Užgavėnių siautulys

Užgavėnės – gamtos žadinimo šventė. Jos paskirtis – išvyti žiemą, paskatinti greičiau ateiti pavasarį. Storulis Lašininis ir išdžiūvėlis Kanapinis, žiema ir pavasaris, eina imtynių, kuris kurį nugalės. Kaukėti persirengėliai vaikšto po žmonių kiemus nešiodami Morę, visaip gąsdindami žiemą.
Vasario 21 d. Šiluvos gimnazijoje nuo pat ryto jau vyko linksmas šurmulys. Penktokai, pradinių klasių mokiniai, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių vaikučiai ir mokytojos puošėsi pačių pasigamintomis Užgavėnių kaukėmis. Visi susirinkę sporto salėje linksmai nusiteikę dainavo, kartu šoko ir dūko. „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“, – aidėjo per visą gimnaziją. Linksmindamiesi visi vaišinosi gardžiais Užgavėnių blynais ir arbata.
Už kalną blynų dėkojame Šiluvos „Kavinukės“ savininkams ir gimnazijos valgyklos merginoms. Už baisiai gražią Morę – Mijos ir Beno tėveliams, už arbatą – Šiluvos bendruomenei „Aušrinė“. Už didelį triukšmą – šventės dalyviams!
Belaukiant šv. Velykų visiems norime palinkėti gavėnios susikaupimo ir gražaus pavasariško džiugesio.
Organizatoriai
******************
Visais laikais Užgavėnės buvo susijusios su pirmaisiais pavasario požymiais, kai žmogus pradeda džiaugtis, kad baigiasi sunkmetis, kad greitai parskris paukščiai, prasidės pavasario džiaugsmai. Kilupių kaimo bendruomenės nariai ir svečiai šaltą ir labai vėjuotą popietę susirinkę į bendruomenės namus pasipuošė įvairiomis linksmomis kaukėmis, aprėdais – stengėsi pasilinksminti patys ir palinksminti kitus, kartu žiemą išvaryti iš kiemo. Oras tikrai buvo audringas, tad laužą pabijojome kurti, bet užtat kokią Kanapinio ir Lašininio kovą stebėjome! Mus aplankė Didžiulių kaimo bendruomenės šauniosios čigonėlės, jos atnešė sveikinimų ir linkėjimų. Čigonėlių būrimai buvo skirti visiems – gyventi laimingai, būti sveikiems.
Buvo daug šokių, muzikos, žaidimų, o jau kokią blynų įvairovę turėjome – ir mielinių, ir margų, ir ukrainietiškų. Pirmininkės Linos ir Romo išvirta košė, seniūnaičio Aurimo ir Genės išvirta su meile sriuba, Vilmos stebuklinga arbata buvo su niekuo nepalyginamo skonio, leido visiems ne tik paskanauti, bet ir sočiai, riebiai pavalgyti.
Ilgai netilo pokalbiai tarp draugų, kaimynų, ilgai sklido skambi muzika, dainos ir vyko trankūs šokiai. Dėkojame visiems, kurie suradę laisvą minutę linksminosi kartu.

Lina Šalvaitienė,
bendruomenės pirmininkė
*******************
Koks gyvas žmonių noras nusimesti rimties luobą, persikūnyti į ką nors kitą tampant drąsesniam, iškalbingesniam, smagiai pasiausti traukiant dėmesį į save, linksminant aplinkinius. Ar tai ne artėjančio pavasarinio džiaugsmo, laisvėjimo sujudimas žmogaus prigimtyje? Tikrai šį poreikį jautė visi, noriai ruošęsi Užgavėnėms. Vasario 21 d. popietę Užkalnių gyvenvietės aikštę papuošė didelės kaukės, keletą dienų kurtos RRKC Nemakščiuose kultūrinių renginių organizatorės Linos Andrulienės ir Martyno Mažvydo gimnazijos mokytojos Irenos Kliknienės. Nemakščių bendruomenės tarybos vyrai Zigmas Jocius, Algirdas Žukauskas ir Albertas Grabinskis iš gamtinių medžiagų ,,sukūrė“ raganaites. Tokia kompozicija kartu su laužu ir aukštaūge More dabino būsimos šventės erdvę. Kai pradėjo rinktis persirengėliai, buvo į ką pasižiūrėti. Spalvingais kostiumais mirgėjo Mažosios Viduklės kaimų bendruomenė, visų žvilgsnius traukė gąsdinančio veido pliktelėjęs vyras ir šviesiaplaukė puošni jo dama – užkalniškiai. Iš Nemakščių bendruomenės suvažiavo ūsuoti, barzdoti, skrybėlėti vyrai su savo poniomis, būrelis vikrių raganaičių ir neatpažįstami, mėgstantys bučiuotis storuliukai. Raganos personažas pats populiariausias – ir Užkalnių dienos centro mažieji straksėjo su savo šluotomis. Po aikštę sukiojosi įspūdinga jaunoji, du daktarai, siūlantys vitaminų ar ,,lašiukų nuo visų ligų“.
