U� prabangias Kal?das � prabangos mokestis?

�ar?nas BARKAUSKAS

Ar kombainas � prabanga?

Art?jant Kal?doms Lietuvoje kaip niekada da�nai ir pla?iai kalbama apie prabang?. Ta?iau tai nerei�kia, kad Lietuvoje staiga atsirado tiek prabangos, kad apie j? tiesiog jau nebe?manoma nekalb?ti. Situacija kitokia: Lietuvoje dar visi�kai neai�ku, kas yra prabanga.

�? gana kebl? klausim? prad?ta luk�tenti tuomet, kai konservatoriai pasi?l? apmokestinti prabang?. Prabanga, pasirodo, gali b?ti naujas automobilis. Su tuo nesutinkantys oponentai tvirtina, kad automobilis m?s? am�iuje yra susisiekimo priemon?, nieko bendra neturinti su prabanga.

Netrukus paai�k?jo, kad prabanga gana slidi ir Lietuvoje dar visi�kai ne?sisavinta s?voka. Jeigu u�simota prabangos kategorijai priskirti brangesnius automobilius, ar neatsitiks taip, kad ir nauji, modern?s kombainai ir kita �em?s ?kio technika bus ?traukta ? prabangos preki? s?ra�?? Gal ?kininkams metas gr?�ti prie dalgi?? Ar i� ties? �auniai atrodo nauju �vilgan?iu kombainu savo laukais va�iuojantis tvarkingai apsireng?s ?kininkas? O gal ?ia nieko sektina? Gal tai �prabangus� buo�?, kuriam reikia u�krauti papildom? mokest??

O gal vert?t? papildomai apmokestinti ir, pavyzd�iui, cukr?, nes jis kiek daugiau nei prie� �imt? met? yra buv?s tikra prabangos preke: net bajorai tur?davo u�rakinamas cukrines, nes �is �prabangus� produktas buvo labai saugojamas ir naudojamas tik ypatingomis progomis.

O kaip su Kal?domis?

Prabangos su didinamuoju stiklu beie�kantys politikai gali atkreipti d?mes? ir ? sutuoktini? vestuvinius �iedus, kurie da�niausiai yra auksiniai. Ar nebus sugalvota apmokestinti ir santuokos ilgaam�i�kumo simboli??

Kai kuriose s?kmingai besiver?ian?iose bendrov?se jau ?prasta surengti prabangias Kal?d? �ventes. Gal ir toki? prabang? reik?t? apmokestinti? Tuomet Kal?dos atrodyt? labai originalios: Kal?d? Senis kiekvienam �vent?s dalyviui gal?t? ?teikti du mai�elius � viename dovan?l?, o kitame � �prabangos� mokes?io s?skait? u� t? dovan?l? ir Kal?d? �vent?s linksmybes.Ties? sakant, tam tikra dalis i�silavinusi? �moni? tokiam prabangi? Kal?d? apmokestinimui entuziastingai pritart?, nes jau senokai stebimasi, kad Kal?d? �vent?s tapo tikromis puotomis. Tokiose puotose stengiamasi patiekti kuo gausesn? patiekal? skai?i?, kad �mon?s po prabangi? kal?dini? linksmybi? gal?t? pasipuikuoti: pas mus buvo dvylika patiekal?! Pas mus �e�iolika! Pas mus dvide�imt penki! O mes Kal?das sutikome Havajuose! O mes u�tai Kal?das kitais metais sutiksime m?nulyje ir bus du �imtai patiekal?! Ir taip toliau, ir pana�iai.

�odis ekspertams

Akivaizdu, kad apibr?�ti prabangos ribas gana nelengva u�duotis. Savoti�k? i�eit? suman? Seimo Liberal? s?j?d�io frakcija, kuri inicijavo ?statym? projekt?, numatan?i? prabangos apmokestinim?, nepriklausom? ekspertiz?. �i frakcija pra�o, kad nepriklausomi ekspertai ?vertint? Seimui pateiktas Gyventoj? pajam?, Nekilnojamojo turto, Pelno mokes?io ?statym? pataisas ir si?lom? nauj? Mokes?io u� transporto priemones ?statymo projekt?.

Pagal galiojan?i? tvark?, Seimo Biud�eto ir finans? komitetas, priimdamas sprendim? d?l naujai pateikt? mokes?i? projekt?, tur?t? papildomai ?vertinti nepriklausom? ekspert? i�vadas.

Liberal? s?j?d�io frakcija nepritaria pateiktoms Gyventoj? pajam?, Nekilnojamojo turto, Pelno mokes?io ?statym? pataisoms bei naujo Mokes?io u� transporto priemones ?statymo projektui.

�Visa �i nauj? mokes?i? brukimo beatodairi�kai skubant istorija man primena �altojo karo laikus, kai negalvojama apie ginklavimosi, �iuo atveju ginklavimosi nauj? mokes?i? bombomis ir raketomis, pasekmes. Tos bombos gali sugriauti m?s? ir taip trapios ekonomikos pamatus. D?l to ekspert?, nepriklausom? specialist? i�vados yra b?tinos�, � tvirtino Liberal? s?j?d�io frakcijos narys Gintaras Steponavi?ius.

