[1]Nacionalinis visuomen?s sveikatos centras pasidalijo vaik? skiepijimo pagal profilaktini? skiep? kalendori? statistika – ji rodo per pastar?j? dešimtmet? vis maž?jan?ias vakcinavimo apimtis. Tai ?vertin? medikai ?sp?ja visuomen? – atsisakymas ar atid?jimas profilaktiškai skiepyti vaikus gali gr?žinti sunkius užkre?iam?j? lig? atvejus, lemti sud?tingas komplikacijas ir pa?ius skaudžiausius padarinius.
Vilniaus universiteto (VU) Gyvyb?s moksl? centro profesor? Aurelija Žvirblien? sako, kad dabar daugelis negeba ?vertinti realios užkre?iam?j? lig? gr?sm?s, nes aplink nebemato sunki? atvej? ir mano, kad rizikos neb?ra. Ta?iau svarbu suprasti, kad, maž?jant skiepijimosi rodikliams, pavojing? lig? gr?sm? ir tikimyb? joms v?l išplisti tik did?ja.
Vakcina padeda išvengti užsikr?timo
Anot A. Žvirblien?s, pagrindinis skiepijimo privalumas yra tai, kad paskiepytas asmuo daugeliu atvej? infekcine liga net nesuserga.
Ji sako, kad kai kurios infekcin?s ligos yra itin gr?smingos ir pavojingos, nes jos vystosi žaibišku grei?iu: „Pavyzdžiui, meningokokin? infekcija yra sukelta bakterijos ir atrodyt?, kad nuo bakterini? lig? mes jau turime ginkl? – antibiotikus. Ta?iau b?da yra ta, kad, kai prasideda sunki meningokokin?s infekcijos forma, gydytojai tiesiog nebesp?ja išgelb?ti ligoni?. O jei žmogus yra paskiepytas – jis neturi rizikos ja susirgti.“
Taip pat šiais laikais antibiotikais gali b?ti gydoma difterija, bet šios bakterijos suk?l?jas išskiria toksinus, kurie itin staigiai paveikia žmogaus organizm? ir gali sukelti didel? gr?sm? žmogaus gyvybei.
„Nors bakterin?s infekcijos gali b?ti valdomos antibiotikais, jei pavyksta sukurti skiep? – jis užkerta keli?, kad liga net neprad?t? vystytis“, – teigia VU profesor? ir priduria, kad vakcinos yra sukurtos ir nuo virusini?, ir nuo bakterini? lig?. Ji atkreipia d?mes?: „Nuo daugelio virusini? lig? efektyvi? vaist? n?ra, tod?l skiepai lieka vienintele alternatyva.“
Gr?smingos ligos nedingo
Imunolog? A. Žvirblien? akcentuoja užkre?iam?j? lig? pavoj? ir suaugusiojo, ir vaiko sveikatai: „Klaidinga manyti, kad pavojingos infekcin?s ligos dingo vien d?l medicinos pažangos, nes aplink nebematome konkre?i? lig? protr?ki?. J? gr?sm? sumaž?jo d?l to, kad didel? visuomen?s dalis paskiepyta. Jei visuomen? masiškai nepripažint? skiep?, galime v?l tur?ti toki? baisi? atvej?, kuri? buvo anks?iau.“
[2]Itin užkre?iama virusin? tym? infekcija buvo ir iki šiol yra viena dažniausi? mir?i? priežas?i?, lyginant su kitomis vakcinomis kontroliuojamomis ligomis. Profesor? ?sp?ja – žmon?ms, kurie suserga tymais, o ypa? vaikams, kyla gr?sm? gyvybei ir liga gali b?ti itin sunkios formos, o vakcinos nuo to apsaugo labai efektyviai.
Kita itin gr?sminga infekcija yra raudonuk?. Didžiausi? rizik? ji kelia n?š?ioms moterims: raudonuke susirgus n?š?iajai kyla didelis apsigimim? pavojus. Tam, kad šia virusine infekcija neužsikr?st? moterys n?štumo metu, nuo raudonuk?s yra vakcinuojami vaikai, o imunitetas šiai ligai išlieka visam gyvenimui.
Nors daugel? met? Europoje, taip pat ir Lietuvoje, nebematyti poliomielito atvej?, iki pat XX amžiaus vidurio ši? lig? visi žinojo kaip vien? baisiausi?. „Šis virusas sukelia nerv? gal?ni? pažeidimus, d?l kuri? žmon?s lieka ne?gal?s“, – poliomielito padarinius sveikatai ?vardija A. Žvirblien?.
Taip pat imunolog? pasakoja, kad, pasitelkiant vakcinas, buvo likviduota pavojinga virusin? liga – raupai. Nat?ral?s raup? židiniai išnyko d?l pasaulin?s vakcinacijos, kuri buvo atliekama iki pat 1980 met?.
„Dabar turime beždžioni? raupus, kurie yra giminingi žmoni? raupams. Ta?iau paskiepytieji nuo ?prast? raup? turi tam tikr? imunitet? ir beždžioni? raupams. Be to, pastarieji ne tokie pavojingi“, – teigia A. Žvirblien?.
