Vaikų darželis – vieta politinėms ir asmeninėms intrigoms?

Aušra ŠNEIDERYTĖ

Yra Raseiniuose ikimokyklinio ugdymo įstaiga, kurioje vyksta neįtikėtini ir stebuklingi dalykai. Darželinukai kadaise ten buvo pajėgūs sukirsti 3 kg daržovių per dieną, neklusnios darbuotojos keliavo į Savivaldybę „ant raudono kilimėlio“, o kartą vos pirstelėjus kolektyvui, išsiuostyti klastos atlėkė pats rajono meras. Viską vainikuoja neseniai nuskambėjęs vieno garbaus visuomenės veikėjo lozungas – jei bus betvarkė, bet kokią valdžią nuversim! Tikriausiai nuovokus skaitytojas jau suprato, jog kalbama apie lopšelį-darželį „Liepaitė“.

Kol vaikučiai miega, auklytės riejasi

2012 gegužės 3 dieną į „Liepaitę“ atvyko Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) atstovai: pirmininkas dr. Aleksas Bružas, Ikimokyklinių įstaigų darbuotojų centro pirmininkė Irena Peciukonienė bei teisininkė Žavinta Jurevičiūtė. Taip pat dalyvavo „Liepaitės“ direktorė Aušra Jankauskienė,pavaduotoja Gina Juškienė, LŠDPS Raseinių rajono susivienijimo pirmininkas Vytautas Bulotas, „Liepaitės“ profsąjungos pirmininkė Roma Kasparavičienė bei dalisprofsąjungai priklausančių darbuotojų.
Nors iš pradžių „Liepaitės“ darbuotojos žurnalistę patikino, kad čia tik taikus „informacinio pobūdžio“ susirinkimas, tačiau vėliau kilusios audringos diskusijos momentais priminė kačių pjautynes. Įsiaudrinusios darbuotojos mėtėsi kaltinimais, LŠDPS pirmininkas Aleksas Bružas nevengė kelti balso tono, o tik praėjusių metų rugsėjį „Liepaitės“ vairą perėmusios direktorės veide nuostabą pakeitė pasibaisėjimas. „Moterys, ką jūs darot, ką jūs kalbat?“ – klausė vadovė. „Blogiau jau vis tiek nebebus“, – nukirto darželio judesio korekcijos pedagogė Romena Drąsutienė.

Mero svainė – nuodėmė ar diagnozė?

Po susirinkimo LŠDPS Raseinių rajono susivienijimo pirmininkas Vytautas Bulotas publikavo straipsnį LŠDPS internetiniame portale. Ten rašoma, jog „Liepaitės“ darbuotojų ir profesinės organizacijos narių susitikimo tikslas – padėti išspręsti „Liepaitės“ darbuotojų gyvenimą kartinantį konfliktą. Kaip teigiama, konflikto esmė – naujoji darželio direktorė. Rašoma, kad nuo jos vadovavimo pradžios „kolektyve pradėjo atsirasti baimė ir nesaugumo jausmas, <…> keitėsi mikroklimatas, kuris anksčiau buvęs geras“. Pabrėžiama, jog darželio darbuotojos gerai sutarė su buvusiąja direktore. Taip pat straipsnyje nepamirštamas faktas, kad dabartinė darželio direktorė yra rajono mero Remigijaus Ačo svainė. Stebimasi, kaip mero svainė galėjo užimti direktorės vietą, neturėdama jokios vadybinės patirties. Ar tik nebus meras prie to nagus prikišęs, o dabar ir toliau padedantis A. Jankauskienei darbuotojus bauginti ir engti?

