Vasara – geriausias laikas mokytis pramogaujant

Siųsti Versija spausdinimui

Efektyviausias mokymosi būdas – kai linksma, įdomu ir veikla nepanaši į mokymąsi. O geriausiai vaikai ugdomi geru pavyzdžiu ir bendra veikla, kai būname drauge su jais, žaidžiame, sportuojame, iškylaujame. Tada jie tiesiog ugdosi patys kaip kempiniukai sugerdami viską, ką gauna. Aplinka, kultūra, žmonės formuoja mūsų pasaulėjautą, nuostatas, įsitikinimus ir elgesio modelius. Taip norisi, kad mus suptų gėris, grožis, taika… Tokia ir buvo Raseinių pagalbos šeimai namų globos centro stovyklos vizija. Kelias savaites būrelis vaikų linksmai leido laiką, pramogavo ir daug visko sužinojo.
Raseinių krašto istorijos muziejuje darbuotoja Lina Vapsevičienė nukeldino vaikus į praeitį. Teko pabuvoti virtualiose areštinės kamerose. Žinoma, smagiau buvo užlipti į sargybos bokštus, kasinėti piliakalnius ir ieškoti „lobių“, skelti ugnį titnagu. Visų edukacinių įdomybių ir neišvardinsi.
Raseinių gaisrinėje mus pasitiko Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos trečios pamainos skyrininkas Povilas Mėlinis. Jis supažindino su gaisrininko gelbėtojo darbo specifika, su įranga gaisrui gesinti, pagalbai teikti ištikus kitoms nelaimėms. Dabar vaikai žino, kaip nelaimės signalas pasiekia ugniagesius, kiek vandens telpa į mašiną ir per kiek laiko vanduo išpilamas gaisrui gesinti. Žino, per kiek laiko ugniagesiai turi susiruošti ir kokia sunki jų darbo įranga. Toks darbas tik drąsiems ir ištvermingiems. Būtinai reikėtų malūn­sparnio – nusprendė vaikai.
Knygų ir pasakų personažų šventę vaikams surengė Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos Informacinių paslaugų ir vaikų literatūros skyriaus vedėja Jolanta Gudeikytė. Vaikus sužavėjo jos surinkta pasakų ir knygų herojų žaislų kolekcija – per 200 eksponatų, su kuriais galima ir pažaisti. Galima ir nupiešti LED šviečiančiose piešimo lentose.
Dubysos regioninio parko lankytojų centre mus priėmė Rasa Naprienė ir atskleidė ekspozicijos įdomybes. Kokia gamtos įvairovė mus supa ir koks gražus vabalėlių pasaulis iš arti pro mažą mikroskopą! O Lyduvėnų tiltas tikrai ilgiausias ir aukščiausias, teko pavargti, kol sudėliojome jo dėlionę.
Užsukome ir į Maironio tėviškę. Apie didžiojo Lietuvos dainiaus šeimą ir jų buitį vaikams papasakojo Rita Paškauskienė. Dabar vaikai žino, kad ir paprastoje kaimo sodyboje gali užaugti didis žmogus.
Vaikams patiko viskas. Bet vertingiausia pamoka, kurią gavo, – tai susitikimas su puikiais savo darbą išmanančiais ir savo kraštą mylinčiais žmonėmis, pasiruošusiais dalintis žiniomis, laiku, dėmesiu. Nuoširdžiai ačiū jums, praturtinusiems vaikų vasaros patirtį. Daug informacijos, gerų įspūdžių ir šaunios bendrystės gavau ir aš.
Diana Jolita Kaulinskienė,
Raseinių pagalbos šeimai namų
globos centro psichologė

Komentarų nėra