Raupai k?l? didel? gr?sm?, mirštamumas nuo j? siek? apie 30 procent?. Dažniausia šios ligos pasekm? – randai, kurie gali b?ti ant viso k?no, ta?iau giliausi – veido srityje. Kitos komplikacijos: encefalitas, osteomielitas, persileidimai, vyr? nevaisingumas, aklumas. Raup? išnaikinimas skiepais laikomas didžiausiu medicinos laim?jimu.
Svarbu suprasti – protr?ki? rizika išlieka
Jei visuomen?je atsirast? dar daugiau asmen?, atsisakan?i? skiepytis, tikimyb? gr?žti užkre?iamosioms ligoms, kurios jau yra pamirštos, tapt? vis didesn?.
Kaip teigia A. Žvirblien?, nors poliomielito viruso pas mus n?ra, jis vis dar cirkuliuoja tokiose pasaulio šalyse kaip Afganistanas ar kai kuriose Afrikos šalyse. „? šias šalis iš kit? pasaulio krašt? važiuoja kariškiai, taip pat dalis žmoni? ten keliauja kaip turistai. Tod?l, ?vertinant tai, rizika užsikr?sti ir parsigabenti virus? pas mus visada buvo, yra ir bus.“
Profesor? sako, kad dabar su užkre?iam?j? lig? pavieniais atvejais daugiausia susiduria medikai, o visuomen? to nemato, tod?l atsiranda puiki terp? skleisti prieš vakcinas nukreiptas spekuliacijas, nepasitik?jim? mokslu.
„Reikia prisiminti, kad kai tik suk?r? vakcin? nuo poliomielito, žmon?s laukdavo eil?se, kad tik j? gaut?, nes ypa? vaikai sirgdavo sunkiai ir likdavo ne?gal?s. Taip pat mes pamiršome sunkius raup?, tym?, difterijos ar to paties kokliušo atvejus, kai vaikai tiesiog nuo ši? lig? dusdavo, tod?l dalis žmoni? nebe?vertina gr?sm?s. Nebežinome, kaip atrodo ligos, nuo kuri? galime apsisaugoti pasiskiepij?. Ir pamiršome tai, kad anks?iau liga nieko nesirinkdavo – nesvarbu, ar tu esi turtingas, ar ne – apsaugos netur?jo niekas ir visi to bijojo“, – teigia profesor?.
Nepageidaujami poj??iai – normalu
Nors suaugusi?j? ir vaik? savijauta po vakcinos kartais b?na bloga, tokia organizmo reakcija ? skiep? yra visiškai normali.
Kai kurie vakcinacij? pakelia lengvai, o kiti kovoja su gana aukšta temperat?ra, jau?ia skausm? d?rio vietoje. Tokie poveikiai, pasak imunolog?s, yra visiškai normali organizmo reakcija ? skiep?: „?vair?s simptomai, kuriuos jau?iame po skiepo, yra organizmo imuninis atsakas ? vakcin?. Net sergant infekcine liga, neb?tinai m?s? savijaut? veikia pats ligos suk?l?jas – tai neretai b?na organizmo imuninio atsako reakcija, kuri? mes jau?iame kaip pakilusi? temperat?r?, bendr? silpnum?, galvos skausm? ir kitus simptomus.“
Imuninio atsako metu susidaro daug ?vairi? aktyvi?j? l?steli? ir medžiag?, kurios veikia vis? m?s? organizm?. Ta?iau visa tai labai individualu: vienas asmuo gali nepajusti net paties menkiausio skausmo d?rio vietoje, o kitam gali tekti kovoti su aukšta temperat?ra ar kitais nemaloniais poj??iais.
VU profesor? ?sp?ja – po vakcinos pasirod? simptomai praeina per 2–3 dienas, o sergant pa?ia infekcija organizmas su ja kovoja ilgiau ir skausmingiau. D?l to simptomai po skiepo yra nesulyginami su ta rizika, kuri? gali sukelti pati infekcin? liga.
Ragina apsaugoti savo vaikus
A. Žvirblien? tvirtina, kad vakcina yra vienintelis efektyvus b?das apsaugoti savo vaik? nuo ligos, kuri gali b?ti labai sunki ir sukelti itin skaudžias komplikacijas ar net baigtis mirtimi. „Net šiuolaikin? medicina yra bej?g? prieš tokias klastingas infekcines ligas, kaip difterija, stablig? ar invazin? meningokokin? liga, – sako ji. – Manau, kad kiekvienam t?vui yra svarbi vaiko sveikata, tod?l tokiu medicinos laim?jimu vert?t? pasinaudoti.“
[3]Primenama, kad Lietuvoje Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) l?šomis vaikai yra nemokamai skiepijami nuo 14-os užkre?iam?j? lig? pagal Lietuvos vaik? profilaktini? skiepijim? kalendori?: tuberkulioz?s, difterijos, stablig?s, kokliušo, poliomielito, hepatito B, pneumokokin?s, meningokokin?s, haemophilus influenzae B tipo infekcij?, nuo tym?, epideminio parotito, raudonuk?s, žmogaus papilomos viruso, rotavirusin?s infekcijos.
Jei d?l tam tikr? priežas?i? vaik? pav?lavote paskiepyti, vert?t? kreiptis ? šeimos gydytoj? ir vaikas bus skiepijamas pagal individual? skiepijim? kalendori?.