Ilg? laik? visuomen?je sklandžiusios socialin?s nuostatos pamažu kei?iasi – vis dažniau pabr?žiama, kad ne tik itin lieknas k?nas yra vienintelis grožio etalonas ir gali b?ti mylimas. Be to, garsiau kalbama apie stereotip? keliam? gr?sm? ir valgymo sutrikimus, galin?ius tur?ti itin skaudži? psichologini? ir fizini? padarini?. Nustatyta, kad kas 62 minutes miršta bent vienas asmuo, ken?iantis nuo valgymo sutrikim?, o didžiausia rizika kyla paaugliams ir jaunoms moterims.
Savo asmenine patirtimi dalijasi du kartus anoreksija sirgusi Adriana Gulbinovi?. Kaip pati tikina, ji buvo maištinga paaugl?, tod?l pagalbos kreip?si tik tuomet, kai situacijos nebegal?jo suvaldyti savo j?gomis.
Prasid?jo sulaukus vos 11 met?
Iš Šven?ioni? rajono Pabrad?s miestelio kilusi A. Gulbinovi? vaikyst?je svajojo šokti ir prad?jusi tuo užsiimti 2 klas?je s?kmingai šoka iki šiol.
[1]
„Ne paslaptis, kad visais laikais šok?jas tur?jo b?ti „formoje“. Nors pastaruoju metu šie stereotipai yra s?kmingai išsklaidomi žymi? apvalesni? form? šok?j?, anks?iau reikalavimai buvo itin griežti“, – pokalb? pradeda mergina.
Jos kelias valgymo sutrikim? link prasid?jo b?nant vienuolikos met?, kai prieš kitus bendraklasius ir vyresnius šok?jus jos šoki? mokytoja prad?jo neigiamai komentuoti mergait?s k?n? d?l priaugto svorio.
Galiausiai ty?iotis iš mergait?s prad?jo vaikai – mergina prisimena vien? pirm?j? „juokeli?“, kai, perkant bandel? mokykloje, kitas moksleivis vis? akivaizdoje jai išr?ž?: „Kaip tu dar dr?sti pirkti bandeles? Tu ir taip esi stora karv?!“
„Po ši? žodži? ilgai verkiau, o gr?žusi namo sulaukiau mamos klausimo, kas gi man nutiko, ta?iau jai taip ir neatsakiau. Po šio atvejo prasid?jo mano badavimai“, – teigia A. Gulbinovi?.
Kritinis svoris – 29 kilogramai
Mergina pasakoja, kad visos jos mintys buvo tik apie tai, kaip suliekn?ti, nevalgyti ar papildomai pasportuoti, kad tik svoris kuo grei?iau sumaž?t?.
T?vams pasteb?jus krintant? dukros svor?, buvo bandoma priversti mergait? valgyti. „Mama ir t?tis sakydavo, kad nepasitrauks nuo stalo tol, kol aš nepavalgysiu“, – prisimena ji.
T?vai daugel? kart? band? su ja kalb?ti ir net išvežti ? ligonin?, ta?iau ji nieko prie sav?s neprisileido ir melavo, kad viskas yra gerai.
A. Gulbinovi? pripaž?sta, kad buvo labai užsispyrusi paaugl?: „Mok?jau puikiai prieš visus vaidinti, su manimi niekas negal?jo gin?ytis. Aš šaukdavau, kad niekur nevažiuosiu, nors tuo metu buvau pasiekusi savo kritin? rib? – b?dama 155 cm ?gio sv?riau vos 29 kilogramus.“
Pra?jus kuriam laikui, mergina pavargo nuo nuolatin?s ?tampos ir galvojimo apie maist?, tod?l išsiilgusi jo ji tiesiog pamažu prad?jo valgyti, badavim? vis maž?jo.
Ji priduria: „Džiaugiuosi, kad gr?ždama ? normal? svor? tuomet nesulaukiau joki? komentar? iš aplinkini?. Manau, kad tai man pad?jo, nes priešingu atveju b??iau toliau save alinusi.“
Sveikatos problemos – ilgalaik?s
Neilgai trukus, vos po keleri? met?, penkiolikmet? A. Gulbinovi?, steb?dama lieknesnes ir daugiau vaikin? d?mesio sulaukian?ias drauges bei matydama nepaprastai gražias moteris socialiniuose tinkluose, nusprend? gr?žti prie sveikatai žaling? ?pro?i?.
„Kartu su jomis lankiau šokius ir aš visuomet atkreipdavau d?mes?, kaip gražiai jos atrodo su šoki? apranga ir kaip atrodau aš. Maniau, kad jei pavyko pirm? kart? – pavyks ir antr?j?“, – pasakoja mergina.
Š?kart ji išband? visk?: pradedant protarpiniu badavimu ir baigiant visišku angliavandeni? atsisakymu. Merginos organizmas buvo taip stipriai išvargintas, kad jai dingo m?nesin?s. „Mano mamai tai prilygo tragedijai ir tik dabar suprantu, k? ji tuomet išgyveno. Nors ji steng?si pad?ti, aš neleidau ir sakiau, kad ?ia mano gyvenimas“, – atvirauja A. Gulbinovi?.
