Valandėlė Šeimos kepykloje

[1]Duona – vienas seniausių žmonių valgių. Jai skirta daug gražių žodžių, eilėraščių. Mūsų protėviai turėjo įvairių tikėjimų, apeigų. Sunkiai dirbo, kad stalą galėtų papuošti naminės duonos kepalu. Tešlos ruošimas, duonos kepimas, laikymas, raikymas turėjo net savotiškas apeigas, tikėjimus.
Raseinių lopšelio-darželio „Liepaitė“ „Gandriukų“ grupės vaikai turėjo galimybę apsilankyti Šeimos kepykloje, įsikūrusioje Raseinių mieste, Kalnujų gatvėje, ir sužinoti, iš kur atkeliauja duonai kepti reikalingi produktai, kur jie laikomi, taip pat stebėti, kaip maišoma tešla, kaip formuojami ir į krosnį keliauja duonos kepaliukai. Nosį kuteno įvairiausi kvapai.
Užėjus į kepyklos kiemą, mus maloniai pasitiko kepyklos savininkė Ema Laurynaitė. Ji pirmiausia pasiūlė pažiūrėti, kaip kepami šakočiai. Vaikai atidžiai stebėjo kepėjų veiksmus, klausėsi pasakojimo. Išgirdo naują žodį ,,volas“ ir pamatė daiktą, ant kurio kepamas šakotis. Vaikai domėjosi, iš ko padaryta tešla, kodėl šakotis sukasi, ragavo jo ragelių.
[2]Vėliau buvome pakviesti į duonos rauginimo ir formavimo cechą. Turėjome galimybę pamatyti, kokiuose kubiluose rauginama duona, koks aparatas maišo tešlą. Žvalgėmės į lentynas, kuriose sudėtos formos – skardelės duonai kepti ir kildinama duona. Apžiūrėjome maišus – juose buvo supilti kvietiniai ir ruginiai miltai.
Kepamos duonos kvapas atviliojo prie kepimo krosnių, kurios tiesiog siekė lubas ir vaikams paliko didelį įspūdį. Jie pamatė, kaip keičiasi kepamos duonos spalva ir forma, pajuto krosnių karštį.
Ekskursijos pabaigoje padėkojome kepyklos savininkei už priėmimą, o mus šeimininkė išlydėjo su šilta šypsena, pilnu krepšeliu šviežutėlių sausainių ir didžiuliu šakočiu.
Nuoširdžiai dėkojame Šeimos kepyklai UAB „Laugena“ už nuoširdų ir šiltą priėmimą bei puikiai praleistą laiką.
Rasa Kačiušienė,
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja