Varuvos geto gyventoj? sukilimo min?jimas Gyv?j? maras

Versija spausdinimui

iemet balandio 19 d. buvo minimos 80-osios Varuvos geto gyventoj? sukilimo metin?s. Sukilimas, prasid?j?s 1943 m. balandio 19 d., truko iki 1943 m. gegu?s 16 d., kol buvo numalintas naci?.
Izraelyje parlamento Kneseto nutarimu 1953 m. oficialiai prad?ta min?ti Holokausto atminties diena (hebrajikai Yom HaShoah), kai pusiau nuleidiamos v?liavos, nedirba jokios pramog? vietos (kino teatrai, kavin?s), o 10 val. ryte visame Izraelyje ?sijungia sirenos (2 min.) ir tuo metu sustoja eismas bei p?stieji. Taip prisimenamos Holokausto aukos ir didvyrikas pasiprieinimas nacizmui. ios dienos min?jimas kasmet kinta pagal jud?j? naudojam? saul?s ir m?nulio kalendori?. Pagal judaizmo tradicij? Yom HaShoah visuomet minima Nisano m?nesio 27 d. (pagal m?s? kalendori? tai gali b?ti balandiogegu?s m?n.). iemet min?jimas vyko balandio 18 dien?.
Nuo 1988 m., minint Yom HaShoah dien?, buvusioje Auvico-Birkenau koncentracijos stovykloje (Lenkijoje) prad?tas organizuoti Gyv?j? maras. ? mar? vykdavo daugiausia jauni yd? kilm?s mon?s su inia: eidami kelet? kilometr? nuo Auvico muziejaus (buvusios koncentracijos stovyklos) iki Auvico-Birkenau vietos (buvusi kalini? kalinimo ir masinio udymo vieta) jie nea ini?, kad atmintis gyva ir istorin? atmintis perduodama i kartos ? kart?. V?liau renginyje prad?jo dalyvauti ?vairios organizacijos, delegacijos i viso pasaulio.
2019 m. Gyv?j? mare Lenkijoje pirm? kart? dalyvavo ir mokytoj? grup? i Lietuvos. Pedagog? dalyvavim? iame renginyje inicijavo Tarptautin?s komisijos naci? ir sovietinio okupacini? reim? nusikaltimams Lietuvoje ?vertinti sekretoriatas bendradarbiaudamas su Europos Gyv?j? maro tinkline organizacija (EMOTL).
Siekiant prisiminti skaudiausius istorijos ?vykius, iemet Lietuvos delegacija dalyvavo istorin?s atminties tarptautiniame renginyje Gyv?j? maras. Lietuvai atstovavo vietimo ir kult?ros darbuotojai, yd? bendruomen?s atstovai. Prie 34 delegacijos nari? prisijung? ir Raseini? rajono mokytojai: Ariogalos gimnazijos istorijos mokytoja metodinink? Rasa Zakait?, Raseini? altinio progimnazijos istorijos mokytojas ekspertas Jonas Januas ir V? Atrask Raseinius direktorius, Raseini? altinio progimnazijos istorijos vyr. mokytojas Arnas Zmitra. Pagerbdami 6 mln. naci? nuudyt? yd? atminim?, Lietuvos delegacijos nariai prisijung? prie simbolin?s kelion?s eisenos, vedan?ios i Auvico ? Birkenau, taip pagerbiant visas Holokausto aukas ir primenant pasauliui, kad istorin? atmintis gyva!

Arnas Zmitra,
V? Atrask Raseinius direktorius,
Raseini? altinio progimnazijos
istorijos vyr. mokytojas

Komentarų nėra