Vadinkime daiktus tikraisiais vardais

Antrasis pasaulinis karas baig?si daugiau nei prie� 60 met?. Jau daugiau nei pus? �imtme?io skiria �iandien? nuo partizan?, liaudies kovotoj? �?tb?tini? kov? u� laisv?
ir nepriklausom? Lietuv?. Jau daugiau nei dvide�imt met? mes toki? j? turime, bet vis dar imame ir pasiklystame net tarp papras?iausi? istorini? s?vok?, jau nekalbant
apie pa?ios istorin?s tiesos vertinim?. Vis dar painiojame aukos ir budelio s?vokas. Apie tai pokalbis su rajono vicemeru Sigitu Vai?iumi.

-�� � �iandienos m?s? pokalb? paakino Betygalos seni?nijos piliakalnio kapini? istorija. Priminkite j? m?s? skaitytojams.

-�� � Viliuosi, visi �inome, kad Antrasis pasaulinis karas Lietuvai nesibaig? rus? pergal?s saliutais 1945-?j? gegu�?s 9-?j?. M?s? �alis liko okupuota sovietin?s Raudonosios armijos ir tod?l m?s? s?moningiausi �mon?s ?jo ? mi�kus ir t?s? kov? prie� okupantus. Okupantai, savo ruo�tu, skub?jo i�valyti Lietuv? nuo �bur�uazini? nacionalist?�.� ? ne�ini? dund?jo gyvuliniai vagonai su darb�?iausiais, moky?iausiais ir kitaip sovietams pavojingais m?s? tautie?iais. V?l liejosi kraujas, v?l buvo kasamos duob?s. Ir �iandien dar ne�inome, kur kai kuriuos m?s? kovotojus u�kas? ? strib? gaujas susib?r? sovietin?s santvarkos �alininkai. Tuo tarpu stribai, vadinti sovietiniais aktyvistais, sulaukdavo ypatingos vald�ios pagarbos, su did�iausia pompastika jie neretai b?davo laidojami kari? kapin?se. Taip atsitiko ir Betygaloje.

-�� � Bet v?liau sovietin?s armijos kariai i� Betygalos buvo i�kelti.

-�� � Taip, jie buvo i�kelti ir perlaidoti Ariogaloje, taip pat kari? kapin?se. Betygalos kapin?s turi i�skirtin? istorij?, nes jose buvo palaidoti ir� Pirmajame pasauliniame kare �uv? rus? kariai. Kai buvo u�smaugtas partizaninis karas, 1956 m. tuometinis Ariogalos rajono vykdomasis komitetas pri?m? sprendim? atskirti kov? dalyvius nuo �uvusi?j? pokariu. Kari? palaikai buvo perlaidoti Ariogalos kari? kapin?se, o Betygaloje liko tik sovietiniai aktyvistai.

-�� � Teko ka�kur skaityti, kad nuo to laiko kapines imta vadinti Betygalos aktyvist? kapin?mis?

-�� � Ne visai taip. Oficialios sovietin?s vald�ios atstovai jas taip vadino, o paprasti �mon?s vadino tiesiog stribkapiais. Vietos �mones, �inan?ius tikr?j? kapini? istorij?,
labai skaudino ir apie 1958 m. pastatyto paminklo u�ra�as, �lovinantis ��uvusius u� taryb? vald�i? kovoje prie� bur�uazinius nacionalistus.�

-�� � Ta?iau ir �iandien toks u�ra�as teb?ra.

-�� � ?ia ir yra istorin?s tiesos vertinimo tragizmas. �itiek met? gyvename laisvoje, nepriklausomoje Lietuvoje. Gyvename ir anuomet �uvusi? �auniausi? Lietuvos s?n?
ir dukr? d?ka, o savo paminklais �loviname j? budelius. Tai yra nedovanotina ir sveiku protu nesuvokiama.

-�� � Bet kaip tai atsitiko?

- Toli kalt? ie�koti nereikia. M?s? pa?i? atitinkamos institucijos d?l to kaltos. 2000 m. sovietin?s armijos kari? kap? sutvarkymu ?m? r?pintis Rusijos ambasada. J?
r?pes?iu pernai buvo restauruotas ir paminklas Betygalos seni?nijoje, ant kurio, deja, buvo paliktas nepakeistas u�ra�as. Skaudu, apmaudu, kad tik kilus paprast? �moni? pasipiktinimo bangai nutarta u�ra�? u�dengti.

- Kod?l tomis kapin?mis susir?pino Rusijos ambasada, jei jose rus? kari? neb?ra, liko tik m?s? pa?i? stribai?

