Vardai. Tarp pavadinimo ir pagadinimo

Nijolė PETROŠIŪTĖ

Raseinių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje per metus užregistruojama apie 300 naujų mūsų krašto piliečių, suteikiami jiems vardai. Šio skyriaus  vedėja Dalija Daunienė džiaugiasi, kad pagaliau tėvai savo atžalų nebevadina serialų herojų vardais, „nebekonstruoja“ jų vardų iš atskirų raidžių ar bereikšmių skiemenų. Netgi sugrįžta senieji lietuviški vardai. Mūsų šiandienos vardyne yra per pusketvirto tūkstančio vardų, daugiausiai už visas kaimynines šalis. Kaip išrinkti vaikui vardą iš tokios jų gausos?

Nors ir ne žmoniškai…

D. Daunienė sako, kad prieš keletą metų kai kurie naujagimių tėvai buvo priėję iki beprotybės. Ir kokiais tik vardais jie nevadindavo savo atžalėlių! Praktiškai nėra nė vienos muilo operos, nė vieno serialo, kurių herojų vardais nebūtų pavadintų mūsų vaikų. Vyko tarsi nežabotos lenktynės pagal principą: nors ir ne žmoniškai, kad tik kitoniškai. Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojoms tik stebėtis belikdavę, iš kur tėvai tokius vardelius traukia, jei net liežuvį juos tariant sunku apversti. Laimei, toji psichozė, sako vedėja, jau eina į pabaigą. Jų metrikacijos skyriuje jau dominuoja tikri vardai, o ne raidžių kratiniai ar dar bala žino kas. „Augustė, Gabija, Naglis, Ignas – įprasti lietuviški ir prasmingi vardai. Tokius juos malonu ir į gimimo liudijimą rašyti“, – sako vedėja. Ar turi vedėja jai itin mielą vardą? „Aleksandra, Emilija“, – sako. O iš berniukų vardų? „Tokių neturiu, kadangi aš pati auginau berniukus, o svajojau apie mergytę“, – šypteli.
Į populiariausių mergaičių vardų dešimtuką šiandien patenka Gabrielė, Karolina, Liepa, Eglė,  Vakarė, Vėjūnė, Žemyna, Marija, Danielė, Rusnė, į berniukų vardų – Rojus, Vakaris, Tauras, Tautvydas, Jonas, Kristupas, Vėjas, Nojus, Lukas, Laurynas.

Prie šaknų

D. Daunienė džiaugiasi, kad vis dažniau atsigręžiama į savo šaknis, vaikams suteikiami senelių, prosenelių vardai. „Tiesa, negali sakyti, kad tokių atvejų yra daug, tačiau vis tik jų yra. Tokius vardus savo vaikams parenka labiau išsilavinusios, inteligentų šeimos. Jau registravome Barborą, Oną, Joną ir kt. vardus ne todėl, kad tie vardai iš tikrųjų yra labai gražūs, o todėl, kad tokius vardus turėjo jų seneliai.“ D. Daunienė sako, kad taip yra tarsi pratęsiamas netgi išėjusio žmogaus gyvenimas, jo atminties saugojimas.

Eurovardai

Vedėja Dalija pasidžiaugia, kad senokai beregistravo Kovaldą, Dinaliją ir pan., tačiau visai neseniai tėvai savo naujagimę pavadino Dilara. „Tai – mišrios santuokos rezultatas.“ Kartais, aiškina vedėja, mišrias santuokas sukūrę tėvai savo vaikams duoda du vardus (Kevinas Jonas), kartais vienos tautos vardą bando „pritempti“ prie kitos. Antai laimingi tėveliai, beje, abu lietuviai, ruošėsi savo pirmagimį pavadinti Arūnu, bet į gimimo liudijimą buvo įrašytas Aronas. Tėvai paaiškino, kad jie savo gyvenimą sieja su užsieniu, su Londonu, o ten esą sunkiai tariami bei rašomi lietuviški vardai. Tad tėvai ir „patobulino“ pasirinktąjį vardą, kad jo kitataučiai neiškraipytų.
D. Daunienė eurovardų šalininkams pataria, prieš duodant tokį vardą vaikui, bent jau išsiversti jį, išsiaiškinti, ką jis reiškia lietuviškai, ar kitoje kalboje jis nėra kokia nors vulgarybė ar keiksmažodis.

Vardo galia

D. Daunienė mano, kad mūsų vardynas labai nuskurdo dėl to, kad žmonės buvo pernelyg atitrūkę nuo tautos istorijos, mitologijos. Tuo tarpu mūsų seneliai itin didelę reikšmę teikė vardui, tikėjo, jog vardas įkūnija dvasią to, kuris anksčiau tą vardą turėjo, todėl vengdavo tragiško likimo žmonių vardų. Gilioje senovėje vaiko vardas kurį laiką buvo netgi slepiamas, vaikas buvo vadinamas išgalvotu vardu, kad piktosios jėgos pagal vardą jo neatsektų ir ko nors pikto nepadarytų, t. y. buvo stengiamasi suklaidinti piktąsias jėgas.
Onomastikos mokslas, tyrinėjantis vardo ir charakterio santykį, yra įrodęs, kad vardas turi įtakos ne tik žmogaus charakteriui, bet ir sveikatai, gebėjimui bendrauti, nes būtent vardas aplinkiniams paprastai tampa pirma informacija apie žmogų. Vardas – savotiška žmogaus vizitinė kortelė visam gyvenimui, todėl jį rinkti reikia itin atsargiai ir atsakingai. Beje, anglų mokslininkai yra nustatę, kad žmonės, kurių vardai prasideda raidėmis, esančiomis trečiame anglų abėcėlės trečdalyje, dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis.
Mokslininkai pataria atkreipti dėmesį ir į metų laiką: sako, žiemą gimę vaikai būna ištvermingesni ir griežtesni, todėl jiems labiau derėtų švelnūs, skambūs vardai, kurie tarsi sušvelnintų jų aštroko charakterio kampus. Pavasarį gimę vaikai yra veržlūs, linksmi it pavasario upeliūkščiai, tad griežtesnio skambesio vardas jiems slopintų prigimtinį vėjavaikiškumą. Vasaros vaikai yra aktyvūs, atkaklūs, todėl jų veržlumą galima pristabdyti „sulėtintu“ vardu. Na, o rudeninukai – viską pamatuojantys, suskaičiuojantys, tarsi į aruodus krautų derlių. Jų gyvenimą praskaidrinti derėtų linksmu vardu.
Vardų tyrinėtojai primena tėvams, kad duodant vaikui vardą, būtina atkreipti dėmesį ir į pavardę, įsiklausyti, kaip jie derės. Ypač tai svarbu, jei pavardė turi aiškią reikšmę. Sutikite, jog išgirdę Saulė Juodgalvytė ar Rytas Vakarius, nejučiomis nusišypsosime. Būtina pagalvoti ir apie vardą senatvėje, kai, tarkime, Jaunučiui bus 87-eri. Keistokai atrodo ir Teisutis kalėjime. Tačiau niekada neapsiriksime, jei savo atžalas pavadinsime daug ką reiškiančiais, prasmingais ir gražiais lietuviškais vardais.