Automobiliai � prabanga

Ta?iau dalis specialist? yra ?sitikin?, kad automobiliai � prabanga, ir Lietuvoje ta prabanga tiesiog ta�komasi. Taip, pavyzd�iui, mano �Swedbank� vyriausiasis ekonomistas Nerijus Ma?iulis

�Atrodyt?, kad mes esame vieni geriausiai gyvenan?i?, nes visi galime sau leisti po vien? ar du automobilius. V?lgi tai turb?t yra nepakankamo ir netinkamo apmokestinimo pasekm?. Jeigu b?t? apmokestinta automobili? tar�a, turintys senus automobilius, kuriuos naudoja labai retai, j? atsisakyt?. Kiekvienas 18-metis Lietuvoje jau?ia kone pareig? ?sigyti automobil? kaip savirai�kos priemon?, nesvarbu, jis senas ar naujas. Suprantame, kad tai n?ra normali situacija ir tokio pob?d�io mokes?iai leist? atnaujinti park? ir automobilio netur?t? tie gyventojai, kuriems jis n?ra b?tinas. Jeigu pensininkai keliskart per metus va�iuoja ? sod?, jie gali va�iuoti vie�uoju transportu ar taksi�, � teig? ekonomistas.
Beje, jis pabr?�? manantis, kad automobilio mokestis yra ma�iau �alingas nei nekilnojamojo turto mokestis, nes pats automobilis yra labiau prabanga nei b?stas.

N. Ma?iul? kritikuojantys oponentai tvirtina, kad d?stydamas savo argumentus ekonomistas galvoja tik apie Vilni? ir kitus didesnius miestus.

�Tegul atva�iuoja ? �emaitijos regionus ir tegul pabando autobusu nuva�iuoti ? kok? kaim? ir gr?�ti t? pa?i? dien?. Pa�i?r??iau, kaip jam sekt?si. �mon?s nusiperka kok? �drandaliet?�, kam�o j?, kad tik gal?t? vaikus ? mokykl? pave�ti ar ? miest? nuva�iuoti apsipirkti, nes ne visuose kaimuose yra parduotuv?s. Regionuose automobilis yra b?tinyb?, nes susiruo�?s va�iuoti pas daktar? belaukdamas autobuso gali ir numirti�, � sak? �Alio, Raseini?� skaitytojas Art?ras.

�tai dar viena skaitytojo nuomon?: ��iandien negaliu sau leisti nusipirkti net 8 met? senumo automobilio. Mano automobiliui dabar jau 15 met?. Be jo netek?iau darbo. Vaikai prarast? bet koki? galimyb? gyventi visavert? gyvenim?. Ar daug gali leisti sau kas 2 metai pirkti automobil?, kuris kainuoja 2O t?kst. lit? ir dar i�laikyti �eim??�

N?ra kur investuoti

�Alio, Raseini?� krap�totyrininko nuomone, ekonomikos pamatus griaunan?i? bomb?, apie kurias kalb?jo ministras G. Steponavi?ius, galingum? ypa? gali sustiprinti planuojamas nekilnojamojo turto mokestis.

Europoje vis labiau ?sivyraujant finansiniam chaosui, investicijos ? nekilnojam?j? turt? yra kaip vienas i� gelb?jimosi b?d? ir i�ei?i?. Ta?iau jei Lietuvoje bus ?vestas nekilnojamojo turto mokestis, ta i�eitis bus tam tikra prasme u�blokuota. Did?jant finansiniam nestabilumui ir daug?jant su Europos S?junga bei euru susijusi? neigiam? prognozi?, net britai suskubo investuoti ? prabangius butus ir namus Londone. Prane�ama, jog pradav?jai fiksuoja ne tik sandori? skai?iaus, bet ir objekt? kain? ?gtel?jim? 10 procent?.

Galb?t vert?t? investuoti ? �em?? Specialistai teigia, kad �em?s ?kio paskirties sklypai ma�iausiai nukent?jo per kriz?, pastebimas nedidelis toki? �em?s sklyp? kain? augimas. Kit?met prognozuojamas pana�us nedideli? �em?s vald? kain? ?gtel?jimas. Ta?iau pabr?�iama, kad baig?si laikai, kai �em? buvo finansin? priemon?, kuri? perku ir parduodu, o kaina vis auga. Kai kuri? leidini? teigimu, tik realistai, investav? ? iki penkiolikos kilometr? nuo miesto nutolus? sklyp?, portfeliuose turintys ikismulkmen? suderintus detaliuosius planus, pasir?pin? infrastrukt?ra arba apskai?iav? s?naudas, gali tik?tis prognozuojamo kain? augimo. Deja, tas prognozes, kaip min?ta, gali gerokai pakoreguoti planuojami nauji mokes?iai.

�iluma � prabanga

�velgiant ironi�kai, nepra�ausime pro �al? teigdami, kad Lietuvoje prabangos preke tapo �iluma. Ji per brangi net neeiliniams turtuoliams. Net am�inatils? garsusis pramonininkas Bronislovas Lubys ie�kojo keli?, kaip b?t? galima pigiau nusipirkti �ilum? ir energij? gaminan?ias dujas. Jo valdomos bendrov?s tur?jo galimyb? i� �Gazpromo� pirkti dujas pigiau nei dauguma vartotoj?, tod?l koncernas savo reikm?ms stat?si pigesnes dujas naudojan?ias elektrines, mok?jo ma�esnius mokes?ius ir vis? na�t? krov? ant buitini? vartotoj? pe?i?.O buitiniai vartotojai neturi beveik jokios manevro laisv?s � �ilumos kainos jiems tiesiog nuleid�iamos i� auk�?iau. Kaip girnapus?. Dauguma �eim? u� namo ar buto �ildym? yra priverstos mok?ti tikrai prabangi? kain? � pus? ar net daugiau m?nesinio �eimos biud�eto vir�ijan?ias sumas.

Jei tokiomis proporcijomis u� dujas mok?t? pramonininkai, visos j? ?mon?s ir koncernai jau seniai b?t? su�lug?. O buitiniai vartotojai dar laikosi. Jie atrodo tokie u�sigr?din?, kad pasireng? i�laikyti visokius papildomus mokes?ius ir bet kokia kaina surengti neprastas Kal?das. Kol jos dar neapmokestintos prabangos mokes?iu.