Vakaras generolui Jonui emai?iui-Vytautui atminti
? vakar? generolui Jonui emai?iui-Vytautui atminti rinkosi tie, kam svarbus Jono emai?io atminimas, partizanin? kova u laisv?. Toki? buvo nemaai, sunkiai tilpo erdvioje Kaulaki? bibliotekoje.
J.emaitis generolas, Lietuvos laisv?s kov? s?j?dio Tarybos prezidiumo pirmininkas, partizan? vadas, Prezidentas kovojo d?l laisvos Lietuvos, d?l jos nepagail?jo ir savo gyvyb?s. Jis tik?jo, kad laisvos Lietuvos sulauksime, bet jam pa?iam buvo nelemta jos sulaukti. 1953 m. gegu?s 23 d., idavus bunker?, jis suimtas. Kalintas KGB kal?jime Lietuvoje ir Maskvoje. ? Maskvos Butyrk? kal?jim? ivetas ir mirties nuosprendiui ?vykdyti. 1954 m. lapkri?io 22-?j?, Kariuomen?s dienos ivakar?se, buvo paauktas su daiktais. Daikt? buvo nedaug: tik bunkeryje sud?l?jusi antklod?. Ilikusioje paymoje surayta: Pabaltijo karin?s apygardos Karinio tribunolo 1954 m. birelio 7 d. paskelbtas nuosprendis mirties bausm? su turto konfiskavimu. Nuosprendis J.emai?iui ?vykdytas 1954 m. lapkri?io 26-?j?. Malon?s praym? jis atmet?. Maskvos Butyrk? kal?jime nesiliov? r?k? kaminai. Per d?mus, per pelenus J.emaitis gr?o ? em?, ? bendr? neinom? Lietuvos partizan? kap?. iais metais minime jo gimimo 110-?sias ir 65-?sias mirties metines.
Raseini? krato istorijos muziejaus muziejinink? Loreta Korduien? perskait? praneim? apie J.emai?io gyvenim?, jo kov? d?l laisv?s, jo atminimo puosel?jim?. ? rengin? ji atvyko su eksponatais: daiktais, paimtais i bunkerio, kai jis 1992 m. imkai?i? mike buvo atrastas Jurbarko rajono gyventoj?Vytauto Ma?iulio ir Vytauto Leku?io. Bunkeryje rasti daiktai buvo perduoti muziejui. Kartu muziejinink? atsive? ir virtualios realyb?s akini?, su kuriais galima nusikelti ? to meto ?vykius. Daugelis po renginio juos iband?.
Laukiamiausi vakaro sve?iai buvo J.emai?io gimin?s. Atvyko dukter??ia Aura Jukait?-Vilkien?, kaip ji pati sako, vienintel?, ma?iusi Jon? emait? gyv? i esan?i? gyv? dar to meto liudinink?. Dalijosi prisiminimais apie j?. Apib?dino, kad buvo graus, auktas, visada pasitemp?s, su uniforma ir gr?damas jai parvedavo dovan?. A.Vilkien?s an?k? Kotryna palaik? pokalb? uduodama jai klausimus ir paskutinis jai uduotas klausimas buvo toks: ar nenusivilt? J.emaitis dabartine Lietuva, jeigu b?t? gyvas? emai?io dukter??ia utikrintai atsak?, kad ne, nenusivilt?. Jis juk siek?, kad Lietuva b?t? laisva, d?l to kovojo.
Jurbarko rajono Ervilko kult?ros centro Vadgirio skyriaus meno vadov? Lina Lukoien?, prii?rinti J.emai?io bunker?-vadaviet? imkai?i? mike ir kasmet Juodojo kaspino dien? prie bunkerio organizuojanti renginius, t? dien? atvyko su duona. Simbolikai su tokia pa?ia, kokia buvo skirta J.emai?iui. O istorija tokia: netoli imkai?i? miko, vietini? dar vadinamo apalik?mis, gyvena V.Lekutis. Jis daug met? prii?r?jo J.emai?io bunker?, kol pasidar? per sunku juo r?pintis. I jo t? r?pest? per?m? L.Lukoien?. Jai V.Lekutis papasakojo, kad jo eima r?m? partizanus, 
kepdavo jiems duon?. V.Lekutis inojo, kad ji skirta J.emai?iui, tik su juo niekada nesusitikdavo. Duon? tur?davo palikti sutartoje vietoje. Ikepta duona J.emait? tur?jo pasiekti ir t? dien?, kai jis buvo suimtas idavus bunker?. Duona jo nepasiek?, okupantai buvo pirmesni. Ragavome jos po gabal?l?, o kr?tin? spaud? kakas sunkaus, lyg akmuo. Nor?josi, kad viskas b?t? susiklost? kitaip, bet, deja…
L.Lukoien? svarst?, ar lengva pasiryti mirti tokiam jaunam, kai dar daug gyvenimo gal?t? b?ti prieakyje? Jam buvo tik 45-eri
su trupu?iu. Juk jeigu ne mirties nuosprendis, pagal ami? jis dar gal?jo sulaukti laisvos Lietuvos, kaip jos sulauk? kiti jo bendraygiai, kurie nebuvo nuudyti. Laisvos Lietuvos sulauk? ir Marija ili?t? slaug?, prii?r?jusi J.emait? po insulto ir kartu t? dien? aretuota. Bet J.emaitis buvo karininkas, dav?s priesaik?, kurios niekuomet jokiomis aplinkyb?mis nesulau?. Ir kokie pranaiki buvo jo odiai paskutin?je kalboje paskelbus nuosprend?: Istorija moko, kad kraujas niekada neb?na pralietas veltui. Jei ne dabar, tai u penkiasdeimties, u imto met? Lietuva, ikovojusi laisv?, ?vertins m?s? siekius ir m?s? darbus. A vis tiek laikau, kad kova, kuri? vediau devynerius metus, tur?s savo rezultatus. To laukti reik?jo apie 50 met?.