Sulaukusi šešiolikos met?, mergina sv?r? vos 38 kilogramus. „Pamenu, kai išvydusi šiuos skai?ius aš verkiau negal?dama suvokti, kod?l negaliu b?ti normali kaip ir visi, kod?l turiu nuolat galvoti apie tai, kaip atrodau, kiek sveriu ir kiek valgau“, – kalba ji apie anuometin? situacij?.
Jai nuolat svaigo galva, tr?ko energijos, o gal? gale prasid?jo kompulsyv?s persivalgymai.
„Persivalgydavau tiek, kad negal?davau net kv?puoti“, – prisimena mergina. Tuomet ji suprato, kad nori tai sustabdyti ir tam reikalinga pagalba.
„Dabar esu laiminga, nes mano gyvenimas pasidar? daug spalvingesnis – esu geros nuotaikos, turiu energijos, nebevengiu draug?, stengiuosi kuo labiau ?siklausyti ? savo k?no poreikius ir steb?ti savo b?sen?“, – apie teigiamus poky?ius pasakoja ji.
Šiuo metu mergina ruošiasi art?jan?ioms psichologijos studijoms ir planuoja užsienyje gilinti žinias apie sveik? ir subalansuot? gyvenimo b?d?, mityb?.
Ji sako, kad jos gyvenimo misija – pad?ti kitiems, ken?iantiems nuo valgymo sutrikim?.
K?nas simbolizuoja g?d?
[2]
Psicholog?s Monikos Lukoševi?i?t?s teigimu, pacientai, kovojantys su valgymo sutrikimais, turi daugyb? emocini? ir elgesio požymi?, toki? kaip baim? priaugti svorio, nuotaik? kaita, socialinis atsitraukimas ar perteklinis fizinis aktyvumas.
„Greta gali vystytis ir kitos ligos: depresija, nerimo sutrikimai, polinkis ? alkoholio ar narkotini? medžiag? vartojim?, gali atsirasti sav?s žalojimas ir mintys apie savižudyb?“, – sako M. Lukoševi?i?t?.
Valgymo sutrikimais sergantys pacientai dažnai nurodo savo k?n? kaip b?d? netiesiogiai išreikšti tai, kas vyksta j? mintyse ir širdyse.
„Tie, kurie save apibr?žia vien savo išvaizda, tiki, kad bus pakankamai geri tik tada, kai j? k?nas bus pakankamai geras. Jie mano, kad pakeit? išvaizd? gali priversti kitus žmones juos pam?gti. Jie nes?moningai ?sivaizduoja, kad atsikrat? „antsvorio“ atsikrato niekinan?i? savo aspekt?. Šie pacientai naudoja savo k?n?, kad išreikšt? tai, ko j? protas negali. J? k?nai dažnai yra g?dos ir pažeminimo, o ne malonumo šaltinis“, – teigia psicholog?.
Pagalba b?tina
Pokalbis su patikimu žmogumi gali suteikti reikaling? paguod?, param?, nors iš pradži? gali b?ti jau?iama baim?, pyktis, nerimas ar sumišimas.
„Visiškai normalu, kad galite nežinoti, k? pasakyti, tod?l pirmiausia vert?t? sau atsakyti ? šiuos klausimus: kada prad?jote galvoti apie svor?? Kada prasid?jo kitoks j?s? elgesys? Ar pasteb?jote poveik? fizinei ar emocinei sveikatai? Kaip žmon?s j?s? gyvenime gali geriausiai jus palaikyti? Ar norite, kad jie steb?t? j?s? elges?? Kokius poky?ius nor?tum?te padaryti savo gyvenime, kad ?vestum?te sveik? gyvenimo b?d??“ – pataria M. Lukoševi?i?t?. Ji persp?ja, kad artimieji, išgird? problem?, gali reaguoti emocionaliai, parodyti šoko reakcij?, baim?, pykt? ar neigim?. Ta?iau svarbu išlikti ramiems, nes tik abipusis darbas leis pažinti problem? ir j? spr?sti.
„Kiekviena diskusija su valgymo sutrikimu sergan?iu žmogumi bus skirtinga – pernelyg didelis atkaklumas gali paskatinti sergant?j? nuo j?s? atsiriboti, ta?iau ignoruoti mirtinos ligos taip pat negalima. Svarbu palikti „pravertas duris“ ir nuolat pasiteirauti mylimo žmogaus, kaip jam sekasi ir ar jis nori gydytis – tai gali pad?ti j? nukreipti teisinga linkme“, – pataria psicholog?.
Ji pabr?žia, kad valgymo sutrikimui susiformuoti ?takos turi genetika, asmenyb?, psichologin? patirtis, o negydomi valgymo sutrikimai gali tur?ti nesugr?žinam? komplikacij? ir pasibaigti mirtimi. Kuo anks?iau bus prad?tas gydymas, tuo mažesnis rimt? pasekmi? pavojus, didesn? išgijimo tikimyb?.
[3]
Turintieji ?tarim? d?l asmenini? mitybos ?pro?i? kvie?iami atlikti valgymo sutrikim? test? interneto svetain?je https://pagalbasau.lt/valgymo-sutrikimu-testas/.
Nemokama psichologin? pagalba teikiama šalies poliklinik? psichikos sveikatos centruose, visuomen?s sveikatos biuruose.
Antradieniais nuo 18 iki 22 val. veikia Valgymo sutrikim? linija, tel. 8 631 22 777.