Valstybės šventė – su pagarba Lietuvai ir laisvei

Siųsti Versija spausdinimui

Nepriklausomybės atkūrimo dienos renginiai Viduklėje prasidėjo stalo teniso varžybomis Simono Stanevičiaus gimnazijoje. 14 val. Viduklės kultūros centre šventę tęsė koncertas, jo vedėja – Jolanta Jonaitienė. Koncerte dalyvavo Paupio mokyklos-daugiafunkcio centro mišrus ansamblis „Svaja“ (vad. G.Lapinskaitė), Viduklės darželio mažieji šokėjai, vokalinis duetas (vad. R.Gružinskienė) ir skaitovė, Simono Stanevičiaus gimnazijos šokėjai (vad. A.Balčiūnienė) ir instrumentinė grupė (vad. J.Juščius), Viduklės kultūros centro mėgėjų meno kolektyvai – moterų vokalinis ansamblis „Vijūnė“ bei solistė Monika Kašinskaitė (vad. L.Matelienė), moterų ansamblis „Ringė“ (vad. G.Lapinskaitė).

Koncerto metu seniūnijos taurėmis buvo apdovanoti teniso varžybų nugalėtojai. Nuoširdžiai dėkojame kolektyvams, jų vadovams už dalyvavimą koncerte.

Organizatoriai

************************************************

Kovo 11-ąją Gylių kaimų bendruomenė susirinko paminėti 27-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines. Minėjime dalyvavo Viduklės seniūnijos seniūnė Daiva Ulinskienė.

Šventė pradėta Lietuvos himnu, vėliau buvo demonstruojama Lietuvos istorinės praeities medžiaga. Vyresniesiems žiūrovams praeities prisiminimai kėlė ne itin malonių išgyvenimų, jaunesniesiems – prieštaringus jausmus.

Tam, kas perteikta medžiagoje, lemta likti istorija, o geriausia vieta praeičiai – artimųjų širdys. Todėl Gylių kaimo ansamblio (vad. J.Juščius) dainos apie Lietuvą, gimtąjį kraštą praskaidrino susirinkusiųjų nuotaikas. Dainas paįvairino Ramunės Jasiūnienės, Egidijaus Žutauto, Arūno Vasiliausko skaitomos eilės ir tekstų ištraukos. Nuostabiai dainavo solistė Dovilė Vasiliauskaitė.

Po minėjimo bendruomenės pirmininkė Irena Petraitienė su valdybos nariais padėkojo koncerto dalyviams, svečiams, pagerbė 20-metį švenčiantį bendruomenės narį Donatą Vaivadą.

Monika Kačiušienė, Gylių kaimų bendruomenės valdybos narė

***************************

Kovo 10 dieną 17 val. Plikių kultūros namuose vyko graži šventė, skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Dalyvavo Kauno r. Vilkijos kultūros centro Čekiškės laisvalaikio salės liaudiškų šokių kolektyvas „Volungė“ (vad. Jolanta Girdauskienė), Raseinių  r. kultūros centro Plikiuose liaudiškų šokių kolektyvas „Gynėvė“ (vad. Laura Liaskauskienė) ir  Ariogalos gimnazijos folkloro ansamblis „Mergicos +“ (vad. Dobilas Juška).
Skambant dainai „Kokia nuostabi, Lietuva, esi“ mažiausieji programos dalyviai įnešė vėliavos spalvų žibintus. Po sugiedoto Lietuvos Respublikos himno vyko iškilmingas vėliavų  įteikimas. Kolektyvai nudžiugino literatūrine-muzikine kompozicija.
Jau keletas metų švenčiant Nepriklausomybės atkūrimo dieną Raseinių krašte vėliavomis apdovanojami patys darbščiausi, kūrybingiausi, savo kraštą mylintys, tautos tradicijas puoselėjantys žmonės. Šiais metais Savivaldybės tarybos nario Andriaus Bautronio iniciatyva vėliavas dovanojo Lietuvos Respublikos Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Plikių kaimo gyventojams Laimutei ir Virgilijui Berštautams, Vilmai ir Juozui Šegždams bei gimnazijos folkloro ansamblio vadovui D.Juškai jas iškilmingai įteikė Tarybos nariai A.Bautronis ir Linas Bielskis.
Pasibaigus meninei programai Plikių kultūrinių renginių organizatorė Aldona Ročkienė įteikė padėkas kolektyvų vadovams, buvo pasveikintos jubiliejinius gimtadienius atšventusios kaimo bendruomenės ,,Gynėvė“ narės: Janina Krapavickienė, Aldona Baltrušaitienė, Danutė Gaižauskienė, Anastazija Baltrušaitienė ir Rima Labutienė.
Pavasarinės saulutės spinduliai tesušildo dar šalčio sukaustytą žemę, o meilė Lietuvai – mūsų širdis!
Vilma Šegždienė,
„Gynėvės“ kaimo bendruomenės pirmininkė

********************************

Jei prieš keletą ar keliolika metų apie mus, lietuvius, kalbėdavo, kad nemokame įdomiai, nebanaliai švęsti, ypač valstybinių švenčių, tai paskutiniaisiais metais įvyko gerų permainų. Respublikos prezidentės inicijuota akcija „Išradingai švęskime valstybines šventes“ sulaukė dėmesio, paskatino žmones ieškoti įdomesnių, originalesnių šventimo būdų.
Kovo 11-ajai paminėti Dubysos regioninio parko direkcija pakvietė į pėsčiųjų žygį „Neatrastas Pajieslio kraštas“. Žygeivius svetingai priėmė Pajieslio kaimo bendruomenės namų pirmininkė. Vieni trispalve atributika pasipuošę atvyko iš namų, kitus padabino Dubysos regioninio parko atstovai. 22 kilometrus pasiryžo įveikti 89 žygeiviai. Šįkart žygio vedliai buvo vyr. ekologas Vaidas Greičius ir Kauno Vytauto Didžiojo II rinktinės Ariogalos 13 kuopos Betygalos šaulių būrys, vadovaujamas Betygalos jaunųjų šaulių būrio vadės mokytojos Rasos Adomaitienės. Du būrio vaikinai su trispalvėmis visą laiką buvo priekyje. Jaunimo šįkart buvo ir iš Josvainių gimnazijos ateitininkų būrelio, suaugusiųjų žygeivių geografinis spektras įvairus: Vilnius, Kaunas, Šiauliai, Kaišiadorys, Raseiniai, Kėdainiai ir kt.
Pirmoji trumpa stotelė – Pajieslio miestelio Švč. Mergelės Marijos, Liūdinčiųjų Guodėjos, bažnyčia, susitikimas su svetinga bažnyčios prižiūrėtoja Irena Ramanauskiene.
Kovo 11-oji buvo šilta, rami, tad viduje būti nesinorėjo. Visiems rūpėjo kuo greičiau išvysti Vosbučių botaninio-zoologinio ir Pajieslio geomorfologinio draustinių įdomybes, gamtos ir kultūros paveldo vertybes, užkopti ant Pajieslio krašto piliakalnių. Jaunieji šauliai nuo pirmųjų žygio minučių keliavo dideliu tempu, tad ne vieną žygeivį prakaitas išpylė stengiantis neatsilikti nuo jaunimo. Įveikdami kilometrą po kilometro išvydome Šušvės, Pečiupės, Šakės, Jieslos, Pilsupio upių, upelių slėnius bei šlaitus. Padaryta pirmoji bendra grupės nuotrauka ant Vosbučių (Pilaitės) piliakalnio. Žygeiviai neliko abejingi Vosbučių atodangos grožiui. Tai valstybinės reikšmės gamtos paveldo objektas Šušvės dešiniajame krante.
Artėdami prie Ambraziūnų piliakalnio išgirdome pasakojimų, legendų iš Dubysos regioninio parko vyr. ekologo V.Greičiaus lobyno. Pasakojimas apie Europinę pipirlapę sulaukė didelio susidomėjimo.
Pasistiprinti sustojome neeilinėje vietoje – vos už 3 kilometrų nuo geografinio Lietuvos centro Skinderiškio dendrologiniame parke. Mus sutiko parko įkūrėjas Antanas Kęstutis Kaltenis. Trumpai prie visų prisėdęs ir paragavęs Vaido ruoštos arbatos, Kęstutis pakvietė į savo valdas. O tos valdos visai nemenkos – net 123 ha. Vyr. ekologas Vaidas juokavo, kad tokios teritorijos neturi net Vatikanas. Skinderiškio dendrologiniame parke auga apie 1 000 rūšių įvairiausių augalų.
Kovo pradžia toks metas, kai augalų grožis dar menkai matomas, tačiau galima įsivaizduoti, kaip parkas atrodys sužydėjus šimtams magnolijų.
Paliekant parką ir svetingą jo šeimininką supranti, kiek daug gali vienas žmogus, kokia galinga jėga slypi savo darbą mylinčiame žmoguje.
Paskutinis piliakalnis, į kurį kopėme, – Pilsupio piliakalnis. Nuo jo atsivėrė nepaprasto grožio Pilsupių atodanga, 1974 metais paskelbta geologiniu gamtos, o 1985 metais – respublikinės reikšmės paminklu.
Nepajutome, kaip iš įvairių Lietuvos vietovių susirinkusiems žmonėms pralėkė šešios valandos keliaujant Kėdainių rajono kraštu, kur susikerta Žemaitijos aukštuma su Vidurio Lietuvos žemuma, kur teka Šušvė, tik penketu kilometrų ilgesnė už  Dubysą.

Lina Kleišmantienė

*********************************

Kovo 10 dieną Butkiškės bendruomenės namuose buvo surengtas iškilmingas renginys Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Šventę pradėjo Andrius Bautronis ir Vilma Vitkuvienė, kviesdami visus drauge sugiedoti tautišką giesmę – Lietuvos himną.
Sulaukėme garbingų svečių. Sveikino Seimo narys Paulius Saudargas ir ragino žmones mylėti savo valstybę, o ne valdžią. Poetai kraštiečiai Antanas ir Rita Kišonai, Irena Jokubauskienė skaitė savo eiles, skirtas Lietuvai. Bendruomenės pirmininkas Linas Bielskis sveikino susirinkusiuosius ir linkėjo vienybės. Padėkos žodį tarė ir Ariogalos seniūno pavaduotojas, atliekantis seniūno funkcijas, Kazimieras Klimas.
A.Bautronio iniciatyva nusipelniusiems žmonėms iškilmingai įteiktos vėliavos. Jas skyrė Seimo narys P.Saudargas. Šį kartą vėliavos buvo įteiktos dviem mūsų kaimo bibliotekininkėms – Virginijai Pakarklienei ir Vilmai Augustinavičienei – buvusiai ir esamai.
Šventės metu linksmino moterų vokalinis ansamblis iš Paliepių (vad. V.Aputytė). Nuostabiomis dainomis apie tėviškę virpino širdis Vaidos ir Ritos duetas. Kiekvieno veidą papuošė šypsena, kai tyru, vaikišku balsu Eliza sudainavo dainą „Lietuvos vardas“.
Kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Besibaigiant oficialiai daliai renginio vedėjai Andrius ir Vilma pakvietė visus neišsiskirstyti ir pratęsti pokalbius prie arbatos puodelio.
Alina Jakštaitė, Butkiškės bendruomenės narė

**********************

Kovo 10 d. vakare girkalniškiai kaimų bendruomenės salėje susirinko paminėti Valstybės nepriklausomybės atkūrimo sukakties. Nuoširdų koncertą padovanojo Raseinių kultūros centro Nemakščiuose mėgėjų meno kolektyvai. Jie paruošė muzikinę literatūrinę kompoziciją „Mes – Lietuvos vaikai“. Skambėjo muzika ir dainos, atliekamos Nemakščių vyrų vokalinio-instrumentinio ansamblio, jam pritarė moterų vokalinis ansamblis (ansamblių vad. Remigijus Laugalis). Gražiai šoko Nemakščių moterų tautinių šokių kolektyvas (vad. Lina Andrulienė ir Živilė Lembutienė). Girkalniškiai gausiais plojimais dėkojo už šaunų mėgėjų meno kolektyvų pasirodymą. Nuoširdų ačiū tariame meno kolektyvų vadovams ir visiems renginio dalyviams.

Kęstutis Klikna,
renginių organizatorius

************************

Graži gėluviškių tradicija Valstybės atkūrimo dieną paminėti prie kaimo kryžiaus „Atgimstančiai Lietuvai“, kurį 1990 m. pagamino ir padovanojo meistras A.Cikas. Kūrinio autorius kiekvienais metais taip pat dalyvauja šioje šventėje.
Sugiedojome tautišką giesmę, mergaitės padėjo gėlių, sveikinimo žodį tarė Gėluvos bendruomenės pirmininkas J.Vazgys. Sveikindamas su švente jis linkėjo mokėti džiaugtis iškovota laisve, nepamiršti aukų, sudėtų ant jos aukuro.
Paskui visi suėjome į bendruomenės namų salę, kur eiles ir dainas Lietuvai dovanojo moterų vokalinis ansamblis ir mažosios dainininkės, vadovaujamos meno vadovės R.Andriuškevičienės.
Kovo 11-osios proga tradiciškai keturioms Gėluvos kaimo bendruomenės šeimoms įteiktos valstybinės vėliavos.
Ateina pavasaris, parskrenda paukščiai, atgimsta gamta. Atverkime širdis gerumui.
Zita Giedraitienė,
Gėluvos bendruomenės tarybos narė

********************************

Kovo 11-oji kiekvienam lietuviui svarbi ir reikšminga šventė, tačiau darželyje augančiai kartai prieš dvidešimt septynerius metus paskelbtas šios dienos aktas dažnai tėra tik istorinis faktas. Mes, pedagogai, turime vaikams suprantama kalba ir būdais perteikti tautos patriotiškumo ir pasididžiavimo savo gimtąja šalimi jausmą, paaiškinti tikrąją tokių dienų reikšmę Lietuvos valstybei ir šiandieniniam šalies gyvenimui.
Kovo 10 d. Raseinių lopšelio-darželio „Liepaitė“ priešmokyklinių ir vyresniųjų grupių vaikai aktyviai dalyvavo pilietinėje iniciatyvoje „Gyvasis tautos žiedas“. Jie apsirengė valstybinės vėliavos spalvos drabužiais, kūrybiškai panaudodami geltoną, žalią, raudoną spalvas kūrė įvairias kompozicijas.
Renginio išvakarėse vyko pokalbiai ir diskusijos, kuo svarbi ši šventė, kaip ją supranta jaunoji karta. Įdomiai Kovo 11-tosios aktą pagerbė priešmokyklinės „Boružiukų“ grupės ugdytiniai. Kovo 9 d. jie pasikvietė Betygalos Maironio gimnazijos priešmokyklines ugdymo grupes. Sporto salėje vyko draugiškos sportinės rungtynės „Tau, Lietuva“, kurios buvo skirtos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti.
Laisvė – nėra duotybė. Už ją reikia kovoti, puoselėti, ja reikia rūpintis, dėl jos dirbti kiekvieną dieną. O jaunąją kartą reikia mokyti suvokti pilietinę vienybę, ugdyti pasididžiavimo valstybe jausmą.
Albina Kunigonienė, lopšelio-darželio „Liepaitė“ priešmokyklinio ugdymo pedagogė

**************************************

Praėjo 27 metai nuo tos istorinės nakties, kada visa Lietuva su džiaugsmu ir nerimu gaudė kiekvieną žodį iš tuometinės Aukščiausios Tarybos posėdžių salės. Kada kiekvieno širdyje kirbėjo nerimastingas klausimas, kur pasuksi, Lietuva? Ar nepabūgsi būti laisva? Pusę amžiaus buvusi uždaryta tautų kalėjime gal jau užmiršai, kas yra laisvė? Ką su ta laisve daryti? Ar mokėsime joje gyventi? Buvo įvairiausių nuomonių. Siūlymų. Patarimų. Perspėjimų. Tačiau vis tik vieningai buvo balsuota už nepriklausomybės atkūrimą. Tą naktį krito, nusirito žemyn tiek metų mūsų pečius slėgęs raudonas pjautuvas ir kūjis, užkrautas mūsų tautai svetimos valstybės. Visi laisviau atsikvėpė. Pagaliau! Suplazdėjo Lietuvos vėliava. Tiek metų buvusi paminta. Niekinama. Persekiojama. Žmonės verkė iš džiaugsmo. Nešluostydami ašarų, bučiavosi apsikabinę vienas kitą visai nepažįstami žmonės. Pamatę Dievo pasiųstą stebuklą. Mums suteiktą malonę. Sunku buvo patikėti, kad esame laisvi. Miestai ir kaimai paskendo tautinių vėliavų jūroje. Garsiai ir atvirai skambėjo Lietuvos himnas. Už tai dar vakar grėsė Sibiras, 25 metai stalininio lagerio. Kas savo akimis regėjo išsiveržusį laisvės vulkaną, tas jau niekada negalės pamiršti anų dienų. Pasakos savo vaikams. Iš kartos į kartą. Iš lūpų į lūpas. Vis prisimindami ir iš naujo pergyvendami tų istorinių dienų įvykius, pasukusius Lietuvos žmonių likimus.
Kovo 11-ąją šventiškai pasipuošę, susirinkę į kultūros namų salę, Paliepių kaimo žmonės, kuriems brangi atmintina diena, iš visos širdies ir pagyvenę, ir jauni, plaikstantis vėliavai neramiame vėjuje, vieningai sugiedojo Lietuvos himną. Renginio koordinatorė Regina Krušinskienė, įžanginiu žodžiu pradėjusi iškilmingą minėjimą, pasveikinusi visus su švente, perdavė estafetę jauniausiai dalyvei – Elizai Aputytei. Mūsų Elizai. Jai ta diena – dviguba šventė, sutapusi su 9-uoju gimtadieniu. Mergaitė vis tvirčiau ir drąsiau žengia savo mamos Vaidos pėdomis. Ir, žinoma, šventės kulminacija bei pagrindinis akcentas – mūsų sidabrinis duetas Vaida ir Rita, kurių balsai negali palikti nė vieno abejingo. Kuriame Lietuvos kampelyje jos bepasirodytų. Įsijungęs moterų ansamblis nuostabiai dainingai pratęsė šventę nepasenstančiomis dainomis.
Pabaigoje susirinkusiuosius pasveikino Paliepių bendruomenės seniūnas Benediktas Siliūnas ir perdavė Lietuvos Respublikos Seimo narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės dovaną –
Lietuvos trispalves V.Aputytei ir R.Urbonienei už Paliepių krašto garsinimą skiepijant meilę savo Tėvynei Lietuvai žmonių širdyse.
Alfonsas Vaičiulis