-�� � Gal ne vien m?s? stribai? Yra sp?jim?, jog vienas kitas kareiv?lis gal?jo ir likti. ?ia ir gl?di esm?: Rusijos ambasada, tuo sp?jimu prisidengdama, gavo prog? atnaujinti savo talkininkus �lovinant? paminkl?, o tuos procesus tur?j? pri�i?r?ti m?s? specialistai tarsi to nepasteb?jo. Ne�inau, kod?l nepasteb?jo: nesuvok? istorin?s tiesos ar nenor?jo jos suvokti?

- ? �? paminkl? d?mes? atkreip? ir profesorius Vytautas Landsbergis.

- Jis ne tik d?mes? atkreip?, bet ir u�ra�? ant paminklo pasi?l?. Juk u�ra�o u�dengimas – tik laikinas problemos sprendimas. Reikia kito, istorin? ties? atitinkan?io u�ra�o.
Seniai metas daiktus vadinti tikraisiais vardais, tod?l profesorius Landsbergis ir pasi?l? ant paminklo u�ra�yti: �Soviet? okupant? ir vietini? talkinink?, kovojusi? prie�o
pus?je, atmin?iai. Am�in? atils?. Atnaujinta Raseini? savivaldyb?s tarnautoj? ir Rusijos ambasados l?�omis.� Ai�ku, profesorius ironizuoja, bet �i jo ironija, kaip ir visais kitais atvejais, yra labai taikli, tiesiai �? de�imtuk?�. Antai, jis ir Vilniaus tilto �menui� si?lo puikius pavadinimus: �SSSR okupacin?s kariuomen?s kariai – sovietinio
propagandinio meno pavyzdys� arba �Lietuvos valstie?iai, lik? nei�ve�ti, o apipl?�ti ir suvaryti ? kol?kius. Vaizduojama j? laim? toje �pad?tyje�. Sakysit, netaiklu?

- Tai j?s dabar ant paminklo taip ir u�ra�ysite – �Soviet? okupantams ir vietiniams talkininkams, kovojusiems prie�o pus?je, atminti�?

Ne�inau. Mes kvie?iame visus rajono �mones si?lyti u�ra�o tekst?. Ma?iau, m?s? savivaldyb?s paminklotvarkinink? pasi?l? kelet? u�ra�?, kaip antai� ��uvusiems XX
a. kovose atminti�. Bet tai labai jau abstraktu ir be jokio istorijos vertinimo. Dar si?lo ��uvusiems Pirmojo ir Antrojo pasaulini? kar? kovose atminti.� Bet tai jau visai prasilenkiama su tiesa, nes stribai siaut?jo jau po karo. A� pritar?iau vienam i� profesoriaus Landsbergio pasi?lyt? variant? – ��uvusiems u� okupant? vald�i? Lietuvoje prie� laisv?s gyn?jus.� Bet galutin? �od? turi tarti rajono �mon?s, kuri? atmintyje dar nei�sitryn? istorin? tiesa. Pasi?lym? laukiame telefonu 8-687 18646. Gyventojai gali u�eiti ? Savivaldyb?s administracijos 201 kabinet? arba para�yti el. lai�k? adresu sigitas.vaicius@raseiniai.lt

-�� � Galb?t jau sulauk?te gyventoj? pasi?lym??

-�� � Taip, nors ne taip aktyviai, kaip nor?tume. �mon?s gal labiau pasidalina ?sp?d�iais d?l ant paminklo esan?io, nors ir u�dengto u�ra�o, i�lieja �irdg?l?. �iniasklaidoje skai?iau ?vairi? atsiliepim?. �mon?s ra�o: �Nu�ud�iusiems t?kstan?ius �moni? – am�ina �lov?? �ito jau per daug, ?ia jau reikia kalb?ti apie genocid?, kuriam senaties terminas netaikomas�,� �Esu Igarkos tremtinys. Pamat?s �? paminkl? buvau �okiruotas.� Mano supratimu, tai ai�ki ideologin? diversija, arba kitaip – nusikaltimas. Jeigu gyvename teisin?je valstyb?je, tur?tume tik?tis, kad nusikaltimas neliks nenubaustas� ir t. t. Taigi� �moni? atmintis dar gyva, ir ne vis? ji nuspalvinta raudonai.

- Tai j?s pa�adate, kad u�ra�as bus pakeistas ir atspind?s istorin? ties??

- Taip, pa�adu. Daiktus b?tina vadinti tikraisiais vardais, kad ir kaip tai nepatikt? rus? ambasadai ar dar kam nors.

-�� � A?i? u� pokalb?.

Kalbino Nijol? Petro�i?t?.