L.Lukoien? pristat? savo parengt? fotografij? parod? Jie gyn? laisv? Lietuvos, parengt? pagal V.Leku?io asmenin? kolekcij?. Lietuvos partizanai jie prisi?m? pa?i? didiausi? atsakomyb? u Lietuvos laisv?s ateit? sunkiausi? jos valand?. Jie ilgiausiai ne? Lietuvos isivadavimo ir jos ateities vilt? ir neman? pasiduoti. V?liau iudyti, iniekinti miesteli? aikt?se j? k?nai sumesti ? ulinius. Nijol? Gakait?-emaitien?, paraiusi biografin? knyg? apie J,emait?, j? pavadino uvusi?j? Prezidentas. Kovojusios, nenusilenkusios, iudytos Lietuvos Prezidentas. Knyga ileista 1998 m. ir iais metais perleista jau ketvirt? kart?. ios knygos tris egzempliorius J.emai?io dukter??ia A.Vilkien? su an?ke Kotryna padovanojo Kaulaki? bibliotekai.
? rengin? atvyk?s Raseini? rajono savivaldyb?s meras Andrius Bautronis kalb?jo ne tik apie partizanin? kov?, bet prisimin? ir tuos, kurie kal?jo lageriuose, kent? Sibiro tremtyje. T? dien? Vilniuje buvo laidojami 18631864 m. sukilimo vadai ir dalyviai. Ir rajono meras palygino: Galima sakyti, kad sukil?liai, kaip ir partizanai, nieko neikovojo. Pralaim?jo daug galingesnei j?gai. Bet tai netiesa, j? kova pad?jo pamatus iandienai, kad iandien gal?tume diaugtis laisve. Ir kod?l J.emaitis buvo veamas ? Maskv? ?vykdyti mirties nuosprend?? Kad nelikt? jo k?no? Argi gali mir?s mogus dar kam nors pakenkti? Tikriausiai taip, gali, svarst? rajono meras. Renginio reng?jams jis padovanojo Lietuvos v?liav?.
Raseini? Marcelijaus Martinai?io vieosios bibliotekos direktor? Daina Sutkevi?ien? sve?iams padovanojo iais metais ileisto Raseini? krato kult?ros ir istorijos urnalo Rasupis antr?j? numer?.
Kovotoj? u Lietuvos laisv? memorialo steig?jas Jaroslavas Banevi?ius jautriai kalb?jo apie duon?, laisv? ir partizan? kov?.
Pagojuk? seni?nijos seni?nas Antanas Valantinas Kaulaki? bibliotekos vyresniajai bibliotekininkei ?teik? pad?k? u ilgamet? nuoird? ir atsaking? darb?, profesionalum?, k?rybik? ind?l? ? kult?rin?s atminties ir pilietikumo puosel?jim? bei g?li?.
D?l i anksto nenumatyt? aplinkybi? ? rengin? neatvyko Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas.
Vakaro pabaigoje skamb?jo Jurbarko bard? klubo bard?, vadovaujam? Sauliaus Lap?no, dainos, ?teiktos Kaulaki? kaimo bendruomen?s paruotos dovan?l?s sve?iams, v?liau vyko pokalbiai prie arbatos ar kavos puodelio.
Nuoirdiai a?i? Pagojuk? seni?nijai, seni?nui A.Valantinui, materialiai prisid?jusiems prie renginio organizavimo.
Zita Gedminien?,
Kaulaki? filialo vyresn. bibliotekinink?