*************************************

Kaip ir kiekvienais metais, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena Milašaičiuose minima tradiciškai: giedama tautiška giesmė, nusipelniusiems piliečiams įteikiamos padėkos. Dovanų vieni nusipelno už žygdarbius, kiti – už kasdienius mažus darbus, kurie per visą žmogaus gyvenimą kaupiasi ir virsta dideliais.
Kaimų bendruomenė „Milašaičių Dubysa“ keletą pastarųjų metų doriems piliečiams valstybinių švenčių metu įteikia trispalves. Šiemet Lietuvos Respublikos Seimo narys Paulius Saudargas nusprendė, kad į Milašaičius turi atkeliauti dvi vėliavos. Kaimų bendruomenės tarybos nariai nutarė, kad prasmingiausio valstybės simbolio 2017-aisiais yra vertas darbštusis Povilas Nacius, kuriam trispalvę šventinio renginio metu įteikė Savivaldybės tarybos narys Sigitas Vaičius ir pasveikino bei dovaną įteikė bendruomenės pirmininkas Nerijus Jarilinas.
Renginio metu skambėjo poeto Justino Marcinkevičiaus eilės, susirinkusieji klausėsi vokalinio R. ir K.Kulišauskaičių dueto atliekamų lietuviškų dainų, Kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Ligita Kulišauskienė priminė šalies nepriklausomybės atkūrimo istoriją.
Nerijus Jarilinas, kaimų bendruomenės „Milašaičių Dubysa“ pirmininkas

*************************

Kovo 11 dieną vyko Gintaro kaimų bendruomenės visuotinis ataskaitinis susirinkimas. Ši data pasirinkta neatsitiktinai – tai išsipildęs mūsų tautos siekis tapti laisviems ir nepriklausomiems. Minėdami svarbią datą, bendruomenės nariai nusprendė susiburti draugėn.
Visi rinkomės į papuoštą bendruomenės salę, kurią kiekvienai šventei išradingai ir gražiai papuošia Danguolė. Susirinkusiuosius pasitiko bendruomenės jaunimas ir padovanojo po trispalvę apyrankę, nupintą jaunosios bendruomenės narės Gabijos. Sustoję sugiedojome Lietuvos himną. Sveikinimo žodį tarė bendruomenės nariai, taip pat dalyvavę svečiai: Raseinių seniūnijos seniūnas Rolandas Klusas, Kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Loreta Sirvidienė, VVG viešųjų ryšių specialistė Irena Dapkuvienė.
Paminėjus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną buvo pateikta finansinė ir veiklos ataskaita. Pirmininkė Nijolė Lauraitienė pasidžiaugė nuveiktais darbais, įgyvendintais projektais, dėkojo prisidėjusiems prie projektų ir darbų įgyvendinimo.
Šventė baigėsi, tačiau niekas skirstytis neskubėjo, dalijosi šventės įspūdžiais, aptarinėjo laukiamus bendruomenės gražinimo darbus. Tikime, kad nauji darbai, idėjų paieška tik dar labiau mus suvienys.

Greta Narbutienė,
Gintaro kaimų  bendruomenės narė

Komentarų nėra