Tačiau V. Buloto rašinyje nutylima, kad dabartinė direktorė „Liepaitėje“ dirba jau dešimtmetį ir su įstaigos vargais bei džiaugsmais yra gerai susipažinusi. Nekalbama ir apie tai, kad direktorės vietai užimti buvo pateiktos tik dvi kandidatūros – A. Jankauskienės ir Indrės Matevičienės. Pastaroji yra buvusios „Liepaitės“ direktorės Onutės Aldonos Kavolienės dukra. Tos pačios direktorės, kuri paliko darželį po audito išvadų apie nešvarius finansinius darbelius. Kai buvo išsiaiškinta, jog vaikai pagal dokumentus kasdien suvalgo po 2,5 kilogramo daržovių, vadovė skubiai
pasitraukė iš pareigų. Šiuo metu jos dukra I. Matevičienė vadovauja Girkalnio vaikų darželiui. Tikimės, jog ten vaikai pustrečio kilogramo bulvių ir morkų per dieną nesudoroja. Tačiau neoficialių šaltinių teigimu, atmosfera darželyje jaukumu ir gerove nedvelkia.

Nors V. Buloto straipsnyje deklaruojama, jog kolektyvas su buvusia direktore sutarė puikiai, tačiau pačios darbuotojos, kalbėdamos apie tai, aiškiai pasiskirsto į tris pozicijas: tos, kurioms buvo geriau tada, tos, kurioms geriau dabar, ir trečiosios, kurios sako „mums nerūpi, kas čia vyksta, mes tik norime gerai dirbti savo darbą“. Šios trys moterų grupės verda bendrame katile ir kenčia nuo įtampos, kurią dar labiau įsiūbavo liapsusas su profsąjunga.

Profsąjunga subruzdo, administracija supyko, o kas kenčia dabar?

Daug kas prisimena praėjusių metų rugsėjį kilusią konfrontaciją tarp besisteigiančios „Liepaitės“ profsąjungos ir Savivaldybės administracijos. Tuomet darželio patalpose po darbo susitiko profsąjungą steigti norinčios darbuotojos ir LŠDPS Raseinių rajono susivienijimo pirmininkas V. Bulotas. Apie susirinkimą įstaigos vadovė nebuvo informuota. Kad kažkas bruzda darželyje, ji sužinojo iš atsitiktinai tai pastebėjusios darbuotojos. Pati tuo metu buvusi už miesto ribų, gal šiek tiek išsigandusi, o gal pyktelėjusi, A. Jankauskienė paskambino ne kam kitam, o svainiui R. Ačui.
Kitaip tariant, griebėsi stipriausio šalia esančio ginklo. Na, o aršiu charakteriu garsėjantis meras R. Ačas, matyt, iš didelės meilės žmonos seseriai, atvažiavo į „Liepaitę“ kartu su administracijos direktore Aurelija Ložyte ir pradėjo aiškintis, kokie sąmokslai čia rezgami. Anot ten buvusių profsąjungos darbuotojų, meras elgėsi nedraugiškai, pradėjo visus vaikyti, o kai nebuvo išgirstas, išsitraukė išmanųjį telefoną ir ėmė filmuoti susirinkimą. Kitą dieną į darželį atvyko visa 8 žmonių „delegacija“ iš Raseinių rajono savivaldybės. Taip iš taikaus (tačiau kažkodėl savotiškai užslaptinto) profsąjungos steigimosi dvi priešiškos pusės sukurpė tarpgalaktinės svarbos konfliktą.R. Ačas ne tik padarė meškos paslaugą svainei, supykdydamas profsąjungą ir sukeldamas kolektyvo nepasitikėjimą vadove, tačiau ir supainiojo viešuosius bei privačius interesus. Tai pripažino Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Šiuo metu yra vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl mero trukdymo profsąjunginei veiklai. Regis, R. Ačo teismų raštais tuoj bus galima visus rajono kelius iškloti. Arba užlopyti skylėtas gatves. Bent šiokios tokios naudos būtų.

Po aprašyto incidento kai kurios darbuotojos pradėjo bijoti „Liepaitės“ direktorės. Ne juokai – juk vadovei už nugaros stovi toks entuziastingas ir galingas giminaitis. Prieš susitikimą su LŠDPS atstovais praėjusią savaitę būrelis darbuotojų choru kalbėjo žurnalistei: „Mes bijome direktorės, ji su mumis nesiskaito, vos tik kas, grasina, kad meras sutvarkys“. Taigi pernai kaip vijurkas į taikų profsąjungos steigimosi susitikimą įsiveržęs meras pasėjo nepasitikėjimą kolektyve. Tačiau kas dabar laisto nepasitikėjimo daigelį, kad jis greičiau augtų? „Despotė“ direktorė, „pletkininkės“ darbuotojos ar Kažkas, kam šis kolektyvo nervus tampantis konfliktas yra puikus būdas garsiai pašūkauti ir pasitaškyti lozungais?

