[1]Jau penkiolikti metai rugpj??io 23-i?j? – Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dien? Šimkai?i? girioje, prie partizan? vado generolo Jono Žemai?io-Vytauto bunkerio-vadaviet?s, vyksta atmintini vakarai, skirti laisv?s kov? dalyviams atminti ir pagerbti. Juos organizuoja Eržvilko kult?ros centro Vadžgirio skyriaus meno vadov?, Jurbarko rajono savivaldyb?s viešosios bibliotekos vyriausioji metodinink? Lina Lukošien?. Susirenka tie, kuriems svarbi Lietuvos istorija, partizanini? kov? ir j? dalyvi? atminimas.
Iš pradži? renginiai buvo nedideli, nefinansuojami, bet kasmet dalyvi? vis daug?jo. Šiais metais surengtame vakare „Atminties tiltai“ buvo ypa? gausu dalyvi?. Prie generolo Jono Žemai?io vadaviet?s rinkosi p?sti ir ratuoti. Buvo paskelbtas p?s?i?j? žygis iš Vadžgirio, jie miško takeliais, lydimi kariški?, nešan?i? Lietuvos v?liav?, nužygiavo 11 kilometr?. P?s?iomis keliavo suaugusieji ir vaikai. Prie j? prisijung? ir Jurbarko krašte viešintis jaunimas iš Ukrainos, iki vadaviet?s atžygiav?s su savo šalies v?liava. Sve?iai buvo pakviesti drauge su lietuviais pamin?ti ši? m?s? šaliai svarbi? dat?, paklausyti Lietuvos istorijos, apži?r?ti bunker?.
Dviratinink? kolonai iš Jurbarko teko nuvažiuoti 20 kilometr?, pasitaik? ir nemažai žvyrkeli?. Išsirikiavo ilga eil? automobili?, kuriais atvažiavo nedalyvavusieji p?s?i?j? ar dviratinink? žygiuose.
[2]Vakar? jo organizator? L.Lukošien? prad?jo Lietuvos valstyb?s himnu. Pritar? visi susirinkusieji. Nuostabiai tautin? giesm? skamb?jo girios gl?dumoje, šalia paminklo generolui Jonui Žemai?iui-Vytautui, šalia bunkerio, kuriame jis sveikdamas po patirto insulto slapst?si pustre?i? met?, kovas ir laisv? menan?ioje vietoje.
Atmintiname vakare dalyvavo ir Jurbarko rajono savivaldyb?s meras Skirmantas Mockevi?ius. „Visi žino ir lanko prezident?ras Kaune ir Daukanto aikšt?je Vilniuje. Dar viena, ta?iau užmiršta ir mažai lankoma prezident?ra yra ?ia. Tai pati unikaliausia ir ?domiausia prezident?ra. Šiandien mes renkam?s šioje vietoje, kad ji tapt? žinoma ir lankoma visuomen?s“, – sak? meras.
Renginyje dalyvavo LR Seimo nariai: Ri?ardas Juška prisimin? ?vykius, susijusius su Jono Žemai?io bunkeriu, Andrius Kup?inskas, ? rengin? atmyn?s kartu su dviratininkais iš Jurbarko, kalb?jo apie nelengv? partizan? gyvenim? bunkeryje, svarbius m?s? šalies istorijos ?vykius. Prisiminta, kad generolas Žemaitis tik?josi, kad jo ir kit? partizan? kova už Lietuvos laisv? nebus bevais?. Taip ir nutiko, ji pad?jo pamatus ši? dien? laisvei. A.Kup?inskas pasidžiaug?, kad 2019-ieji paskelbti generolo Jono Žemai?io-Vytauto metais. Manoma, kad partizan? vado bunkeris bus dar labiau lankomas, bus gautas finansavimas atmintinai vietai dar labiau sutvarkyti, atnaujinti.
Renginyje taip pat dalyvavo LDK K?stu?io motorizuotojo p?stinink? bataliono vadovyb? ir kariai, Lietuvos k?r?j? savanori? s?jungos nariai, Jurbarko Petro Paulai?io 701-osios kuopos, Vakar? (j?ros) šauli? 3-iosios rinktin?s šauliai. Lietuvos kariuomen?s k?r?jas savanoris Antanas Kliunka rankose laik? partizan? v?liav?, t? pa?i?, kuri ved? ? kov? Lietuvos partizanus. Pablukusiomis spalvomis, bet labai brangi? savo istorija.
