąlygos nebuvo aiškios, išsamios. Ir dėl to kalti ne mes. Kaip minėjau, sudarant sąlygas iniciatyvos ėmėsi Lietuvos verslo paramos agentūra.

„Vėtrūnos“ atsiųstų kelių aptakių frazių pakako, kad D.Baltrušaitis nuspręstų eilinį kartą itin skubiai nukelti vokų atplėšimo procedūrą ir tokiu būdu gerokai sukomplikuotų tolesnę konkurso eigą.

Administracijos direktorius aiškino, kad radikalų sprendimą priėmė norėdamas apsidrausti nuo gresiančių teisinių pasekmių. Jo teigimu, dėl netinkamai pateiktos konkurso medžiagos konkurse pageidaujančios dalyvauti bendrovės būtų galėjusios užversti savivaldybę labai rimtomis juridinėmis pretenzijomis. Taigi dabar juridinių pretenzijų nėra. Tačiau nėra ir aukso puodo. Vis dėlto, kaip minėta, durys dar neužtrenktos ir palikta galimybė pasibelsti.