Vasara – kelionių metas

[1]Kur Lietuvoje „Aštuonračio sostinė“? Į šį ir kitus klausimus atsakymą galima rasti neseniai išleistame Vytenio Almonaičio ir Junonos Almonaitienės keliautojo žinyne „Viduklės ir Nemakščių kraštas“. Knygą autoriai pristatė Nemakščiuose įsikūrusiame, ne vieno kultūrinio renginio traukos centru tapusiame Aštuonračio muziejuje. Nemakščius, gyvuojančius daugiau nei šešis amžius, simboliškai galima vadinti „Aštuonračio sostine“, nes šiame krašte buvo sukurta pirmoji pasaulyje savaeigė važiuoklė su aštuoniais tekiniais. Ir ją sumeistravo ne kas kitas, o nemakštiškis (tiksliau – iš šalia miestelio esančio Pužų kaimo Julinų dvarelio) bajoras, savamokslis konstruktorius Pšemislovas Neveravičius. Tai įvyko apie 1903-iuosius metus.
Didelė likimo dovana, kad po šimto metų kraštietis Leonas Tamulevičius nusprendė pagal žemaičio galvočiaus brėžinius, rastus archyvuose, atkurti aštuonratį ir įkurti muziejų. Pirmasis jo atkurtas aštuonratis buvo beveik identiškas originalui, o antrasis – sumodernintas. Juo galima, skambant ansamblio „Nemakščių vyrai“ dainoms, pasivažinėti Nemakščių gatvėmis.
Muziejus užima apie penketą pastatų. Eksponatai sudėti tvarkingai, pagal temas. O tų temų – daugiau negu 20. Atskira ekspozicija skirta išradėjui P. Neveravičiui ir jo šeimai, taip pat nepagailėta vietos garsiems kraštiečiams, tremtiniams, dvasininkams, miškininkams, ugniagesiams, siuvėjams, fotomenininkams, Žemaičių plento statytojams, mokyklai, pienininkystei, įrankiams, padargams, žaislams ir kt. Apie senąjį kalvystės amatą galima sužinoti stūksančioje kalvėje, naujausias statinys skirtas medicinai ir rajono laikraščio „Naujas rytas“ istorijai atskleisti. O kur dar senoviniai automobiliai ir motociklai – viską net sunku įvardinti.
Net ilgai Telšiuose gyvenusio ir kūrusio Albino Bytauto paveikslų ir kitų darbų galima pamatyti. Nusileidus pakeliamam ekranui, išvysime garsiojo kino dokumentalisto Roberto Verbos filmų, alsuojančių gyvenimo tikrove. Telšių menininkams gerai žinomas ir [2]šviesaus atminimo Zenonas Liekys, pagarsėjęs savo tapybos ir kitais darbais, taip pat vitražais. Jo kūrybiniai pėdsakai ryškiai pastebimi ir muziejuje.
Geriausiai apie Aštuonračio muziejaus eksponatų gausą pasako vienos lankytojos pastebėjimas: „Net neįsivaizdavome, kad mažame miestelyje rasime tokio dydžio muziejų, su tokia daugybe daiktų. Neįmanoma greitai visko apžiūrėti, nes tiek visko čia daug.“
Pasirodo, mažas miestelis, šiemet tapęs Lietuvos mažąja kultūros sostine, turi didelę istoriją, kurią kūrė šio krašto žmonės. Ją, pristatydami keliautojo žinyną „Viduklės ir Nemakščių kraštas“, atskleidė V. ir J. Almonaičiai.
Pirmiausia, dėl Nemakščių pavadinimo kilmės. Seni žmonės pasakodavo, kad miestelio pavadinimas kilęs nuo „namiūkščio“ ar „namiūkščių“, o žinyne, pasitelkus istorinius dokumentus, teigiama: „(…) geras kilometras į šiaurės vakarus nuo Nemakščių centro, Paežerio kaime, telkšo nedidelis ežerokšnis. Dabar jis vadinamas nelogišku Paežerio vardu, tačiau 1583 ir 1591 m. aktuose užfiksuotas ir senasis jo pavadinimas – Nemakštė (Nemakšta). (…) Remdamasis tuo dar 1913 metais Kazimieras Būga pagrįstai teigė, kad Nemakščių pavadinimas kilęs nuo vandenvardžio. Papildant žymųjį kalbininką verta pažymėti, kad prie ežero buvo šventasis miškas, kuris 1394–1395 m.
kryžiuočių kelių aprašymuose vadinamas taip pat Nemakšte.“
Tarp knygoje aprašytų lankytinų vietų verta išskirti Ižiniškių piliakalnį. Žinyne teigiama, kad šis piliakalnis „yra toje Žemaitijos dalyje, kurioje preliminariai lokalizuojama Trapėnų krašte (valsčiuje) buvusi ir 1336 m. kryžiuočių pulta Pilėnų pilis. Pilėnų nuo seno ieškota įvairiose Lietuvos vietose, ilgai manyta, kad pilis stovėjo ant Punios piliakalnio.