Nenorėjusi prisistatyti „Liepaitės“ darbuotoja (redakcijai pavardė žinoma) tvirtino, jog už visų dirbtinai keliamų konfliktų slepiasi politinės srovės. „Man atrodo, kad profsąjunga yra po tam tikros politinės partijos vėliava. Atrado vietą aiškintis politinius nesutarimus. Opozicija kanda pozicijai, o dėl to kenčia paprastos darbuotojos. Darbščių ir draugiškų moterų kolektyvas skaldosi dėl kelių „pletkininkių“, kurias pjudo keli politikieriai. Ar nereiktų nusiplauti nuo šito purvo ir tiesiog dirbti savo darbą, kaip visuomet ir darėme? Situacija nėra tokia, kokią ją norima parodyti. Iš šito konflikto kažkas turi naudos. Tačiau tikrai ne darbuotojos ir ne vaikai“, – kalba moteris.

Trumpa susirinkimo apžvalga arba kodėl „meras neatlaikys spaudimo“?

„Dabar beveik ramu, bet rudenį kas čia buvo… Vadovybė nenorėjo, kad profsąjunga kurtųsi, bijojo kaip velnio. Nors ir dabar dar jaučiasiįtampa. Vadovai mus šustauskiais vadina. Blogai, kam mes čia įsikūrėme ir giname žmogaus teises. Jei kas nepatinka, direktorė sako, jog merui paskambins“, – prieš susirinkimą kalbėjo profsąjungos narės. Kai kurios teigė bijančios dėl savo darbo vietų. Tačiau LŠDPS pirmininkas A. Bružas ramino moteris sakydamas, kad įstatymas dažniau yra palankus darbuotojui, o ne darbdaviui. „Darbdavys prieš Savivaldybę yra prastesnėje situacijoje, nei darbuotojas. Įstatymas jo veiklą labiau reglamentuoja. Todėl nereiktų nepagrįstai baimintis dėl savo darbo vietų“, – aiškino pirmininkas. Pirmininko balso tonas pakilo direktorės pavaduotojai paprašius paaiškinti, ar yra naujovių sprendžiant keblų darbo laiko apskaitos
klausimą. Su kanceliarine painiava apskaitoje susiduria ne viena ikimokyklinio lavinimo įstaiga visoje Lietuvoje. Tačiau darbuotojos klausimas buvo sutiktas su nepasitikėjimu, o jo svarstymas užbaigtas riksmais. Pyktelėjęs A. Bružas konstatavo, jog visų problemų problema – pati klausimą uždavusi darbuotoja.  Vėliau situacija įkaito dar labiau. „Jei man čia reikės dar kartą atvažiuoti, kai kurių administracijų nebebus. Aš matau, iš kur kyla konfliktas. Jei negalima taikiai susitvarkyti, tai mes imsimės kitų priemonių. Prireiks 3-4 mėnesių, ir nei vienas meras neatlaikys to spaudimo, kurį mes galėsime padaryti bendrai. Todėl šiuo atveju prašymas yra toks – kalbėtis, kažką daryti kitaip ir baigti kiršinti. Jei vyksta kiršinimas, tai, matyt, žmogaus problema. Ir jam reiktų tvarkytis pačiam. Eiti pas psichologus ar dar kažką daryti. Man atrodo, kad visiems yra matoma, iš kur tas kiršinimas eina“, – dėstė pirmininkas A. Bružas. Vėliau pirmininkas tarsi juokais siūlė: „Derėkitės, kalbėkitės, o jeigu nieko nebeišeina, tai dėl administracijos sprendimas yra. Pora kartų pastatysit piketėlį prie darželio ir viskas. Ir šito užteks. Bet aš šito nenoriu. Situacija nėra tokia tragiška“.

