Užėjus šalčiams nesiliauja gaisrai

Albinas STAKAUSKAS

Šiųmetinė žiema stebina netikėtais reiškiniais – iki sausio pabaigos nešalo, o jau kai drėbtelėjo, tai sibirietiškai. Deja, kartu su spiginančiais šalčiais negailestingai šoktelėjo ir gaisrų statistikos kreivė. Štai nuo metų pradžios mūsų rajone kilo net 12 gaisrų (7 – sausio mėn., 5 – vasario mėn.), palyginus, kai per praėjusių metų sausio ir vasario mėnesius – tik 4 gaisrai (1 – sausio mėn., 3 – vasario mėn.). Tačiau vasario mėnuo toli gražu nesibaigia, o meteorologai skelbia, kad šaltis dar neparodė visų savo
galimybių.

Gaisrų priežastys kartojasi

„Alio, Raseiniai“ kreipėsi į Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio (VPPP) viršininką Edmundą Milkevičių, prašydami pakomentuoti, kokios priežastys lėmė tokį gaisrų padidėjimą mūsų rajone. „Pagrindinė priežastis – Priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai: perkūrenamas dūmtraukis, perkraunamos krosnys, įrengiamas dūmtraukis su metaliniais kaminais. Paprastai ugnis tokiu atveju įsiplieskia palėpėje, ir stogas dega“, – dėstė E. Milkevičius. Ne vienas gaisras kilo nuo savadarbių metalinių krosnelių (vadinamosios „buržuikos“), įrengtų ūkiniuose pastatuose, garažuose, dirbtuvėlėse. Šių krosnelių metaliniai dūmtraukiai labai įkaista ir kartais nebepadeda nei izoliacinė medžiaga, nei kitos priemonės, ypač, kai nesilaikoma nustatytų elementarių reikalavimų išlaikyti atstumus ir panašiai. Didelį pavojų kelia arti krosnies, dūmtraukio laikomi įvairūs daiktai, drabužiai, avalynė. Dar ir dabar, nekalbant jau apie senos statybos pastatus, ręsdami namus perdangai apšiltinti žmonės naudoja spalius, po kuriais nepūva medis, nesiveisia graužikai, tačiau, deja, jie greitai užsiliepsnoja.

Aukų galėjo būti žymiai daugiau

VPPP viršininkas papasakojo labai skaudžiai pasibaigusius atvejus. Gaisrai šiemet pasiglemžė dvi aukas. Sausio 29 d. Šiluvos seniūnijos Padubysio kaime sudegė du vyrai – 1961 m. ir 1962 m. gimimo. Pagrindinė versija – neatsargus rūkymas. Vyrai nespjaudavę į stikliuką, turėjo ir naminės varymo aparatėlį. Ugniagesiai pranešimą apie gaisrą gavo pavėluotai, tad atskubėjus vienkiemyje stovėjęs namas jau buvo beveik sudegęs. „Pernai gaisre sudegė vienas žmogus, o šiemet, tik prasidėjus metams, jau žuvo du“, – pažymėjo E. Milkevičius. Štai neseniai Gedvydų kaime (Betygalos sen.) sudegė dviejų galų gyvenamasis namas. Šeimininkei miegant prisisapnavo, kad skamba varpai. Jai prabudus name atvira liepsna jau degė perdengimas. Ji suspėjo prikelti kitame namo gale gyvenančius ir aplinkoje sunkiai besiorientuojančius keturis žmones. Manoma, kad jie jau buvo apsvaigę nuo smalkių. Taigi galima sakyti, kad per atsitiktinumą pavyko išvengti dar penkių gaisro aukų. Panašus atvejis buvo
Paliepių kaime (Ariogalos sen.), kur ūkiniame pastate kilusio gaisro metu moteriškė ištraukė apsvaigusį nuo smalkių vyrą. Pasak E. Milkevičiaus, įvertinant kiekvieno gaisro metu kilusį pavojų, šiemet galėjo žūti netgi 12 žmonių. Laimei, tai neatsitiko.

Pagalbos telefonas veikia ne taip operatyviai, kaip anksčiau

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio teigimu, ugniagesiai sulaukia neretai tokių skambučių, kuriais gyventojai skundžiasi dėl gelbėtojų tarnybų neoperatyvaus darbo. Tačiau dar ne visi žino, kad dabartiniu metu skambinant pagalbos numeriu
yra sujungiama su Kauno ar Klaipėdos bendraisiais pagalbos centrais. Iš jų duodami įsakymai ir išsiunčiama reikalinga technika nurodytu adresu. Visa tai užtrunka. „Anksčiau pas mus dirbo dispečeriai, kurie turėjo 15 – 17 metų darbo patirtį, buvo išanalizavę rajono vietoves. Jie aiškiai, konkrečiai nurodydavo kelius, sodybas. Dabar, pavyzdžiui, kilo gaisras, mūsų gelbėtojus pagalbos tarnyba nukreipė į automagistralę, o nuo jos į tą kaimą nėra nuvažiavimo viaduko, teko apvažiuoti“, – aiškino E. Milkevičius.

Ir dar vienas VPPP viršininko pastebėjimas. Žmogui, kurio pastatas dega, turbūt visai neturi reikšmės, kas jį gesina – ar Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesys gelbėtojas, ar kitas mūsų rajono miestelio ugniagesys. Jam –gaisrininkas ir tiek. Vis dėlto yra didžiulis skirtumas. Vieni – pareigūnai, turintys spec. priemones, o kiti – laisvai samdomi darbuotojai.

Praėjusį sekmadienį – ūmus gaisras Raseiniuose

Vasario 5 d. apie 21 val. kilo gaisras Raseiniuose, Vyšnių gatvėje. Namo šeimininkas Raimundas Vaitkus sako ne iškart pastebėjęs liepsną, kuri kilo nuo įkaitusios krosnies. Iš pradžių bandė pats gesinti, tačiau buvo per vėlu. Liepsna plėtėsi labai greitai. Šiek tiek apdegęs ir susižalojęs jis suspėjo pasičiupti, ką turėjo arčiau savęs, ir išbėgęs lauk paskambino ugniagesiams.

Kitą dieną po gaisro „Alio, Raseinių“ žurnalistas nufotografavo sudegusio namo griuvėsius. Vaizdas buvo liūdnas – matyt, viską teks nugriauti. Čia pat po degėsius vaikščiojo šeimininko augintinis – katinas ir gailiai kniaukė.

Raimundas vienas užaugino du sūnus, nevartojo alkoholio, nerūkė. Daugelis raseiniškių jį pažinojo kaip muzikantą, linksminantį įvairiose asmeninėse šventėse. Dabar liepsnose pražuvo ir muzikos instrumentai – akordeonai, sintezatoriai, gitara. Laikinai vyriškis prisiglaudė pas vieną iš atskirai gyvenančių vaikų. Tačiau pastarasis pats nuomojasi nedidelį butuką gretimame rajone. R. Vaitkus be šios bėdos dar turi negalią, gauna mažą pensiją. Padėti nelaimėje pasisiūlė keli kaimynai, artimesni žmonės. Visi, kurie pažįsta Raimundą, jį kiek galėdami parems, tačiau situacija kol kas lieka beviltiška. Tikimasi dėmesio iš vietos valdžios atstovų. Bet kokia pagalba šiuo atveju žmogui reikalinga – tiek moralinė, tiek materialinė. Jei atsirastų geros valios žmonių, kurie galėtų paremti nelaimėje žmogų bet kokia suma, skelbiame Raimundo Vaitkaus asmeninę sąskaitą: LT077011300006070221, Ūkio bankas, banko kodas 70100.