Vakaras

Albinas Lesanavičius

Vakaras artinas jau
Toks šiltas ir gražus.
Aš ant jūros kranto
Stovėjau vienišas, tylus.

Jūros bangos ritosi į krantą,
Glostė švelniai man rankas.
Ritos bangos, o purslai
Padus kuteno man linksmai.

Ten, tolumoj, pakrantėj, ji stovėjo
Tokia jauna, graži mergužėlė.
Ranka dailia ji pamojavo
Ir mielus žodelius man tarė.

Mes vaikščiojom, kalbėjom
Prie kopų vienu du.
Žiūrėjom kaip saulutė
Leidžias tarp putojančių bangų.

Staiga jūra nurimo.
Žvaigždės suspindo.
Mėnulis pažvelgė, nusišypsojo,
Dangus mėlynai nušvito.