Ugnė TIMONYTĖ
[1]
27-erių raseiniškis Mindaugas Libas Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu už prekybą žmonėmis pataisos namuose praleis trejus metus ir tris mėnesius. Jo bendrai šiauliečiai Lukas Dimskis ir Renaldas Dagys kalės po dvejus metus ir devynis mėnesius, o Alvidas Poškevičius – dvejus metus ir tris mėnesius.
Pasiūlė darbo
Raseinių rajono gyventoja J.D., kaip ir šimtai rajono moterų, ieškojo galimybės užsidirbti užsienyje. Aklai vykti į nežinią jauna moteris bijojo, nemokėjo kalbos, o tokio žmogaus, kuris padėtų užsienyje įsidarbinti bei įsikurti, vis nesisekė rasti. Jei ir atsirasdavo viliojančių pasiūlymų, tai už juos buvo prašoma susimokėti. Tam J.D. pinigų neturėjo. Jei jų turėtų, tai ir iš Lietuvos niekur nevažiuotų.
Apie J.D. norą padirbėti užsienyje gerai žinojo ir nuo vaikystės ją pažįstantis M.Libas. Panašu, jog ir J.D. M.Libu kaip vaikystės draugu pasitikėjo, nes ji, sulaukusi Mindaugo raginimo ruoštis kelionei, tuo nesuabejojo ir mikliai ėmė krautis daiktus. Mindaugas jai sakė, jog ji turėsianti platinti reklamines skrajutes Graikijoje. Moteriai nekilo negerų įtarimų ir tuomet, kai Mindaugas jai nurodė ateiti į autobusų stotelę visiškai žvelgiant į nykią vėlyvo rudens naktį. Nesuabejojo ji Mindaugo nuoširdumu net žinodama apie tris jo teistumus. Manė, jei ir gali Mindaugas kam nors šunybę kokią iškrėsti, tai tik ne jai, nuo vaikystės pažįstamai.
Tiesa šokiravo
Prieš vidurnaktį M.Libas J.D. atvežė į Šiaulius, į ties Dubijos ir Žalgirio gatvių sankryža esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Čia jų atvykstančių jau laukė L. Dimskis, R.Dagys ir A.Poškevičius, kuriuos J.D. matė pirmą kartą. L.Dimskis į Graikiją susiruošusią moterį čia pat, automobilių stovėjimo aikštelėje, „nuleido ant
žemės“: girdi, jokių skrajučių tu Graikijoje neplatinsi, o porą metų padirbėsi prostitute viename iš Graikijos barų. Ir netgi nurodė darbo „intensyvumą“ – per dieną
aptarnausi nuo 30-ties iki 50-ties vyrų, priklausomai nuo to, kiek bus tavęs pageidaujančiųjų.
Kol J.D. stovėjo iš baimės praradusi žadą, L.Dimskis įgrūdo ją į automobilį ir nugabeno į K.Donelaičio gatvėje esantį viešbutį, kur buvo išnuomotas jai kambarys. J.
D. saugoti pasiliko A.Poškevičius, kad neatsirastų kokių nors netikėtumų, nes jau kitą dieną J.D. turėjo būti išskraidinta į Graikiją ir parduota iš prostitucijos besiverčiantiems asmenims.
Tačiau likimas J.D. šįkart buvo gailestingas. Jai pavyko telefonu susisiekti su savo sugyventiniu ir pranešti jam apie tai, kas atsitiko. Vyriškis iškart informavo policiją
ir sėbrų sumanymas žlugo. Be laukto atlyginimo liko ir raseiniškis M.Libas, kuriam už vaikystės draugės atvežimą buvo pažadėtas trijų tūkstančių litų atlygis.
Sužvango antrankiai
Nuosprendžio skelbimo metu visi laisvėje iki nuosprendžio dienos buvę teisiamieji atrodė ramūs,šypsojosi. Vyrukai tarpusavyje neramiai susižvalgė tik tuomet, kai į
salę vienas po kiti įėjo konvojaus pareigūnai. Nuo konvojaus pareigūnų teisiamųjų akys susmigo į salėje nuosprendžio klausiusius artimuosius, kurie bemat sujudo
perduoti kažko prikrautus krepšius. Panašu, jog teisiamieji nebuvo numatę, jog jie galės būti suimti teismo salėje. Visi nuteistieji vienas po kito, skelbiant nuosprendį, „pasipuošė“ antrankiais. Jais žvangindami jie ir buvo išvesti iš teismo salės.
Baudžiamąją bylą nagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas kaltinamųjų atsakomybės lengvinančių aplinkybių nenustatė, o sunkinančia pripažino tai, kad nusikaltimas
įvykdytas veikiant grupėje. Nuteistieji nukentėjusiajai J.D. solidariai turės kompensuoti dešimties tūkstančių litų neturtinės žalos.