Vasara kupina neišdildomų įspūdžių

Galvotrūkčiais pralėkė vasara. Mažiesiems Betygalos bibliotekos skaitytojams tai buvo kūrybingas, turiningas laikas, dovanojęs daug įdomių patirčių, naujų atradimų ir nepamirštamų susitikimų. Bibliotekoje visą vasarą antradieniais ir ketvirtadieniais vyko kūrybinės stovyklos „AtostogAUK bibliotekoje“, skirtos LINEŠA iniciatyvai „Atverk duris vasarai“, užsiėmimai. Kuo ypatinga buvo ši stovykla? Pirmiausia aktyvumu: vaikai labai noriai lankė užsiėmimus, kartais reikėdavo ir pasispausti, kad sutilptų visi norintieji; platus kūrybinių veiklų diapazonas: teatras, tapyba, savęs pažinimas, floristika, tvarūs kūrybiniai projektai; keletą edukacijų vedė profesionalai.
Duris vasarai nuotaikingai atvėrėme birželio pradžioje Betygalos Maironio pagrindinės mokyklos aktų salėje. Praktika parodė, kad vaikams patinka vaidinti, norėjosi, kad jie gautų naujų įgūdžių. Bibliotekos kvietimu viešėjusi „Drakoniuko teatro“ aktorė, pirštininių lėlių kūrėja Erika Šuklinskienė su vaikais statė improvizuotą spektakliuką „Dangus griūva“. Mums pažįstamą pasaką papildė daugybė naujų personažų, praktiškai visi dalyviai buvo įtraukti į vaidinimą. Džiugu buvo stebėti mažųjų kūrybinį procesą, ypač lėtą sraigės kelionę per visą vaidinimą. Gera nuotaika, kūrybinis azartas, daug juoko, šypsenos mokytojų ir žiūrovų veiduose – toks buvo šios teatrinės edukacijos pagrindas. Spalvingos, su meile sukurtos pirštininės lėlės vaikams suteikė daug džiaugsmo – po vaidinimo keitėsi tarpusavyje, norėjo išbandyti keletą personažų. Menininkės sukurtos lėlės ir profesionalūs patarimai padėjo vaikams atskleisti savo gabumus. Edukacija taip patiko, kad ją liepos gale pakartojom dar kartą, tik jau miestelio skvere. Su viešnia džiaugėmės matydamos, kaip į renginį iš visų pusių pėsti, važiuoti dviračiais, paspirtukais, netgi žaisliniais traktoriais, lydimi tėvelių rinkosi besišypsantys vaikai. Mažesnieji iš pradžių glaudėsi arčiau mamų, nedrąsiai stebėjo, kaip vyresnieji broliukai ir sesės movėsi ant rankų lėles ir įsijautė į savo vaidmenį. Iš tikrųjų, Erikos sukurtos lėlės ypatingos – vos atsiduria ant rankos, iškart atgyja ir kviečia šėlti! Pasidarė didelis kūrybinis šurmulys, lydimas vaikų juoko ir personažų balsų. Po pasirodymo ir mažieji įsidrąsino, neliko nė vieno, nepasimatavusio kokios nors lėlytės, nepabuvusio lapės, vilko ar kito gyvūnėlio kailyje – personažai keliavo iš rankučių į rankutes. Švytinčios akys išdavė, kad lėlės ir mamoms suteikė daug džiaugsmo. Tai buvo graži kūrybinė šeimos šventė, nes kur kitur pamatysi, kaip vaikai ir mamos, sesės ir broliukai tarpusavyje bendrauja su pirštinių personažų pagalba: ir barasi, ir meiliai apsikabina. Nes, kaip sakė lėlių kūrėja Erika, lėlės nesimuša – gyvena draugiškai!
Jau ne vienus metus planuotai edukacijai apie emocijų pažinimÄ… buvo lemta įvykti Å¡iemet. Liepos pradžioje lauke tvyrant kaitrai į edukacijÄ… „Kaip susidraugauti su emocijomis“ susirinko tikrai žinių trokÅ¡tantys, iÅ¡tvermingi vaikai. Kol laukÄ—m psichologÄ—s Dianos KaulinskienÄ—s, atlikom kÅ«rybinį apÅ¡ilimÄ…. Gaiviuose bendruomenÄ—s namuose patogiai įsitaisÄ™ sÄ—dmaiÅ¡iuose pasigaminom emocingus knygų skirtukus. Po to metÄ—m kauliukÄ…: kokia nuotaika pavaizduota pieÅ¡inÄ—lyje, taip turÄ—jom pasakyti „Kokia Å¡iandien graži diena“ ir „Rytojus bus dar geresnis“. Pasisekė – liÅ«dnai Å¡ios frazÄ—s nuskambÄ—jo tik po kartÄ…. Trečioje dalyje vaikai iÅ¡sirinko baliono spalvÄ…, o ant pripÅ«sto pieÅ¡Ä— savo nuotaikÄ…. MokÄ—mÄ—s bendradarbiauti – dalintis priemonÄ—mis, padÄ—ti kirpti Å¡ukuosenÄ… skirtukui, palaikyti balionÄ…, kol pieÅ¡Ä— draugas. Tokius linksmai nusiteikusius mus rado psichologÄ— Diana ir pratÄ™sÄ— žaidimų maratonÄ…: vaikai ir gyvomis skulptÅ«romis buvo, ir suvaidino įvairiausias nuotaikas (natÅ«ralios emocijos liejosi kartkartÄ—mis sprogstant balionams), ir bandÄ— atpažinti draugų emocijas ir taip susirasti sau porÄ…, ir pasakos klausÄ—si, ir patarimų, kaip susitarti su pykčiu… Edukacijoje stovyklautojai sužinojo naudingų dalykų. Ir vaidinti buvo nesunku, nes jau turÄ—jo įgÅ«džių iÅ¡ lÄ—lininkÄ—s užsiÄ—mimų.
Dauguma kÅ«rybinių dirbtuvÄ—lių buvo skirtos meniniams įgÅ«džiams tobulinti. Kurdami darbelius mažieji iÅ¡bandÄ— įvairiausias technikas. Pirmojo užsiÄ—mimo metu nupieÅ¡tuose atostogų lÅ«kesčiuose dominavo jÅ«ra – rausvais besileidžiančios saulÄ—s spinduliais nuglostyta, sÅ«puojanti gulbių pulkus, paukščių klyksmų besiklausanti, bangose ridenanti saulÄ™ kaip apelsinÄ…… TÄ…dien vaikai ryÅ¡kiomis spalvomis iÅ¡margino sparnus drugeliams, vÄ—liau nutÅ«pusiems ant knygų lentynų. Kituose užsiÄ—mimuose pieÅ¡iant dažai liejosi laisvai, iÅ¡bandytos kelios technikos, naudojome augalų lapus, Å¡akeles, žiedus, audinius, kempinÄ—les. Darbeliai iÅ¡Ä—jo spalvingi ir unikalÅ«s.
Mokėmės taupyti – pravertė visos popieriaus atraižėlės, likusios nuo pernykščių kūrybinių dirbtuvėlių. Iš jų gimė ilgakojai spalvingi paukšteliai ir, sustoję ant medinių skridinėlių, puošia bibliotekos erdves. Vasariškos nuotaikos įkvėpti vaikai ryškiausiomis spalvomis tuos paukštelius išmargino, papuošė aukso karūnomis. Iš spalvoto popieriaus likučių karpė skirtingo dydžio skritulius, juos klijavo keliais sluoksniais – išėjo lapai stebuklingam medžiui. Iš tualetinio popieriaus kartoninių ritinėlių gimė paukšteliai ir simpatiškos lėlytės vaidinimui. Kiek reikėjo darbo suformuoti norimą šukuoseną, supinti kasas, suplisuoti sijonus! Gamino barškučius iš traškučių dėžučių. Šie muzikos instrumentai ypač pravertė per baigiamąją šventę.

Tik sužinojusi, kad miestelyje vyks tarptautinis tapytojų pleneras, jau pradėjau svajoti, kaip eisiu prašyti leisti stovyklėlės vaikams bent iš šono stebėti, kaip dirba tikri dailininkai. Svajonė išsipildė su kaupu, dailininkai mielai sutiko priimti į edukaciją! Vaikai su didžiausiu azartu laukė šios popietės. Ir užduotis pasirodė įdomi – ant raudono ir žalio pagrindo piešė stebuklingą katiną! Gal pradžia šiek tiek išgąsdino – tamsesniame fone nebuvo matyti pieštuku nupieštų kontūrų, bet netrukus aplankė įkvėpimas! Dailininkai Marina ir Valentinas vos spėjo suktis patardami mažiesiems piešėjams, padėdami sudėtingesnėse situacijose, o aš vos spėjau versti, kad vaikai suprastų, ką reikia padaryti. Rezultatas maloniai nustebino visus. Iš piešinėlių žvelgė spalvingi katinai su skirtingais charakteriais, nuotaikomis. Padėkoję už nuostabią, įsimintiną pamoką dar aplankėme tapančius dailininkus, pažiūrėjome, kaip jie dirba, pasidomėjome, kaip atsiranda vienoks ar kitoks sluoksnis, objektas, padėkojome, kad taip gražiai įamžino mūsų Betygalą. Dailininkus nudžiugino vaikų kūrybiškumas, mandagumas, drausmingumas ir paslaugumas.
Dar ne viename užsiėmime katinai sugrįžo į vaikų piešinius. Dauguma vaikų dalyvavo edukacijoje pas plenero dailininkus, todėl iš pasiūlymo – šuo ar katė – mažieji nedvejodami rinkosi katinus, tik piešė kitaip, ant juodo popieriaus klijuodami trafaretą, skirtingais būdais spalvindami foną. Sudėtingiausia buvo pradžia, kol nusprendė, kiek ir kokių katinų reikės, o po to mažieji dailininkai paniro į kūrybinį procesą. Kokie spalvingi katinai nutūpė vaikų piešinukuose!
ŽolinÄ—s iÅ¡vakarÄ—se kÅ«rybinÄ—s stovyklÄ—lÄ—s vaikai iÅ¡ žolynų ir medinių trimačių figÅ«rÄ—lių kartu su muziejininke Laima kÅ«rÄ— kompozicijas. Mažieji greitai perprato užduotį ir iÅ¡ įvairiaspalvių kvapnių gÄ—lių žiedų, smilgų, Å¡ermukÅ¡nių Å¡akelių, laukinių morkų sukaiÅ¡Ä— margas puokÅ¡teles, papuoÅ¡Ä— ir kengÅ«rÄ…, ir dinozaurÄ…, ir gaidį, ir gulbÄ™… Visi Å¡ie kÅ«rinÄ—liai draugiÅ¡kai „sutÅ«pė“ tarp akmenų prie muziejaus. IÅ¡ likusių augalÄ—lių vaikai susiriÅ¡o puokÅ¡teles Žolinei – kas mamai, kas tėčiui, kas tetai, kad Ugionių bažnytÄ—lÄ—je paÅ¡ventinti žolynai saugotų namus nuo visokių nelaimių. SusÄ—dÄ™ ant kraÅ¡tiečiui poetui Juozui NekroÅ¡iui skirto suolelio iÅ¡siaiÅ¡kinome, kas yra ŽolinÄ—, apžiÅ«rÄ—jome knygų namelio turinį, radome, kÄ… paskaityti. Po tokio rimto darbo dar VyturÄ—lio parkelio treniruoklius ir visokias laipynes iÅ¡bandÄ—me, parodÄ—me savo sugebÄ—jimus.

Paskutiniai du užsiėmimai buvos skirti pasiruošti svarbiausiam vasaros renginiui – Gandrų ir vasaros palydoms. Vėl sugrįžom prie tvarumo temos – dekoratyvioms gėlėms (kartu ir rėmeliams fotografijai) naudojome popierines detales, kartono likučius. Dar kartą katinai „sugrįžo“ gaminantis pieštukines iš kartoninių ritinėlių. Nors peržiūrėjome daugybę pavyzdžių, ką galima gražaus ir neįprasto pasigaminti, vaikai išsirinko praktišką, bet sunkiausią variantą. Bet užtat kokios unikalios pieštukinės išėjo! Biblioteka virto tikra meno galerija. Pasigrožėti darbeliais bus galima visą rugsėjį.
