Vasara kelioni? metas
Kur Lietuvoje Atuonra?io sostin?? ? ? ir kitus klausimus atsakym? galima rasti neseniai ileistame Vytenio Almonai?io ir Junonos Almonaitien?s keliautojo inyne Vidukl?s ir Nemak?i? kratas. Knyg? autoriai pristat? Nemak?iuose ?sik?rusiame, ne vieno kult?rinio renginio traukos centru tapusiame Atuonra?io muziejuje. Nemak?ius, gyvuojan?ius daugiau nei eis amius, simbolikai galima vadinti Atuonra?io sostine, nes iame krate buvo sukurta pirmoji pasaulyje savaeig? vaiuokl? su atuoniais tekiniais. Ir j? sumeistravo ne kas kitas, o nemaktikis (tiksliau i alia miestelio esan?io Pu? kaimo Julin? dvarelio) bajoras, savamokslis konstruktorius Pemislovas Neveravi?ius. Tai ?vyko apie 1903-iuosius metus.
Didel? likimo dovana, kad po imto met? kratietis Leonas Tamulevi?ius nusprend? pagal emai?io galvo?iaus br?inius, rastus archyvuose, atkurti atuonrat? ir ?kurti muziej?. Pirmasis jo atkurtas atuonratis buvo beveik identikas originalui, o antrasis sumodernintas. Juo galima, skambant ansamblio Nemak?i? vyrai dainoms, pasivain?ti Nemak?i? gatv?mis.
Muziejus uima apie penket? pastat?. Eksponatai sud?ti tvarkingai, pagal temas. O t? tem? daugiau negu 20. Atskira ekspozicija skirta irad?jui P. Neveravi?iui ir jo eimai, taip pat nepagail?ta vietos garsiems kratie?iams, tremtiniams, dvasininkams, mikininkams, ugniagesiams, siuv?jams, fotomenininkams, emai?i? plento statytojams, mokyklai, pienininkystei, ?rankiams, padargams, aislams ir kt. Apie sen?j? kalvyst?s amat? galima suinoti st?ksan?ioje kalv?je, naujausias statinys skirtas medicinai ir rajono laikra?io Naujas rytas istorijai atskleisti. O kur dar senoviniai automobiliai ir motociklai visk? net sunku ?vardinti.
Net ilgai Teliuose gyvenusio ir k?rusio Albino Bytauto paveiksl? ir kit? darb? galima pamatyti. Nusileidus pakeliamam ekranui, ivysime garsiojo kino dokumentalisto Roberto Verbos film?, alsuojan?i? gyvenimo tikrove. Teli? menininkams gerai inomas ir 
viesaus atminimo Zenonas Liekys, pagars?j?s savo tapybos ir kitais darbais, taip pat vitraais. Jo k?rybiniai p?dsakai rykiai pastebimi ir muziejuje.
Geriausiai apie Atuonra?io muziejaus eksponat? gaus? pasako vienos lankytojos pasteb?jimas: Net ne?sivaizdavome, kad maame miestelyje rasime tokio dydio muziej?, su tokia daugybe daikt?. Ne?manoma greitai visko api?r?ti, nes tiek visko ?ia daug.
Pasirodo, maas miestelis, iemet tap?s Lietuvos ma?ja kult?ros sostine, turi didel? istorij?, kuri? k?r? io krato mon?s. J?, pristatydami keliautojo inyn? Vidukl?s ir Nemak?i? kratas, atskleid? V. ir J. Almonai?iai.
Pirmiausia, d?l Nemak?i? pavadinimo kilm?s. Seni mon?s pasakodavo, kad miestelio pavadinimas kil?s nuo nami?k?io ar nami?k?i?, o inyne, pasitelkus istorinius dokumentus, teigiama: (…) geras kilometras ? iaur?s vakarus nuo Nemak?i? centro, Paeerio kaime, telko nedidelis eeroknis. Dabar jis vadinamas nelogiku Paeerio vardu, ta?iau 1583 ir 1591 m. aktuose ufiksuotas ir senasis jo pavadinimas Nemakt? (Nemakta). (…) Remdamasis tuo dar 1913 metais Kazimieras B?ga pagr?stai teig?, kad Nemak?i? pavadinimas kil?s nuo vandenvardio. Papildant ym?j? kalbinink? verta paym?ti, kad prie eero buvo ventasis mikas, kuris 13941395 m.
kryiuo?i? keli? apraymuose vadinamas taip pat Nemakte.
Tarp knygoje aprayt? lankytin? viet? verta iskirti Iiniki? piliakaln?. inyne teigiama, kad is piliakalnis yra toje emaitijos dalyje, kurioje preliminariai lokalizuojama Trap?n? krate (vals?iuje) buvusi ir 1336 m. kryiuo?i? pulta Pil?n? pilis. Pil?n? nuo seno iekota ?vairiose Lietuvos vietose, ilgai manyta, kad pilis stov?jo ant Punios piliakalnio.