Aikštę ribojo stalai, prie jų šeimininkaujantys ruošėsi vaišinti susirinkusiuosius. Štai tie šaunuoliai – virėjos ir kepėjai – savo darbą pradėjo ,,iš kalno“, kad visi, šventėje esantys, galėtų pasistiprinti šiltais patiekalais: Laima Sandanavičienė vaišino karštais beliašais, Daiva ir Leonas Žyvatkauskai – gardžiu plovu, Genutė Samušienė – putliais blynais su uogiene. Tai užkalniškių įnašas į šventės vaišes. Nemakščių bendruomenės pirmininkė Regina Pratašienė patiekė gardų troškinį. Visiems buvo gera jaustis laukiamiems, vaišinamiems.
Prieš programą dar kilo visokių reikalų: ko nors paklausti, ką nors patarti. Bet prieš kalbėdamas klausk, su kuo šnekiesi, nes kaukės dengė pažįstamą žmogų ir kūrė įspūdį visai kitų esybių… Todėl daugeliui norėjosi fotografuotis su ,,nepažįstamaisiais“, turėti šio linksmo vakaro prisiminimą. Renginio vedėjai, riktuojančiai programą, teko ieškoti žodžių, kaip įvardinti kviečiamuosius į sceną.
Programa buvo gausi ir įvairi. Daugiausia kūrybiškai padirbėjo užkalniškiai, sudėlioję komišką jaunikio rinkimosi ir vestuvių sceną. Išvaizdi jaunoji pasirinko matomiausią: aukštą, įspūdingo nejauno veido su žilų plaukų likučiais. ,,Geradariai“ elgetėlės iš Nemakščių su vežimaičiu apsuko žiūrovus ir, prisirinkę visokio gero, pagausino jaunosios kraitį. Kol scenoje sušoko folklorinius šokius ori skrybėlėtų senjorų draugija ir sukosi vikrios raganaitės (nemakštiškai), ,,mirė“ jaunasis. Ašaros jaunajai, šokas daktarams… Dar gražiai su šluotelėmis ,,paskraidė“ mažosios Užkalnių dienos centro raganaitės, pasisuko linksmybe užsikrėtę žiūrovai, apdaužė vienas kitam šonus ir Kanapinis su Lašininiu. Kokios Užgavėnės be šitos atrakcijos? Atėjo Morės deginimo valanda. Visi dalyviai smagiai suko apie ją didelį ratą, stengdamiesi išvengti nuo ugnies šaudančių nuodėguliukų. Tada geriausiai ir buvo matyti, kiek daug žmonių čia atviliojo Užgavėnės, kaip nuoširdžiai linksminamasi. Supleškėjus Morei, dar kartą pasukta prie vaišių stalų, pasisotinta šiltu maistu. Organizatoriai padėkomis ir dovanėlėmis pagerbė šeimininkavusius žmones, apdovanojo mažiausius persirengėlius.
Smagiai pabendravę, pasidžiaugę vakaru be lietaus, palankiu šventei lauke, žmonės skirstėsi. Atpildas dirbusiems ruošiant šį susiėjimą galėjo būti suvokimas, kad viskas puikiai pavyko: įsijungė kaimyninės bendruomenės, dalyvių daug, gausi programa dėliojosi sklandžiai, nuoširdžiai pasilinksminta. Juk ir dalyviai, ir žiūrovai noriai eina ten, kur žino, kad yra laukiami, bus įdomu, nes organizatoriai – seniūnas Remigijus Laugalis, Užkalnių kaimo bendruomenės pirmininkas Gitanas Kybartas, RRKC Nemakščiuose darbuotojai bei mėgėjų meno kolektyvai – yra darbštūs, kūrybingi, mylintys savo krašto žmones, besirūpinantys kultūros puoselėjimu.
Živilė Lembutienė