Stovykloje dalyvavo ne tik miestelyje gyvenantys vaikai, bet ir atostogaujantys, gyvenantys gretimuose kaimuose. Mažieji ne tik dalyvavo edukacijose. Rasdavo laiko ir pasisupti, ir pabėgioti, ir knygeles paskaityti, ir stalo žaidimus pažaisti, ir prie kompiuterio pasėdėti. Bibliotekoje kasdien virė gyvenimas, vaikai čia noriai leido laiką su draugais. Maloniai nuteikdavo netvarka knygų lentynose – mažieji skaitytojai ieškodavo ir atrasdavo sau pačią įdomiausią knygą, niekada iš bibliotekos neišeidavo tuščiomis.
Bet vasara baigiasi… Rugpjūčio 25 d. susirinkome į tradiciniu tapusį renginį – Gandrų ir vasaros palydas, kurio metu pasidžiaugÄ—m vasaros rezultatais. Keistas sutapimas – nesulaukÄ™ Å¡ventÄ—s iÅ¡skrido gandrai, ant sparnų iÅ¡sineÅ¡dami ir vasarÄ…. Kai kartu su vaikais papuoÅ¡Ä—me miestelio skverÄ…, balionais iÅ¡gražinome sÅ«pynes ir kartu su tÄ—veliais, močiutÄ—mis pradÄ—jome Å¡vÄ™sti, pasidairyti į mus užsuko lietaus debesis. Å ventÄ™ teko pratÄ™sti bendruomenÄ—s namuose. PasikalbÄ—jÄ™ apie gandrus, paÅ¡okÄ™, paragavÄ™ „varlytÄ—s pinigÄ—lių“, pasidžiaugÄ™ nuveiktais darbais stebÄ—jome vaikų pasirodymus. Plojimų buvo daug, dovanų taip pat – ir už nuotaikingus Å¡okius, ir raiÅ¡kiai padeklamuotus eilÄ—raščius, ir skambias dainas, ir gimnastikos pratimus. Nurimus lietui sugrįžome į skverÄ… fotografuotis, suptis, Å¡okti ir vaiÅ¡intis saldumynais. Ir, žinoma, palinkÄ—ti laimingos kelionÄ—s, pamojuoti gandrams, kurie jau turbÅ«t toli. Bet vaikų Å¡irdelių Å¡iluma bet kokį atstumÄ… įveikia.
Už nuostabią, darbingą, kūrybingą vasarą ačiū visiems vaikams, kaskart atbėgdavusiems žibančiomis iš smalsumo akytėmis. Labai dėkinga mamoms ir močiutėms, lydėjusioms atžalas į edukacijas, nebarusioms už „tapybą“ ant drabužėlių – na, ne visada klausė išdykėlis teptukas, piešė ne ten ir ne taip, o kartais tik plačiai išsiliejus dažams buvo įgyvendinta mažojo dailininko meninė idėja. Už puikias edukacijas dėkoju lėlių kūrėjai iš Kauno E. Šuklinskienei, psichologei D. Kaulinskienei, Betygalos muziejininkei Laimai Siliūnaitei, plenero dalyviams. Už nuolatinę pagalbą ir palaikymą tariu ačiū Betygalos kaimų bendruomenei, seniūnijai, savanorei Linai, mamai Kristinai – už medžiagas šventei, Gintarui – už įvairiapusę pagalbą, UAB „Gardūnas“ ir Kęstučiui Gaižiui – už saldumynus, Lydai Vitkauskaitei – už finansinę paramą dovanėlėms. Visi drauge plačiai atvėrėme vasarai duris ir patyrėme nepamirštamų įspūdžių!

Regina MusteikienÄ—,
Betygalos bibliotekos vyr. bibliotekininkÄ—