Pastaruoju metu ?sivyravo istoriko Alvydo Nikentai?io 19881990 m. ikelta hipotez?, kad Trap?n? krato, o kartu ir Pil?n? pilies, reik?t? iekoti ten, kur paplit? vietovardiai su aknimi Trap-, Trep-, tai yra Skaudvil?s, Nemak?i? ir Vidukl?s apylink?se. O vos 1,5 km ? iaur? nuo Iiniki? prasideda ir palei euv? driekiasi Trepen?li? kaimas. (…) Min?tame plote yra keletas kit? piliavie?i?, ta?iau Iiniki? piliakalnis ilieka viena i keli? labiausiai tik?tin? Pil?n? viet?.
J. Almonaitien? primin? anapilin ikeliavusius garbius dvasininkus, visuomen?s veik?jus, raytojus, kurie ilsisi Nemak?i? kapin?se. Be jau min?to pasaulinio irad?jo P. Neveravi?iaus, verta d?mesio veikausk? ir Kindziuli? eima. Matilda Virilait?-veikauskien? su vyru vaistininku ir visuomenininku Kazimieru veikausku (18601917) gyveno Bartkik?s dvarelyje, kilometras iauriau Nemak?i?. Dal? gyvenimo praleido Vilniuje, kur ?sitrauk? ? visuomenin? ir vietimo veikl?. Vert? ? lietuvi? kalb? dvasinio turinio knygeles, kurias spausdino Vilniuje Juozapo Zavadskio spaustuv?je. Virilos slapyvardiu pareng? por? elementori?, para? knygel? Troktu! Keli odiai apie girtuoklyb? (1906), bendradarbiavo periodin?je spaudoje. 1905 m. gruod? M. Virilait? dalyvavo Didiajame Vilniaus Seime, v?liau daug prisid?jo kuriant Lietuvi? kataliki? moter? v. Zitos draugijas. Paskatino rayti nemaai jaunimo, taip pat savo dukr? Matild? veikauskien?-Kindziulien?-Klevinskien?, kuri ra? noveles Puait?s slapyvardiu.
inyno pristatyme, kadangi jis vyko bendraujant su nemaktikiais, buvo apsistota prie Nemak?i? krato istorijos, kult?ros, gamtos paminkl?, garsi? asmenybi?, ta?iau besidomintieji Vidukl?s kratu nebus nuskriausti, jeigu jie paims ? rankas inyn?. Pirmiausia suinos istoriko dr. V. Almonai?io patikslint? Vidukl?s miestelio pirmojo pamin?jimo raytiniuose istorijos altiniuose dat?, o paskui daug ir kit? ?domi? dalyk?, kurie paskatins leistis ? kelion?.
Susitikime akcentuota mintis, kaip svarbu myl?ti ir puosel?ti savo gimt?j? krat?. To negalima pasakyti apie gerokai suniokot?, nesuvokiant paminklo vert?s, Iiniki? piliakaln?. Prisiminti galvas guldantys u savo krat?, upuolus Rusijai, ukrainie?iai ir pagerbtas uvusi?j? atminimas. J? pasiaukojimas ginti savo t?vyn? ?kvepiantis pavyzdys mums.
Renginyje kelet? dain? padainavo kratiet?, populiarios Inmezzo grup?s atlik?ja Lina Urniei?t?, keliautojo inyno autoriams d?kojo Nemak?i? parapijos klebonas Ar?nas Bladius, Atuonra?io muziejaus eimininkas L. Tamulevi?ius, Nemak?i? seni?nas Remigijus Laugalis, jo pavaduotoja Daiva Visockien? ir kt.
Tai tik keletas pasteb?jim? i turiningo susitikimo su leidinio autoriais Atuonra?io muziejuje. Jie ir viktorin? apie gimt?j? krat? bei jo mones pareng?, patikrino nemaktiki? inias. Geriausiai ?veik? uduotis apdovanoti.
Popiet? baig?si smagiu pasibuvimu Atuonra?io muziejuje, besidomint nuolat gaus?jan?iais eksponatais ir maloniai neku?iuojantis prie Atuonra?io draugijos nari? vai?mis nukrauto stalo. inoma, pageidaujan?ius svetingasis Leonas atuonra?iu po miestel? paveiojo.
Susidom?jusieji leidiniu Vidukl?s ir Nemak?i? kratas gali apsilankyti Keliautojo inyno internetiniame knygyne (www.keliautojozinynas.lt), kur knyg? galima ?sigyti leid?j? kaina. ? ir kitus Keliautojo inyno leidinius taip galima nusipirkti Akademin?je knygoje Vilniuje, Kalb? centro bei Kolibrio knygynuose Kaune ir kitur.
J?s? maloniai laukia vienas i originaliausi? Lietuvoje Atuonra?io muziejus, ?sik?r?s Nemak?iuose, Vyni? g. 22. Vykstant ? muziej? geriausia i anksto paskambinti jo ?k?r?jui L. Tamulevi?iui tel. 8 687 49 215.
Algirdas Da?kevi?ius