Vakar? t?s? sve?ias iš Vilniaus – žinomas poetas, publicistas, teatro ir kino režisierius, vaik? rašytojas, atlik?jas Vytautas V.Landsbergis. Jis kalb?jo, kad Jonas Žemaitis yra „vienas šviesiausi? Lietuvos istorijos k?r?j?, raš?s Lietuvos istorij? savo krauju“. „Lietuv? turi skaud?ti, kol jos neskauda, mes nevertinam, nejau?iam. O kai suskausta, pradedame Lietuv? myl?ti, stengtis d?l jos“, – sak? sve?ias. Vytautas V.Landsbergis padainavo kelet? partizan?, lietuvi? liaudies dain?, savo k?rybos baladži?, primin? sunki? partizan? dali?, j? pasiaukojam? meil? Lietuvai.
Vakaro pabaigoje renginio organizator? L.Lukošien? kviet? visus paragauti kareiviškos koš?s, arbatos. Pavakaroti.
Nor?dama, nors trumpam pajusti bunkeryje gyvenusi? partizan? dvasi? aš, ši? eilu?i? autor?, leidausi ? j?. Nulipus kop??iomis, pirmiausia pasijuto didel? dr?gm?, žem?s kvapas ir tamsa. Jeigu ne viduje degan?ios žvak?s, nieko nesimatyt?. Gultai, lentyn?l?, ant jos pad?tas šventas paveiksl?lis, suolelis. Nuo žemin?s sienos žvelg? Jono Žemai?io portretas. Sunku ?sivaizduoti, kaip tokiomis s?lygomis devynerius metus (tiek truko pasipriešinimo kova) gyveno partizanai.
[3]Renginio sve?ias Vytautas V.Landsbergis si?l?, kad ? bunker? vienai nak?iai reik?t? atvežti niekuo nesidomin?ius paauglius. „Tokioje vietoje jie Lietuvos istorij? supranta per nakt?. Gyvos pamokos – geriausios, – kalb?jo sve?ias, ši? vasar? dirb?s su moksleiviais vasaros stovyklose. – Užtenka vakare prie laužo padainuoti apie m?lynas vosilkas, papasakoti partizan? istorijas, geriausiai t? laik? liudinink? l?pomis, ir jie pasikei?ia, ima ieškoti knyg? apie partizanus.“
Bunker? ilgus metus priži?r?jo už 11 kilometr? nuo jo gyvenantis buv?s partizan? ryšininkas Antanas Puišys. Š? atstum? ?veikdavo dvira?iu. Jis iš bunkerio išsemdavo susikaupus? vanden?, v?dindavo. Ypa? daug vandens kaup?si lieting? pra?jusi? vasar? ir ruden?. Vienu metu net 80 kibir? išs?m?. 89-eri? met? partizan? ryšininkui tapo per sunku r?pintis bunkeriu, tod?l šiais metais iniciatyvos ?m?si Eržvilko kult?ros centras, o už prieži?r? atsakinga L.Lukošien?, ji yra ir rengini? prie Jono Žemai?io bunkerio-vadaviet?s iniciator?.
„Atminties tilt?“ renginyje Vytautas V.Landsbergis kalb?jo: „Turi b?ti prikelti iš užmaršties vardai, kad suprastume t? sunk? met? ir susim?stytume, kokia kaina mokame už laisv?.“
Partizan? vadas generolas Jonas Žemaitis susij?s su Raseini? kraštu. Nemaža jo gyvenimo dalis prab?go Kiaulinink? kaime, Raseiniuose. Baig? Raseini? gimnazij?, dažnai ?ia, jei ne gyvendavo, tai sugr?ždavo aplankyti gimini?, myl?jo š? krašt?.
Raseiniški? tarp susirinkusi?j? prie Jono Žemai?io bunkerio-vadaviet?s buvo tik keletas, nors renginys buvo viešinamas internete ir rajoniniame laikraštyje „Alio, Raseiniai“. Ta?iau mažai kas juo susidom?jo.
„Atminties tiltai“ sujung? visus, kuriems brangi Lietuvos istorija, partizan? atminimas, generolo Jono Žemai?io kova ir pasiaukojimas d?l Lietuvos laisv?s.
Jono Žemai?io bunkeris-vadaviet?
Jono Žemai?io bunkeris-vadaviet? atrastas 1992 m. žiem? dviej? Jurbarko rajono gyventoj?: Vytauto Leku?io ir Vytauto Ma?iulio, jie tur?jo žini?, kur jis gal?t? b?ti, ir surado. Bunkeryje buvo lik? keletas partizan? daikt?: buteli?, puodeli?, nesudužusi? vaist? ampuli? ir kt.
1995 m. rugpj?t? bunkeris buvo atstatytas, o lapkri?io 26-?j? – generolo Jono Žemai?io sušaudymo dien? – pastatytas paminklas ir pašventintas atstatytas bunkeris.
Zita Gedminien?