[3]Pastaruoju metu įsivyravo istoriko Alvydo Nikžentaičio 1988–1990 m. iškelta hipotezė, kad Trapėnų krašto, o kartu ir Pilėnų pilies, reikėtų ieškoti ten, kur paplitę vietovardžiai su šaknimi Trap-, Trep-, tai yra Skaudvilės, Nemakščių ir Viduklės apylinkėse. O vos 1,5 km į šiaurę nuo Ižiniškių prasideda ir palei Šešuvį driekiasi Trepenėlių kaimas. (…) Minėtame plote yra keletas kitų piliaviečių, tačiau Ižiniškių piliakalnis išlieka viena iš kelių labiausiai tikėtinų Pilėnų vietų“.
J. Almonaitienė priminė anapilin iškeliavusius garbius dvasininkus, visuomenės veikėjus, rašytojus, kurie ilsisi Nemakščių kapinėse. Be jau minėto pasaulinio išradėjo P. Neveravičiaus, verta dėmesio Šveikauskų ir Kindziulių šeima. „Matilda Viršilaitė-Šveikauskienė su vyru vaistininku ir visuomenininku Kazimieru Šveikausku (1860–1917) gyveno Bartkiškės dvarelyje, kilometras šiauriau Nemakščių. Dalį gyvenimo praleido Vilniuje, kur įsitraukė į visuomeninę ir švietimo veiklą. Vertė į lietuvių kalbą dvasinio turinio knygeles, kurias spausdino Vilniuje Juozapo Zavadskio spaustuvėje. Viršilos slapyvardžiu parengė porą elementorių, parašė knygelę „Trokštu! Keli žodžiai apie girtuoklybę“ (1906), bendradarbiavo periodinėje spaudoje. 1905 m. gruodį M. Viršilaitė dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime, vėliau daug prisidėjo kuriant Lietuvių katalikių moterų Šv. Zitos draugijas. Paskatino rašyti nemažai jaunimo, taip pat savo dukrą Matildą Šveikauskienę-Kindziulienę-Klevinskienę, kuri rašė noveles Pušaitės slapyvardžiu.“
Žinyno pristatyme, kadangi jis vyko bendraujant su nemakštiškiais, buvo apsistota prie Nemakščių krašto istorijos, kultūros, gamtos paminklų, garsių asmenybių, tačiau besidomintieji Viduklės kraštu nebus nuskriausti, jeigu jie paims į rankas žinyną. Pirmiausia sužinos istoriko dr. V. Almonaičio patikslintą Viduklės miestelio pirmojo paminėjimo rašytiniuose istorijos šaltiniuose datą, o paskui daug ir kitų įdomių dalykų, kurie paskatins leistis į kelionę.
Susitikime akcentuota mintis, kaip svarbu mylėti ir puoselėti savo gimtąjį kraštą. To negalima pasakyti apie gerokai suniokotą, nesuvokiant paminklo vertės, Ižiniškių piliakalnį. Prisiminti galvas guldantys už savo kraštą, užpuolus Rusijai, ukrainiečiai ir pagerbtas žuvusiųjų atminimas. Jų pasiaukojimas ginti savo tėvynę – įkvepiantis pavyzdys mums.
Renginyje keletą dainų padainavo kraštietė, populiarios „Inmezzo“ grupės atlikėja Lina Urniežiūtė, keliautojo žinyno autoriams dėkojo Nemakščių parapijos klebonas Arūnas Bladžius, Aštuonračio muziejaus šeimininkas L. Tamulevičius, Nemakščių seniūnas Remigijus Laugalis, jo pavaduotoja Daiva Visockienė ir kt.
Tai tik keletas pastebėjimų iš turiningo susitikimo su leidinio autoriais Aštuonračio muziejuje. Jie ir viktoriną apie gimtąjį kraštą bei jo žmones parengė, patikrino nemakštiškių žinias. Geriausiai įveikę užduotis apdovanoti.
Popietė baigėsi smagiu pasibuvimu Aštuonračio muziejuje, besidomint nuolat gausėjančiais eksponatais ir maloniai šnekučiuojantis prie Aštuonračio draugijos narių vaišėmis nukrauto stalo. Žinoma, pageidaujančius svetingasis Leonas aštuonračiu po miestelį pavežiojo.
Susidomėjusieji leidiniu „Viduklės ir Nemakščių kraštas“ gali apsilankyti „Keliautojo žinyno“ internetiniame knygyne (www.keliautojozinynas.lt), kur knygą galima įsigyti leidėjų kaina. Šį ir kitus „Keliautojo žinyno“ leidinius taip galima nusipirkti „Akademinėje knygoje“ Vilniuje, „Kalbų centro“ bei „Kolibrio“ knygynuose Kaune ir kitur.
Jūsų maloniai laukia vienas iš originaliausių Lietuvoje Aštuonračio muziejus, įsikūręs Nemakščiuose, Vyšnių g. 22. Vykstant į muziejų geriausia iš anksto paskambinti jo įkūrėjui L. Tamulevičiui tel. 8 687 49 215.
Algirdas Dačkevičius