Kai kurios moterys, stebėdamos aršią diskusiją, tik tyliai traukė pečiais. Stebėjosi ir darželio vadovė. „Iki šios dienos maniau, kad gyvename gražiai, kad nėra problemų. Dabar bandoma įteigti, kad jos yra.Mane kaltina nebūtais dalykais. Aš net profsąjungos narių sąrašo nežinau. Tiesa, rudenį mes iš tiesų kibirkščiavome. Bet lyg išsiaiškinome? Derinome vidaus tvarkos taisykles su Roma Kasparavičiene, darželio profsąjungos pirmininke. Viskas derinta, problemos išspręstos“, – kalbėjo darželio vadovė. Tačiau R. Kasparavičienė netruko užginčyti: „Jūs pasakėte, kad vidaus
taisyklėmis rūpintis mums nepriklauso, kad čia ne mūsų reikalas. Niekas nebuvo derinama“. Judesio korekcijos pedagogė Romena Drąsutienė pasakojo, kaip dėl nesutarimų su vadovybe buvo nusiųsta pas rajono Savivaldybės ryšių su visuomene specialistą Sigitą Gudžiūną. „Čia daug nepakovosi už savo teises. Iš karto „ant kilimėlio“ į Savivaldybę“, – su šypsena sakė darbuotoja. Situaciją sušildė iš kažkur atsklidęs neprisistačiusios darbuotojos balsas: „Bet mes juk nenorime tų konfliktų, norime gyventi draugiškai“. Susirinkimas baigėsi A. Bružo optimizmo gaida: „Situacija čia nėra tokia tragiška. Tikiu, kad viską išspręsite gražiai“.

Mamytės „Liepaite“ džiaugiasi

Paklausėme mamyčių, ar darželyje kas pasikeitė, kai darbą pradėjo nauja direktorė. „Situacija tikrai pagerėjo. Vaikas pasakoja, kad valgo skaniau, gauna vaisių, pieno produktų. Kai nesuvalgo, parsineša namo kokią kriaušę, bananą, jogurtą. Anksčiau to niekada nebūdavo. Visuomet domėjausi, ką vaikas valgo darželyje. Džiaugiuosi pasikeitusiu racionu. Pati dukra patenkinta savo darželiu. Eina į „Gandriukų“ grupę. Žinome, kad dabar jos auklėtoja ketina kelti kvalifikaciją. Jau vien tai daug pasako. Darbuotojos tobulėja, stengiasi“, – nuomone dalinasi mamytė Modesta Lukoševičienė.

Du sūnus auginanti Vida Čikotienė su darželiu „Liepaitė“ pažįstama jau daugiau kaip šešerius metus. „Pirmas sūnus darželį lankė nuo vienerių metukų. Ėjo iki pat mokyklos. Antrasis „Liepaitę“ lanko jau apie trejus metus. Puikiai jaučiu pasikeitimus. Anksčiau būdavo, mažasis pareina iš darželio ir iš karto į puodus. Arba parduotuvėje pasiimame kokių sausainių ir nesulaukia net kol nueisime iki kasos. Kaip čia pasakius, pavakariai būdavo nelabai sotūs. O dabar vaikas ne tik kad pareina privalgęs, bet dar ir parsineša namo. Kartais parsineša tų skanių senovinių keturkampių
varškės sūrelių, kartais apelsinų, obuolių. Dabar esu rami dėl vaiko mitybos darželyje. Tiesa, pastebiu, kad ir pats kolektyvas kažkoks guvesnis, linksmesnis. Kiek pažiūri, tai ir auklėtojos, ir vaikai visad su šypsenomis. Anksčiau niūrių veidų matėsi daugiau“, – pasakoja V. Čikotienė. Paklausta, ar nejunta darželyje tvyrančios vidinės nesantaikos, mama tikina, jog atvirkščiai – jaučiasi pagerėjusi atmosfera, džiugina ir gražiau tvarkoma darželio aplinka.